Prabangios banko „Snoras“ pasakos pabaiga

Uzbekijoje gimusį rusą ir iš Šiaulių kilusį bankininką kurti bendrą verslą suvienijo meilė pinigams ir automobiliams. Ši aistra pagimdė rusų kapitalu paremtą banką, bet jį ir, regis, sužlugdė.

Nesiveržė į viešumą

Vladimiras Antonovas turtingiausių Rusijos bankininkų dešimtuke įsitvirtinęs septintoje vietoje, prieš maždaug aštuonerius metus su savo kapitalu atėjo gelbėti tuomet dar lietuviško „Snoro“. Taip prasidėjo pasakišką karjerą padariusio ruso ir karštligiškai išsigelbėjimo tuomet ieškojusio „Snoro“ banko prezidento Raimondo Baranausko draugystė.

Apie R.Baranauską žinoma ne tiek jau ir daug. Oficialioje biografijoje gan daug spragų. Be to, jis ne iš tų, kurie skubėjo viešinti asmeninį gyvenimą ar veržtis į publiką. Negausūs R.Baranausko interviu dažniausiai būdavo apie verslą ir bankus.

„Į naujuosius sąrašus neįtraukėme ir “Snoro„ vadovo R.Baranausko. Nors jo turtas vertinamas daugiau kaip 100 mln. litų, rinkos dalyvių manymu, šio žmogaus rankomis banko akcijas valdo visai kiti savininkai“, – prieš keletą metų rašė žurnalas „Veidas“, kasmet skelbiantis turtingiausių Lietuvos žmonių reitingus.

Tiesa, „Snorui“ tapus „Lietuvos ryto“ pagrindiniu akcininku, Baranauskų šeima plačiau atvėrė duris šio žiniasklaidos koncerno žurnalistams – tarsi bandydama įtvirtinti savo, naujųjų turtuolių, statusą.

Bet apie viską nuo pradžių.

Pradėjo nuo nomenklatūros

1981 m. šiaulietis R.Baranauskas baigė ekonomikos studijas Vilniaus universitete.

Viename savo interviu portalui „eVERSUS“ R.Baranauskas teigė gerai įsiminęs tėvo žodžius, kad „pinigai yra uždirbami“ ir „pinigų vertę reikia pajusti“. „Snoro“ vadovas skaičiuoti pinigus mėgo ir mokėjo dar būdamas mokykloje. Pasak jo paties, jaunystėje jis nebijojo ir sunkesnio darbo: statybose kelias vasaras dirbo pagalbiniu darbininku, nes norėjo turėti ir dviratį, ir kitų tuo metu jaunuoliui svarbių dalykų.

Grįžęs po studijų į Šiaulius R.Baranauskas nusprendė kopti karjeros laiptais. Ir jau nepriklausomybės išvakarėse būsimasis bankininkas vadovavo Šiaulių miesto vykdomojo komiteto Ekonomikos skyriui.

1991-aisiais R.Baranauskas iš valstybės tarnybos žengė privačiojo verslo link ir tapo įmonės „Vara“ ekonomikos direktoriumi. „Vara“ užsiėmė tuomet populiariu prekių eksportu iš Vokietijos į Lietuvą ir jų perpardavimu į Rusiją.

Kita data oficialioje R.Baranausko biografijoje – 1993-ieji. Tais metais viešumoje jis pasirodė kaip „Snoro“ valdybos pirmininko pavaduotojas. Po metų – jis buvo jau banko valdybos pirmininkas ir banko prezidentas. Šiuos postus jis išlaikė iki pastarųjų dienų, kai buvo nacionalizuotas bankas.

Šeimos bankas

Apie R.Baranauską sutikę šnekėti jo draugai ir bičiuliai bankininką mini tik geru žodžiu: dosnus mecenatas, aktyvus Vilniaus klubo narys, aistringas sporto mėgėjas ir tiesiog paprastas, aukštumų pasiekęs, tačiau žvaigždžių liga nesusirgęs žmogus. Tokia viena R.Baranausko pusė.

Yra ir kiek tamsesnė: suktybės su „Žalgirio“ klubu, meilė prabangiems automobiliams ir įtartinos kilmės rusiškiems pinigams. Apie pasakiškus daugiau kaip pusę milijono litų siekiančius atlyginimus, kuriuos patys sau skirdavo „Snoro“ vadovai, daugelis eilinių banko klientų galėjo nebent tik sapnuoti.

