V. Zelenskio biuras: Ukraina dalyvaus derybose su Rusija prie sienos su Baltarusija

Ši žinia buvo paskelbta po Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Baltarusijos autoritarinio lyderio Aliaksandro Lukašenkos pokalbiui telefonu, ketvirtą dieną tęsiantis didelio masto Rusijos pajėgų puolimui prieš provakarietišką kaimynę.

Per konfliktą jau žuvo dešimtys civilių gyventojų, šimtai tūkstančių buvo priversti bėgti, o Maskva tapo izoliuota pasaulinėje arenoje.

Lukašenka prisiėmė atsakomybę, kad Ukrainos delegacijai vykstant, dalyvaujant derybose ir grįžtant visi lėktuvai, sraigtasparniai ir raketos, esantys Baltarusijos teritorijoje, liks ant žemės.

„Politikai susitarė, kad Ukrainos delegacija susitiks su Rusijos atstovais be išankstinių sąlygų, prie Ukrainos ir Baltarusijos sienos netoli Pripetės upės“, – sakoma V. Zelenskio kanceliarijos pranešime.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sakė, kad jo šalies delegacija šiuo metu yra Baltarusijos mieste Gomelyje.

Rusija norėjo, kad derybos vyktų Kremlių palaikančioje Baltarusijoje.

Į Minską atsisakęs vykti V. Zelenskis sakė, kad Kijevas Maskvai pasiūlė susitikti „Varšuvoje, Bratislavoje, Budapešte, Stambule, Baku“.

Ketvirtoji karo Ukrainoje diena

Kalbėdamasis su Ukrainos prezidentu A. Lukašenka sakė, kad vykstant deryboms „visi lėktuvai, sraigtasparniai ir raketos“, dislokuoti jo šalyje, liks ant žemės.

„Lukašenka prisiėmė atsakomybę, kad Ukrainos delegacijai vykstant, dalyvaujant derybose ir grįžtant visi lėktuvai, sraigtasparniai ir raketos, esantys Baltarusijos teritorijoje, liks ant žemės“, – sakoma pranešime, paskelbtame prezidentūrai Minske artimo platformos „Telegram“ kanalo „Pul Pervogo“.

Anksčiau Ukrainos pajėgos pranešė per ketvirtąją Rusijos invazijos dieną atrėmusios Rusijos puolimą prieš antrąjį pagal dydį Ukrainos miestą Charkivą.

Vakarų šalims pradėjus siųsti ginklus į Ukrainą ir taikyti vis griežtesnes sankcijas, V. Putinas nurodė savo kariuomenei padidinti branduolinio „atgrasymo pajėgų“ parengties lygį.

Rusų lyderis apkaltino Vakarų šalis „nedraugiškais“ veiksmais jo šalies atžvilgiu.

D. Kuleba: Ukraina per derybas su Rusija nekapituliuos

Ukrainos užsienio reikalų ministras sekmadienį pareiškė, kad Kijevas per derybas su Rusija dėl invazijos nenusileis.

Jis taip pat pareiškė, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas siekia didinti spaudimą, nurodydamas padidinti branduolinio „atgrasymo pajėgų“ parengties lygį reaguojant į esą agresyvius NATO pareiškimus Rusijos Federacijos atžvilgiu.

„Mes nepasiduosime, nes nekapituliuosime, nes neatiduosime nė vieno mūsų teritorijos centimetro“, – per nuotolinę spaudos konferencija pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

Mes nepasiduosime, nes nekapituliuosime, nes neatiduosime nė vieno mūsų teritorijos centimetro.

Ukrainoje jau ketvirtą dieną tęsiasi kautynės su įsiveržusiomis gausiomis Rusijos pajėgomis. Ši neišprovokuota Maskvos invazija pasaulyje paskleidė pasibaisėjimą ir įtūžį.

Ukraina sako sutinkanti surengti derybas su Rusija „be išankstinių sąlygų“ prie savo sienos su Baltarusija. Maskva savo ruožtu anksčiau reikalavo, kad prieš pradedant derybas ukrainiečių kariuomenė sudėtų ginklus.

Ukrainos pajėgos įnirtingai priešinosi įsibrovėliams ir teigia padariusios Rusijos kariuomenei didelės žalos.

D. Kuleba sakė, kad „patyrusi nuostolių ir supratusi, kad jų planas neina kaip tikėtasi, kad žaibo karas žlugo, Rusija pradėjo kalbėti ultimatumų kalba, sakydama, kad jie pasiruošę kalbėtis su išankstinėmis sąlygomis“.

„Rusijos kariuomenei patiriant vieną pralaimėjimą po kito, Rusijos išankstinės sąlygos, ultimatumai buvo atidėti į šalį, ir jie perdavė mums žinią, kad nori tiesiog derėtis“, – pridūrė diplomatijos vadovas.

D. Kuleba sakė, kad prieš derybas paskelbtas V. Putino pranešimas, jog jis skelbia Rusijos branduolinių „atgrasymo pajėgų“ padidintą parengtį, iš tikrųjų yra skirtas Kijevui įbauginti.

„Keliami statymai“

„Laikome šį pareiškimą ir įsakymą... mėginimu kelti statymus ir spausti Ukrainos delegaciją“, – pabrėžė D. Kuleba.

Pasak jo, branduolinių ginklų grėsmė „bus katastrofa pasauliui, bet tai mūsų nepalauš“.

Ukraina pradėjo diplomatinę kampaniją, kad sutelktų savo tarptautinius sąjungininkus, Rusijai bombarduojant šalies miestus.

Pastangos davė vaisių: virtinė NATO šalių pažadėjo atsiųsti ginkluotės, Vakarų galybės pradėjo skelbti drakoniškas sankcijas Maskvai.

Šeštadienį koalicija, tarp kurios narių yra Europos Sąjunga, JAV ir Jungtinė Karalystė, paskelbė atjungsianti kai kuriuos Rusijos bankus nuo tarptautinės bankų atsiskaitymo sistemos SWIFT ir „paralyžiuosiančios“ šios šalies centrinio banko aktyvus.

D. Kuleba teigė, kad priemonės turi būti plačiausios kiek įmanoma ir kad tarptautinė bendrija turėtų smogti Rusijos naftos ir dujų eksportui.

„Mums reikia nedelsiamų žingsnių, kad Rusijai būtų taikoma visiška finansinė izoliacija“, – aiškino jis.

„Taip pat reikalaujame įvesti visišką naftos ir dujų embargą Rusijai“, – pabrėžė D. Kuleba.

Šiame straipsnyje:

karas Ukrainoje