Penktadienį pasaulio futbolo čempionate Brazilijoje prasidės ketvirtfinalio dvikovos. Apie jas savo įžvalgomis pasidalijo Lietuvos nusipelnęs treneris Povilas Grigonis.

- Prieš ketvirtfinalių pradžią mėginsiu apžvelgti, ko galime iš jų tikėtis. Pirmieji penktadienį susidurs Vokietijos ir Prancūzijos futbolininkai. Prancūzai iki šiol demonstravo gyvesnį, pavadinčiau, linksmesnį futbolą. Tačiau vokiečiai – seni tokių turnyrų vilkai. Jie žino, kada ir kaip žaisti tokio rango ir trukmės varžybose. Manau, vokiečiams, turintiems puikių saugų, bet jaučiantiems tikrų puolėjų stygių, reikėtų labiau pasitikėti savo veteranu Miroslavu Klose. Kad ir prieš kokį varžovą jis žaistų, savo progų įmušti turi. Moka atsidurti laiku ir vietoje, pakovoti dėl kamuolio. Ši pora sunkiai prognozuojama, tad abiejų galimybes laimėti vertinčiau 50 ir 50.

Tą patį vakarą susitiks Brazilijos ir Kolumbijos komandos. Nors šis duetas iš Pietų Amerikos, bet tikrojo pietietiško futbolo čempionate matome vis mažiau. Brazilams, argentiniečiams, tiems paties Kolumbijos žaidėjams būdingą judesių minkštumą, švelnumą, plastiką, aukščiausią kamuolio valdymo technikos lygį keičia europietiškesnis žaidimo braižas, kuriame kur kas daugiau atletiškumo ir greičio. Sakyčiau, kad turnyro šeimininkai savo geriausių rungtynių pirmenybėse dar nesužaidė. Gali būti, kad sužais būtent ketvirtfinalyje. Kolumbija taip pat neturėtų spaustis prie savo vartų, ji turi žaidėjų, mokančių ir galinčių kurti.

Šeštadienį turėsime progą dar sykį išvysti didžiausią turnyro atradimą Kosta Rikos rinktinę. Ši iki šiol mažai žinoma Centrinės Amerikos komanda daugelį maloniai nustebino. Svarbiausia, jog ji priešininkus vieną po kito įveikia ne tik dėl to, kad jai labai sekasi, nors ir sėkmės faktorius tokio pobūdžio turnyre yra labai svarbus. Kosta Rikos futbolininkai laimi pelnytai, nes demonstruoja akiai patrauklų ir kokybišką žaidimą.

Jų neslegia psichologinė įtampa, nes čempionate jie jau pasiekė kur kas daugiau nei tikėtasi. Vis dėlto ketvirtfinalyje jai kelią pastos Nyderlandų rinktinė. Olandų galimybės žaisti pusfinalyje, man atrodo, realesnės.

Galiausiai – dvi paskutiniosios ketvirtfinalio dalyvės. Belgijos rinktinėje apstu garsių pavardžių ir jaunų talentų, tačiau ji ilgokai nedemonstravo žaidimo, kurio daugelis laukė. Tačiau atkrintamosiose varžybose jie atsiskleidė. Aštuntfinalio mače su JAV belgai parodė savo tikrąją jėgą ir gali neapsiriboti tuo,kad pateko į stipriausiųjų aštuntuką. Tačiau Argentina turi vieną labai svarų argumentą: Lionelis Messi gali vienas nulemti rungtynių baigtį, kaip kad nutiko aštuntfinalyje su šveicarais. Taip, jis neįmušė, tačiau per lemiamą ataką prie savęs pritraukė keletą varžovų gynėjų ir atliko puikų perdavimą Angeliui Di Maria, pelniusiam vienintelį įvartį.

Kalbėdami apie pasaulio čempionato tendencijas, kol kas pasigendame aiškaus favorito: komandos, kuri atrodytų visa galva aukštesnė nei kitos.Tiesa, bendras žaidimo lygis yra aukštesnis nei per ankstesnius turnyrus. Sakyčiau, jog teisėjavimo lygis atsilieka nuo futbolo. Arbitrai prisibijo dalyti kortelių, matome daugokai aštrių, “nešvarių" dvikovų. Jei tokios pražangos būtų baudžiamos griežčiau, kūrybiškesni žaidėjai galėtų dar labiau atsiskleisti.