Savo pirmuosiuose viešuose komentaruose po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) surengė dvišalius pokalbius telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir V. Zelenskiu, Ukrainos vadovas pareiškė, jog svarbiausia yra „neleisti, kad viskas vyktų pagal Putino planą“.

„Mes, kaip nepriklausoma šalis, negalime sutikti su jokiais susitarimais, (sudarytais) be mūsų. Aš tai labai aiškiai sakau mūsų partneriams – bet kokios dvišalės derybos dėl Ukrainos, ne kitomis temomis, bet bet kokios dvišalės derybos dėl Ukrainos be mūsų – mums nepriimtinos“, – lankydamasis atominėje elektrinėje Vakarų Ukrainoje teigė V. Zelenskis.

Ukrainiečių nuotaikos ketvirtadienį buvo nerimastingos sužinojus apie JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino pokalbį, kuris paskatino nuogąstavimus, kad Kyjivas bus atribotas nuo taikos derybų.

D. Trumpo gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas (Pitas Hegsetas) ketvirtadienį paneigė, kad JAV prezidentas išdavė Ukrainą pradėdamas derybas su Rusijos vadovu, o nuošaly paliktos Europos valstybės primygtinai reikalavo, kad jos ir Kyjivas sėdėtų prie derybų stalo.

Tačiau visuomenės veikėjai Kyjive ne taip optimistiškai vertina galimybę, kad bus atsižvelgta į Ukrainos raudonąsias linijas rengiantis galimoms JAV ir Rusijos deryboms dėl beveik trejus metus trunkančios invazijos nutraukimo.

Kyjivo ekonomikos mokyklos prezidentas Tymofijus Mylovanovas sakė, jog Ukraina nenorėjo susitaikyti su tuo, kad JAV karinė ir politinė parama gali sumažėti.

„Mes visada gyvenome šioje realybėje. Tačiau nenorėjome to pripažinti“, – socialiniuose tinkluose rašė žinomas politikos apžvalgininkas.

Buvęs JAV prezidentas Joe „Bidenas (Džo Baidenas) palaikė karo tęsimą, bet nesuteikė pakankamos pagalbos“, – teigė jis.

„Trumpas remia karo pabaigą, bet irgi nesuteiks pakankamos pagalbos“, – pridūrė jis.

Praėjusį mėnesį D. Trumpas pradėjo eiti pareigas, žadėdamas užbaigti karą Ukrainoje, tačiau, kaip atrodo, JAV paramą Ukrainai sieja su galimybe gauti prieigą prie jos gamtinių išteklių.

Po pokalbio su V. Putinu jis paskambino Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui. Tačiau anksčiau tą pačią dieną D. Trumpo gynybos sekretorius leido suprasti, kad Ukrainai nerealistiška susigrąžinti prarastas teritorijas arba įstoti į NATO ir kad tai derybose nefigūruos.

Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenka teigė, kad Europa turėjo atsižvelgti į Prancūzijos lyderio Emmanuelio Macrono raginimus sukurti Europos kariuomenę.

„Bet ne. Tai brangu, nenorime galvoti apie karą, viskas kaip nors įvyks ir taip toliau. Daugumos politikų trumparegiškumas yra problema“, – sakė jis.

„Dabar mums reikia greitų sprendimų iš Europos“, – pridūrė jis.

Tačiau A. Kovalenka taip pat užsiminė, kad Vašingtonas siekia „strateginio neapibrėžtumo diplomatijoje“, kad sudrumstų vandenį ir leistų D. Trumpui pasinaudoti netikėtumo elementu.

„Tai suteikia erdvės manevrams, neleidžia nuspėti veiksmų ir verčia priešininkus apsvarstyti įvairius scenarijus“, – pridūrė jis.

Ukrainos prezidento administracijos vadovo patarėja komunikacijos klausimais Darija Zarivna įspėjo, kad negalima spekuliuoti taikos derybomis.

„Per daug nereikalingų gandų ir sąmokslo teorijų apie derybas ir pozicijas“, – rašė ji socialiniuose tinkluose.

D. Zarivna pripažino, kad D. Trumpo pokalbiai telefonu su V. Putinu ir V. Zelenskiu galėjo pradėti naują karo etapą, ir paragino ukrainiečius vienytis.

„Mūsų laukia sunkus procesas kovoje už Ukrainą ir jį įveiksime vieningai“, – pridūrė ji.