Banke buvo įdarbinta ir visa R.Baranausko šeima. Sūnus Edgaras darbavosi „Snoro“ Centro skyriaus viršininku, jo sutuoktinė Karolina – juriste. Dukra Ieva konsultavo klientus centrinėje būstinėje. Žmona Sigita vadovavo „Snoro“ paramos fondui.

„Esu savo banko klientas, kuris naudojasi daugeliu jo paslaugų, todėl man, kaip ir kitiems klientams, norisi daugiau asmeninio dėmesio, konsultacijų ar tiesiog patarimo. Mano sūnus Edgaras vadovauja banko filialo skyriui Vilniuje, o dukra Ieva konsultuoja klientus centrinėje būstinėje. Jų nuomonė ir patarimai man yra labai svarbūs, nes, vadovaudamas bankui, ne visada galiu pajusti tikrą rinkos pulsą, klientų aptarnavimo niuansus ir lūkesčius“, – aiškino „eVERSUS“ R.Baranauskas.

Kažką pirko, kažką pardavė

„Daugmaž prieš 20 metų, būdamas dar 15-metis, aš dirbau jo vadovaujamoje akcinėje bendrovėje “Vara„. Kaip vadovas tada jis buvo puikus žmogus“, – dienraščiui pasakojo įvairiomis skandalingomis istorijomis pagarsėjęs politikas Andrius Šedžius.

Tuomet Šiauliuose įsikūrusi R.Baranausko įmonė iš Vokietijos į Lietuvą importavo tam tikras prekes, kurias toliau vežė į Rusiją. „Na, kaip ir viskas tais laikais buvo. Kažką pirkdavo, kažką parduodavo. Aš dirbau paprastą darbą, tad labai nesigilinau į visus tuos niuansus“, – prisipažino A.Šedžius.

Per visus tuos 20 metų, pasak politiko, R.Baranauskas nė kiek nepasikeitė – liko toks pat atviras ir bendraujantis.

„Trečio pagal dydį banko prezidentas, jis jau galėtų leisti sau, liaudiškai tariant, “pasikelti„. Bet jis to nepadarė ir liko nuoširdžiai bendraujantis. Tiek jis, tiek jo žmona“, – pabrėžė politikas, kurio meilės istorijos ne kartą atsidūrė dėmesio centre.

Gyvenimo aistra – automobiliai

R.Baranauskas yra Vilniaus klubo, vienijančio aktyvius sostinės verslo, meno ir politikos veikėjus, narys. Klubo prezidentė buvusį bankininką apibūdino kaip tikrai nuoširdų, dosnų menui ir kultūrai žmogų.

„Ir jis, ir jo žmona yra labai malonūs, bendraujantys. Jis yra garbingas narys. Rėmė renginius, aktyviai dalyvavo. Pastarąjį kartą aktyviai dalyvavo organizuojant Europos paveldo dienas“, – sakė Vilniaus klubo direktorė Judita Bartoševičienė.

Pinigai buvo skiriami ne tik menui, bet ir R.Baranausko aistrai – prabangiems automobiliams. Bankininkas ypač didžiavosi savo automobiliu „Bentley Arnage LWB Mulliner“, kuris buvo pažymėtas išskirtiniais numeriais „Snoras“ ir tapo vizitine banko kortele.

Prabangiais automobiliais naudojasi ir R.Baranausko šeima: sūnus Edgaras vairuoja BMW M3 kupė, o žmona Sigita – „Range Rover Vogue“. Visi trys šeimos automobiliai yra juodos spalvos. Sūnaus ir žmonos automobiliai pažymėti septynetais.

Garsus lenktynininkas Stasys Brundza teigė, kad bankininko susidomėjimas transportu ne šiaip sau pomėgis ar verslas. „Jis mėgėjas, kiek suprantu, jis mėgsta automobilius. Jeigu finansuojamos tokios rimtos lenktynės, kuriose dalyvauja “Spyker„ ir “Ferrari„. Domisi automobilių sportu ir remia jį. Aišku, tai jokiu būdu ne tik verslas. Man sportas buvo ne verslas, o gyvenimas ir gyvenimo būdas. R.Baranauskui tai irgi buvo aistra, tik gal ne tokio lygio. Ir šiaip, nemėgstančių automobilių Lietuvoje nedaug ir rasime“, – pabrėžė pašnekovas.

