Premjeras įsitikinęs, kad tik jo vadovaujamos Vyriausybės dėka pavyko suvaldyti didžiausią šalies istorijoje ekonominę krizę.

Lygino su blokada prieš 20 metų

Ketvirtadienį Seime pateikdamas Vyriausybės metinę veiklos ataskaitą už 2009-uosius, ministras pirmininkas Andrius Kubilius sakė esąs tikras, kad „ant katastrofos slenksčio atsidūrę valstybės finansai buvo stabilizuoti ir į ateitį dabar galime žvelgti optimistiškiau“.

Premjeras ekonominę krizę lygino su blokada Nepriklausomybės aušroje, 1990 metais. „Tik šįkart Lietuvos ekonomiką blokavo ne Rusija, bet dėl globalinės krizės staiga žlugusios eksporto rinkos ir pernakt prapuolę pigūs kreditai. Praėjusių metų krizė – tai laikas, kai triukšmingai sproginėjo spartaus ūkio augimo metu susidarę burbulai statybose, nekilnojamojo turto rinkoje, vartojime skolon, mažne visose svarbiausiose ekonomikos srityse“, - konstatavo A.Kubilius.

Anot jo, Lietuvą krizė baudė už ūkio augimo metais susiformavusį įprotį neskaičiuoti pinigų, gyventi „iki pirmadienio“ ir skolon, „kai principas „po mūsų nors ir tvanas“ įsigalėjo neatsakingoje ir išlaidžioje ankstesnėje finansų ir ūkio politikoje“.

Kaltino buvusias vyriausybes

Premjeras įsitikinęs, kad krizė galėjo būti ne tokia skaudi, jeigu ankstesnės Lietuvos vyriausybės būtų įsiklausiusios, visų pirma, į tarptautinių ekspertų perspėjimus, kad Lietuvos ekonomikai gresia perkaitimas. „Šiandien akivaizdu, kad skirtingai nuo Estijos, ankstesnės vyriausybės nesirūpino valstybės finansų rezervu ir paliko penkioliktąją Vyriausybę prie „suskilusios geldos“ - iždas iššvaistytas ir kiauras, o skylių net nebandyta kamšyti“, - teigė jis.

Anot A.Kubiliaus, jeigu naujoji Vyriausybė nebūtų ėmusis griežtų ir skausmingų priemonių finansinei padėčiai stabilizuoti, milžiniškas biudžeto pajamų ir išlaidų neatitikimas galėjo baigtis katastrofiška gyventojų santaupoms lito devalvacija.

Ankstesnę valdžią premjeras kaltino politinės atsakomybės stoka: „Skausmingų problemų su fiskaliniu deficitu 2009 metais nebūtume turėję, jeigu anksčiau Lietuvoje nebūtume turėję didelių problemų su „politinės atsakomybės deficitu“. Mums pavyko suvaldyti krizę ir tą patį fiskalinį deficitą tik todėl, kad mūsų koalicija neišsigando politinės atsakomybės, nesislėpė nuo krizės, nepabūgo opozicijos destrukcijos ir visiškai nepagrįstos bei neatsakingos totalinės krizės“.

Pasak A.Kubiliaus, Vyriausybei teko pareiga imtis radikalių, nepopuliarių ir labai skausmingų priemonių viešiesiems finansams stabilizuoti, nes ekonomika smuko į 2006 metų lygį. „Tai, ką opozicija veidmainiškai vadina „naktiniu mokesčių perversmu“, iš tikrųjų išgelbėjo Lietuvą nuo 17,5 proc. deficito, tuo pačiu ir nuo tikro šalies bankroto“, - pabrėžė jis.

„Recesija tetruko 4 ketvirčius“

„Permainų Vyriausybė nepraskolino Lietuvos, kaip nesąžiningai tvirtina opozicija – priešingai, šita Vyriausybė traukia šalį iš finansinės prarajos, į kurią ją įstūmė ankstesnių vyriausybių politika, kai buvo gyvenama tik šia diena ir būsimų kartų sąskaita. Mūsų partneriai, taip pat finansinės rinkos teigiamai įvertino fiskalinio konsolidavimo, tai yra mokesčių didinimo ir griežto taupymo politiką. Lietuvoje recesija tetruko 4 ketvirčius, o Estijoje – 7 ketvirčius, Latvijoje – 8 ketvirčius besitęsianti recesija“, - kalbėjo ministras pirmininkas.

„Po tokių metų šiandien esame šiek tiek pavargę, kartais suirzę, kartais per daug atsipalaidavę, bet tai yra natūralu. Dabar iš krizės suvaldymo turime pereiti į didelių, būtinų, sisteminių ir strateginių permainų bei pertvarkų suvaldymą. Suvaldėme recesiją, suvaldysime ir atsigavimą“, - pridūrė jis.

A.Kubilius apibūdino svarbiausius savo vadovaujamos Vyriausybės darbus energetikoje, aukštojo mokslo reformos srityje, sveikatos apsaugoje, socialinėje politikoje, valstybės valdymo pertvarkyme, kovoje su korupcija.

Paradoksali padėka

Kalbėdamas apie prioritetus 2010 metams Vyriausybės vadovas tikino, kad didžiausias dėmesys bus skirtas darbo vietų kūrimui, nedarbo mažinimui ir ekonomikos skatinimui, taip pat valstybės valdymo pertvarkymui, kovai su korupcija, struktūrinėmis reformomis „Sodros“ sistemoje, sveikatos apsaugos, švietimo, energetikos srityse. „Krizės valdymas eina į pabaigą – prasideda Lietuvos ateities kūrimas ne švaistūniškos saviapgaulės, bet rūsčios tikrovės ir realių bei ilgalaikių galimybių pagrindu“, - sakė premjeras.

Žvelgdamas į ateitį, A.Kubilius pareiškė, kad svarbiausias strateginis darbas 2011-aisiais bus laimėti Lietuvoje rengiamą Europos krepšinio čempionatą. „Esu įsitikinęs, kad Lietuva gali ir turi laimėti ne tik krepšinio čempionatą. Mes galime ir turime laimėti globalioje konkurencijoje, pasaulinės pažangos lenktynėse. Nebijokime kaitos, nes pasaulis per sekančius 20 metų labai sparčiai keisis“, - tikino jis.

Savo kalbą premjeras baigė paradoksalia padėka: „Ačiū visiems už 2009 metus – sunkios sėkmės metus“.

Surengs specialią diskusiją

Pateikęs Vyriausybės metinę ataskaitą A.Kubilius ir ministrai atsakė į Seimo narių klausimus.

Dabar ataskaitą svarstys parlamentiniai komitetai ir po savaitės-kitos bus rengiama speciali diskusija. Po jos gali būti priimta Seimo rezoliucija dėl pritarimo arba nepritarimo Vyriausybės ataskaitai.

Pagal Seimo statutą, kasmet Vyriausybė parlamento pavasario sesijoje privalo pateikti savo metinę veiklos ataskaitą, kurioje taip pat turi būti aptarti ir artimiausio laikotarpio Vyriausybės veiklos prioritetai.

15-oji po Nepriklausomybės atkūrimo keturių centro-dešinės partijų „Permainų koalicijos“ suformuota A.Kubiliaus Vyriausybė gavo įgaliojimus veikti 2008-ųjų gruodžio 9-ąją, kada Seimas patvirtino Vyriausybės programą ir Seime prisiekė naujojo ministrų kabineto nariai.