Kaune vykstančiose biliardo „Olympic-Online Baltijos Pulo Lygos“ (OOBPL) varžybose dalyvauja tituluota viešnia – Europos pulo čempionė Marika Poikkijoki.

M.Poikkijoki vizitas – staigmena varžybų organizatoriams bei dalyviams. Suomė buvo tris kartus išrinkta geriausia Europos pulo metų žaidėja. Šiemet kovą Liuksemburge vykusiame Europos čempionate ji iškovojo du medalius: aukso – „pool-9“ varžybose, sidabro – „pool-8“.

– Kokios priežastys lėmė, kad pulas jums tapo ne tik pomėgiu, bet ir gyvenimo dalimi? – paklausėme M.Poikkijoki.

– Dalyvaudavau įvairių komandinių sporto šakų varžybose, man sekėsi gana gerai, tačiau nė viena manęs nesužavėjo taip, kaip biliardas. Kai atradau pulą, mane pribloškė šio žaidimo iššūkiai ir pasitenkinimas, kurį sukelia kiekvienas sėkmingas mušimas. Virpuliukas ir jaudulys, patiriamas turnyruose, vertė mane sugrįžti vėl ir vėl. Nepajėgiau atsispirti hobiui, kuris man teikė tiek daug malonių pojūčių.

– Kada pradėjote profesionalės karjerą?

– Nesu įsitikinusi, kad galėčiau vadinti save profesionalia žaidėja, nes vis dar dirbu barmene, iš pulo nepavyksta užsidirbti užtektinai pinigų. Pirmasis rimtesnis turnyras, kuriame dalyvavau, – 2004-aisiais vykęs Europos jaunimo čempionatas. Tuo metu man buvo vos septyniolika.

– Kuo jus labiausiai žavi ši sporto šaka?

– Ko gero, iššūkiais. Net jei šį žaidimą žaistumėte jau kelis dešimtmečius, jūs visada turėsite dar daug ko išmokti. Pulas taip pat atskleidžia ir daug naujų žaidžiančiojo charakterio bruožų, per varžybas niekada nebūna nuobodžių akimirkų. Nors žaidimas ne visada teikia vien teigiamų emocijų, visas jas reikia išgyventi ir iš jų pasimokyti.

– Ar biliardas populiarus Suomijoje?

– Mano šalyje karaliauja ledo ritulys, tačiau pulas populiarėja gana sparčiai. Prieš penkerius metus vaikinų čempionate buvo tik vienas pogrupis, šiuo metu – jau keturi. Moterų lygoje – šiek tiek daugiau nei 30 žaidėjų, pusė iš jų yra aktyvios sportininkės. Jauniausioms – 16–18 metų, bet amžiaus vidurkis siekia apie 30 metų.

– Kuris pulo žaidimas jums arčiausiai širdies?

– Tikriausiai „pool-9“, nes jis – agresyviausias iš visų. Jį žaidžiant galima laisviau išbandyti kai kuriuos naujus, sudėtingesnius mušimus. Sunkiausias – „14+1“, nes vienu metu reikia galvoti apie daugybę elementų.

– Ko reikia kiekvienam žaidėjui, kad jis taptų čempionu?

– Galima daug treniruotis, būti puikios fizinės formos, tačiau galiausiai viską lemia psichologinė ištvermė. Žaidžiant aukščiausiu lygiu talentų skirtumai yra tokie nedideli, kad galima sakyti, jog laimi tas, kuris sugeba išlaikyti blaivų protą.

– Kiek kartų per savaitę treniruojatės?

– Biliardinėje stengiuosi apsilankyti 4–5 kartus per savaitę ir treniruotėms skirti 1–4 valandas per dieną, tačiau ne visada tai pavyksta. Būna savaičių, kai treniruojuosi tik du kartus po kelias valandas.

– Kodėl nusprendėte išmėginti jėgas Baltijos pulo lygos varžybose? Kaip apie jas sužinojote?

– Apie šį turnyrą informavo mano rėmėjai. Puiku, kai turiu galimybę dalyvauti tarptautinėse varžybose, kurios vyksta gana arti namų – bus lengviau sportą suderinti su darbu. Bandysiu žaisti taip, kaip geriausiai sugebu. Visoms varžovėms linkiu sėkmės. Pasistengsime, kad šį turnyrą ilgai prisimintume.

Komentarai

Tomas Brikmanis

Lietuvos pulo federacijos prezidentas

M.Poikkijoki vizitas – neeilinis įvykis. Žinau, kokio aukšto lygio sportininkė yra Marika, mačiau jos pasirodymą šių metų Europos pirmenybėse. Kol kas retai į Lietuvą užsuka pulo elito žvaigždės.

Neringa Rimšelienė

Lietuvos moterų biliardo lygos prezidentė

Tai, kad M.Poikkijoki dalyvauja varžybose Lietuvoje, – išskirtinis įvykis. Tikiu, kad mūsų sportininkių motyvacija bus maksimali. Žaidžiant su stipresne varžove visada yra ko pasimokyti. Juk daugiau patirties pasisemiama ne iš pergalių, bet būtent iš nesėkmių, kurios grūdina.