- Andrejus Žukovskis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Uzbekijoje gimusį rusą ir iš Šiaulių kilusį bankininką kurti bendrą verslą suvienijo meilė pinigams ir automobiliams. Ši aistra pagimdė rusų kapitalu paremtą banką, bet jį ir, regis, sužlugdė.
Nesiveržė į viešumą
Vladimiras Antonovas turtingiausių Rusijos bankininkų dešimtuke įsitvirtinęs septintoje vietoje, prieš maždaug aštuonerius metus su savo kapitalu atėjo gelbėti tuomet dar lietuviško „Snoro“. Taip prasidėjo pasakišką karjerą padariusio ruso ir karštligiškai išsigelbėjimo tuomet ieškojusio „Snoro“ banko prezidento Raimondo Baranausko draugystė.
Apie R.Baranauską žinoma ne tiek jau ir daug. Oficialioje biografijoje gan daug spragų. Be to, jis ne iš tų, kurie skubėjo viešinti asmeninį gyvenimą ar veržtis į publiką. Negausūs R.Baranausko interviu dažniausiai būdavo apie verslą ir bankus.
„Į naujuosius sąrašus neįtraukėme ir “Snoro„ vadovo R.Baranausko. Nors jo turtas vertinamas daugiau kaip 100 mln. litų, rinkos dalyvių manymu, šio žmogaus rankomis banko akcijas valdo visai kiti savininkai“, – prieš keletą metų rašė žurnalas „Veidas“, kasmet skelbiantis turtingiausių Lietuvos žmonių reitingus.
Tiesa, „Snorui“ tapus „Lietuvos ryto“ pagrindiniu akcininku, Baranauskų šeima plačiau atvėrė duris šio žiniasklaidos koncerno žurnalistams – tarsi bandydama įtvirtinti savo, naujųjų turtuolių, statusą.
Bet apie viską nuo pradžių.
Pradėjo nuo nomenklatūros
1981 m. šiaulietis R.Baranauskas baigė ekonomikos studijas Vilniaus universitete.
Viename savo interviu portalui „eVERSUS“ R.Baranauskas teigė gerai įsiminęs tėvo žodžius, kad „pinigai yra uždirbami“ ir „pinigų vertę reikia pajusti“. „Snoro“ vadovas skaičiuoti pinigus mėgo ir mokėjo dar būdamas mokykloje. Pasak jo paties, jaunystėje jis nebijojo ir sunkesnio darbo: statybose kelias vasaras dirbo pagalbiniu darbininku, nes norėjo turėti ir dviratį, ir kitų tuo metu jaunuoliui svarbių dalykų.
Grįžęs po studijų į Šiaulius R.Baranauskas nusprendė kopti karjeros laiptais. Ir jau nepriklausomybės išvakarėse būsimasis bankininkas vadovavo Šiaulių miesto vykdomojo komiteto Ekonomikos skyriui.
1991-aisiais R.Baranauskas iš valstybės tarnybos žengė privačiojo verslo link ir tapo įmonės „Vara“ ekonomikos direktoriumi. „Vara“ užsiėmė tuomet populiariu prekių eksportu iš Vokietijos į Lietuvą ir jų perpardavimu į Rusiją.
Kita data oficialioje R.Baranausko biografijoje – 1993-ieji. Tais metais viešumoje jis pasirodė kaip „Snoro“ valdybos pirmininko pavaduotojas. Po metų – jis buvo jau banko valdybos pirmininkas ir banko prezidentas. Šiuos postus jis išlaikė iki pastarųjų dienų, kai buvo nacionalizuotas bankas.
Šeimos bankas
Apie R.Baranauską sutikę šnekėti jo draugai ir bičiuliai bankininką mini tik geru žodžiu: dosnus mecenatas, aktyvus Vilniaus klubo narys, aistringas sporto mėgėjas ir tiesiog paprastas, aukštumų pasiekęs, tačiau žvaigždžių liga nesusirgęs žmogus. Tokia viena R.Baranausko pusė.