Lenktynininkas ir senovinių automobilių kolekcininkas įtikimai pabrėžė: apie žmogų nemažai pasako ir tai, kokiu automobiliu jis važinėja.

„Kiek žinau, “Bentley„ yra jo tarnybinis automobilis, tačiau jis labai geras. Na, ir “Ferrari„ labai įdomus, kartais tenka matyti. Vis dėlto “Bentley„ apskritai yra vienas geriausių automobilių, kuris buvo gaminamas vienoje gamykloje kartu su automobiliais “Rolls-Royce„. Aišku, tai panašaus lygio mašinos, tiesiog “Bentley„ yra praktiškesnis už “Rolls-Royce", – milijonų vertą bankininko skonį komentavo S.Brundza.

Už klientų pinigus?

Pasak delfi.lt, už šiuos prabangius automobilius mokėjo ne R.Baranauskas, o „Snoras“ indėlininkų ir investuotojų lėšomis.

„Snoro“ turto sąraše – vienas „Maybach“ markės automobilis, keli „Spyker“, vienas „Porsche Cayenne Turbo“, prabangus „Mercedes-Benz“. Delfi.lt šaltinių duomenimis, visi šie automobiliai registruoti banko centrinės buveinės Vilniuje vardu, bet dabar jie yra Rygoje. Dar du automobiliai – prabangūs „Jaguar“ ir „Spyker“ – rieda Londono, kur apsistoja V.Antonovas, gatvėmis.

„Bankas “Snoras„ rinkosi labai savotiškus būdus investuoti savo indėlininkų ir kitų klientų lėšas. Už gyventojų ir verslininkų bankui patikėtus pinigus pirkta vila, ar greičiau rūmai, Prancūzijos Nicos kurorte, didžiuliai butai Vilniaus senamiestyje ir prabangūs automobiliai“, – vakar komentavo „Snoro“ pirkinius minėtas portalas.

Surengė puošnias vestuves

Išskirtiniais automobiliais R.Baranauskas pasipuikavo ir per pernykštes sūnaus Edgaro vestuves. 2010 m. pirmą rugsėjo šeštadienį Šv. Petro ir Povilo bažnyčios prieigose puikavosi „Bentley“ ir du „Ferrari“ automobiliai.

Banko prezidento sūnus žiedus sumainė su penkeriais metais jaunesne Karolina Dubovikaite. Be automobilių, buvo verta pažvelgti ir į jaunuosius – nuotaka vilkėjo iš vestuvių parodos Milane (Italija) jaunojo motinos Sigitos užsakytą baltą suknelę.

Žiniasklaida pranešė, kad po tuoktuvių apie 60 svečių linksminosi prabangiame poilsio komplekse „IDW Esperanza Resort“ šalia Trakų.

Žmona parduotuvėse neperka

Tačiau, pasak A.Šedžiaus, R.Baranauskas nemėgo žvaigždžių vakarėlių ir mieliau keliaudavo į sporto varžybas, mėgdavo krepšinį, automobilių lenktynes. „Tai buvo aistra, o žvaigždžių vakarėliai – ne. Pats tokių renginių vengiu, manau, jis taip pat“, – spėjo politikas.

Vis dėlto prabangiais, vardiniais, dizainerių kurtais drabužiais pasipuikuoti ar jų įsigyti R.Baranauskas leisdavo savo žmonai. Per vieną iš Vilniaus klubo surengtų labdaros aukcionų S.Baranauskienė išrinko daiktus, kuriems įsigyti ne kiekvienas vyras atvertų piniginę.

Moters norą išsiskirti liudijo juvelyrės Vitos Pukštaitės kaklo papuošalas iš sidabro, granatų ir rubinų, dizainerės Jurgos Šatienės kailinė rankinė ir goržetė, Miglės Kosinskaitės drobė „Burbulas“.

S.Baranauskienė žurnalistams yra prisipažinusi, kad parduotuvėse perka nebent avalynę – visa kita jos garderobe nėra masinės gamybos, o vienetinės, dizainerių kūrybos prekės.