Jaunuolis pasakojo, kad naujienos apie Rusijos pradėtą karą Ukrainoje jam kėlė pasibaisėjimą, o iš Lietuvos pabėgo į Suomiją vildamasis, jog ten turės daugiau galimybių gauti prieglobstį.

Televizijos laidai „Realus laikas” (orig. „Настоящее время“) D. Muchametovas sakė, kad nenorėdamas tarnauti Ukrainą brutaliai užpuolusioje rusų armijoje, į kurią gavo šaukimą prisistatyti, neturėjo kito pasirinkimo nei palikti šalį.

Naujienos apie rusų invazijos į Ukrainą metodus, pasak D. Muchametovas, jam kėlė siaubą.

„Man buvo skaudu, kad negalėjau to sustabdyti, kažkaip paveikti“, – sakė jaunuolis.

„Nemačiau kito kelio, nei palikti Rusijos Federaciją. Todėl priėmiau šį sprendimą“, – pridūrė jis.

Pasak „Zerkalo“, priešingai Vladimiro Putino teiginiams, esą šauktiniai nedalyvaus kare Ukrainoje, jie pradėjo žūti jau pirmąją invazijos dieną. 2025 m. pavasarį projektas „Noriu gyventi“ paskelbė 217 Rusijos šauktinių, žuvusių kare, pavardes.

Keleivinis traukinys Adleris-Kaliningradas važiuoja iš Rusijos į Kaliningrado sritį per Lietuvą. Per Europos Sąjungos (ES) teritoriją jis be sustojimų nuvažiuoja 227 kilometrus. D. Muchametovas iš jo iššoko 2025 m. birželio 17 d. naktį. Jaunuolio paieška vyko du mėnesius.

Bijodamas, kad Lietuvos imigracijos institucijos atsisakys jam suteikti prieglobstį ir deportuos į Rusiją, jis pabėgo į Suomiją ir ten paprašė prieglobsčio. Tačiau Suomijos imigracijos institucijos nurodė D. Muchametovą deportuoti atgal į Lietuvą – pirmąją Europos Sąjungą šalį, į kurią jis pateko.

Nagrinėdami D. Muchametovą atvejį, žmogaus teisių aktyvistai atkreipia dėmesį, kad pagal tarptautinę teisę galima sąžiningai atsisakyti tarnauti kariuomenėje. Tokią teisę, jų teigimu, užtikrina Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 18 straipsnis.

Visgi, pasak „Zerkalo“, D. Muchametovas buvo vienas iš 90 proc. Rusijos piliečių (iš viso 104 žmonių), kuriems nuo 2025 m. sausio iki rugsėjo buvo atsisakyta suteikti prieglobstį Suomijoje. Dauguma prašymų pateikėjų pabėgo iš Rusijos, norėdami išvengti mobilizacijos, tačiau atsisakydamos jiems suteikti prieglobstį, Suomijos valdžios institucijos teigė, kad mobilizacija Rusijoje baigėsi, remdamosi buvusio gynybos ministro Sergejaus Šoigu ir V. Putino pareiškimais.

2025 m. pavasarį Suomijos migracijos tarnybos atstovė Anu Karppi pažymėjo, kad tarnyba vadovavosi Jungtinių Tautų (JT) konvencija, kurioje teigiama, kad vien tik grėsmė tarnauti kariuomenėje nėra pagrindas suteikti prieglobstį.