Yra ir kiek tamsesnė: suktybės su „Žalgirio“ klubu, meilė prabangiems automobiliams ir įtartinos kilmės rusiškiems pinigams. Apie pasakiškus daugiau kaip pusę milijono litų siekiančius atlyginimus, kuriuos patys sau skirdavo „Snoro“ vadovai, daugelis eilinių banko klientų galėjo nebent tik sapnuoti.
Banke buvo įdarbinta ir visa R.Baranausko šeima. Sūnus Edgaras darbavosi „Snoro“ Centro skyriaus viršininku, jo sutuoktinė Karolina – juriste. Dukra Ieva konsultavo klientus centrinėje būstinėje. Žmona Sigita vadovavo „Snoro“ paramos fondui.
„Esu savo banko klientas, kuris naudojasi daugeliu jo paslaugų, todėl man, kaip ir kitiems klientams, norisi daugiau asmeninio dėmesio, konsultacijų ar tiesiog patarimo. Mano sūnus Edgaras vadovauja banko filialo skyriui Vilniuje, o dukra Ieva konsultuoja klientus centrinėje būstinėje. Jų nuomonė ir patarimai man yra labai svarbūs, nes, vadovaudamas bankui, ne visada galiu pajusti tikrą rinkos pulsą, klientų aptarnavimo niuansus ir lūkesčius“, – aiškino „eVERSUS“ R.Baranauskas.
Kažką pirko, kažką pardavė
„Daugmaž prieš 20 metų, būdamas dar 15-metis, aš dirbau jo vadovaujamoje akcinėje bendrovėje “Vara„. Kaip vadovas tada jis buvo puikus žmogus“, – dienraščiui pasakojo įvairiomis skandalingomis istorijomis pagarsėjęs politikas Andrius Šedžius.
Tuomet Šiauliuose įsikūrusi R.Baranausko įmonė iš Vokietijos į Lietuvą importavo tam tikras prekes, kurias toliau vežė į Rusiją. „Na, kaip ir viskas tais laikais buvo. Kažką pirkdavo, kažką parduodavo. Aš dirbau paprastą darbą, tad labai nesigilinau į visus tuos niuansus“, – prisipažino A.Šedžius.
Per visus tuos 20 metų, pasak politiko, R.Baranauskas nė kiek nepasikeitė – liko toks pat atviras ir bendraujantis.
„Trečio pagal dydį banko prezidentas, jis jau galėtų leisti sau, liaudiškai tariant, “pasikelti„. Bet jis to nepadarė ir liko nuoširdžiai bendraujantis. Tiek jis, tiek jo žmona“, – pabrėžė politikas, kurio meilės istorijos ne kartą atsidūrė dėmesio centre.
Gyvenimo aistra – automobiliai
R.Baranauskas yra Vilniaus klubo, vienijančio aktyvius sostinės verslo, meno ir politikos veikėjus, narys. Klubo prezidentė buvusį bankininką apibūdino kaip tikrai nuoširdų, dosnų menui ir kultūrai žmogų.
„Ir jis, ir jo žmona yra labai malonūs, bendraujantys. Jis yra garbingas narys. Rėmė renginius, aktyviai dalyvavo. Pastarąjį kartą aktyviai dalyvavo organizuojant Europos paveldo dienas“, – sakė Vilniaus klubo direktorė Judita Bartoševičienė.
Pinigai buvo skiriami ne tik menui, bet ir R.Baranausko aistrai – prabangiems automobiliams. Bankininkas ypač didžiavosi savo automobiliu „Bentley Arnage LWB Mulliner“, kuris buvo pažymėtas išskirtiniais numeriais „Snoras“ ir tapo vizitine banko kortele.
Prabangiais automobiliais naudojasi ir R.Baranausko šeima: sūnus Edgaras vairuoja BMW M3 kupė, o žmona Sigita – „Range Rover Vogue“. Visi trys šeimos automobiliai yra juodos spalvos. Sūnaus ir žmonos automobiliai pažymėti septynetais.
Garsus lenktynininkas Stasys Brundza teigė, kad bankininko susidomėjimas transportu ne šiaip sau pomėgis ar verslas. „Jis mėgėjas, kiek suprantu, jis mėgsta automobilius. Jeigu finansuojamos tokios rimtos lenktynės, kuriose dalyvauja “Spyker„ ir “Ferrari„. Domisi automobilių sportu ir remia jį. Aišku, tai jokiu būdu ne tik verslas. Man sportas buvo ne verslas, o gyvenimas ir gyvenimo būdas. R.Baranauskui tai irgi buvo aistra, tik gal ne tokio lygio. Ir šiaip, nemėgstančių automobilių Lietuvoje nedaug ir rasime“, – pabrėžė pašnekovas.
Lenktynininkas ir senovinių automobilių kolekcininkas įtikimai pabrėžė: apie žmogų nemažai pasako ir tai, kokiu automobiliu jis važinėja.
„Kiek žinau, “Bentley„ yra jo tarnybinis automobilis, tačiau jis labai geras. Na, ir “Ferrari„ labai įdomus, kartais tenka matyti. Vis dėlto “Bentley„ apskritai yra vienas geriausių automobilių, kuris buvo gaminamas vienoje gamykloje kartu su automobiliais “Rolls-Royce„. Aišku, tai panašaus lygio mašinos, tiesiog “Bentley„ yra praktiškesnis už “Rolls-Royce", – milijonų vertą bankininko skonį komentavo S.Brundza.
Už klientų pinigus?
Pasak delfi.lt, už šiuos prabangius automobilius mokėjo ne R.Baranauskas, o „Snoras“ indėlininkų ir investuotojų lėšomis.
„Snoro“ turto sąraše – vienas „Maybach“ markės automobilis, keli „Spyker“, vienas „Porsche Cayenne Turbo“, prabangus „Mercedes-Benz“. Delfi.lt šaltinių duomenimis, visi šie automobiliai registruoti banko centrinės buveinės Vilniuje vardu, bet dabar jie yra Rygoje. Dar du automobiliai – prabangūs „Jaguar“ ir „Spyker“ – rieda Londono, kur apsistoja V.Antonovas, gatvėmis.
„Bankas “Snoras„ rinkosi labai savotiškus būdus investuoti savo indėlininkų ir kitų klientų lėšas. Už gyventojų ir verslininkų bankui patikėtus pinigus pirkta vila, ar greičiau rūmai, Prancūzijos Nicos kurorte, didžiuliai butai Vilniaus senamiestyje ir prabangūs automobiliai“, – vakar komentavo „Snoro“ pirkinius minėtas portalas.
Surengė puošnias vestuves
Išskirtiniais automobiliais R.Baranauskas pasipuikavo ir per pernykštes sūnaus Edgaro vestuves. 2010 m. pirmą rugsėjo šeštadienį Šv. Petro ir Povilo bažnyčios prieigose puikavosi „Bentley“ ir du „Ferrari“ automobiliai.
Banko prezidento sūnus žiedus sumainė su penkeriais metais jaunesne Karolina Dubovikaite. Be automobilių, buvo verta pažvelgti ir į jaunuosius – nuotaka vilkėjo iš vestuvių parodos Milane (Italija) jaunojo motinos Sigitos užsakytą baltą suknelę.
Žiniasklaida pranešė, kad po tuoktuvių apie 60 svečių linksminosi prabangiame poilsio komplekse „IDW Esperanza Resort“ šalia Trakų.
Žmona parduotuvėse neperka
Tačiau, pasak A.Šedžiaus, R.Baranauskas nemėgo žvaigždžių vakarėlių ir mieliau keliaudavo į sporto varžybas, mėgdavo krepšinį, automobilių lenktynes. „Tai buvo aistra, o žvaigždžių vakarėliai – ne. Pats tokių renginių vengiu, manau, jis taip pat“, – spėjo politikas.
Vis dėlto prabangiais, vardiniais, dizainerių kurtais drabužiais pasipuikuoti ar jų įsigyti R.Baranauskas leisdavo savo žmonai. Per vieną iš Vilniaus klubo surengtų labdaros aukcionų S.Baranauskienė išrinko daiktus, kuriems įsigyti ne kiekvienas vyras atvertų piniginę.
Moters norą išsiskirti liudijo juvelyrės Vitos Pukštaitės kaklo papuošalas iš sidabro, granatų ir rubinų, dizainerės Jurgos Šatienės kailinė rankinė ir goržetė, Miglės Kosinskaitės drobė „Burbulas“.
S.Baranauskienė žurnalistams yra prisipažinusi, kad parduotuvėse perka nebent avalynę – visa kita jos garderobe nėra masinės gamybos, o vienetinės, dizainerių kūrybos prekės.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LRTK prašymu iš „Google“ paieškos pašalinta 201 blokuota svetainė su rusiškais kanalais5
Iš „Google“ paieškos sistemos pašalinta 201 užblokuota interneto svetainė, kurioje yra pasiekiamos į Europos Sąjungos (ES) sankcijų sąrašą įtrauktos rusiškos televizijos programos, antradienį prane&scaron...
-
Arkikatedros požemiuose – sensacingas lobis: kokia jo vertė?2
Vilniaus katedros požemiuose pernai gruodį buvo atrasta slaptavietė su Lietuvos ir Lenkijos valdovų Aleksandro, Elžbietos ir Barboros įkapėms skirtomis karališkomis regalijomis. Apie tai, kodėl jos atrastos tik dabar ir kokia jų reikšm...
-
Buvęs švietimo ministras: tai yra didelis žingsnis atgal3
Švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigas iki praėjusių metų balandžio ėjęs Gintautas Jakštas sako, kad dabartinės ministerijos vadovybės užmojis sumažinti minimalų mokinių skaičių trečiose gimnazijos klasėse yra žingsnis atga...
-
Kaitros, sausros, audros ir viesulai – mūsų gyvenimo realybė: kam dar ruoštis?1
Praėjusiais metais Lietuvoje užfiksuoti du katastrofiniai, 18 meteorologinių ir 12 hidrologinių stichinių reiškinių, antradienį pranešė Aplinkos ministerija. ...
-
Sunku patikėti: įvardijo neįprastus praėjusių metų Lietuvos pasiekimus
Apie tai, kokie įdomiausi įvykiai, ką išskirtinio sukūrė lietuviai, LNK žurnalistams papasakojo agentūros „Factum“ vadovas Vytautas Navaitis. ...
-
Prognozė: įvardijo, kokie orai mūsų laukia sausį1
Meteorologai apžvelgė gruodžio mėnesio orų tendencijas ir pateikė ilgalaikę sausio mėnesio orų prognozę. ...
-
Praėję metai – tragiški aviacijai: ekspertas atskleidė, dėl ko kyla dauguma katastrofų
Praėję metai buvo niūrūs aviacijos saugos požiūriu. Žuvusiųjų skaičius buvo didžiausias nuo 2018 m. Per metus aviacijos katastrofose žuvo 334 žmonės – per 11 skirtingų nelaimių. Ką tai reiškia aviacijai? Apie tai LNK žurnalistas ...
-
Šių darbuotojų katastrofiškai trūksta: žada atlyginimų šuolį7
Pranešus, kad po septynerių metų gali trūkti daugiau kaip 4,5 tūkst. slaugytojų, sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė tikina, kad priemonės, kaip padidinti šios profesijos patrauklumą, yra numatytos. ...
-
Tadžikas pabėgėlis: stebitės, kad ekonominiai migrantai nemoka mokesčių? Jie to ir nedarys44
Buvusioji valdančioji dauguma sudarė sąlygas vos per kelis metus įleisti į Lietuvą keliasdešimt tūkstančių ekonominių migrantų, kurių absoliuti dauguma – iš buvusių sovietinių šalių. Neseniai žiniasklaida atkreipė d...
-
Popovienė apie pokyčius mokyklose: variantus teiksime kelis
Naujoji švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė sako, jog svarstoma grįžti prie reikalavimo, kad formuojant vienuoliktą klasę joje galėtų būti 12–15 moksleivių, o ne 21, kaip numatyta dabar. ...