Irano žvejybos laivas „Issamohamadi“ buvo paliktas prie Somalio krantų po to, kai piratai praėjusią savaitę užgrobė laivą „Hellas Aphrodite“, kuris gabeno benzino krovinį iš Indijos į Pietų Afriką.

Piratai „Issamohamadi“ panaudojo kaip „motininį laivą“ kelioms atakoms, kurias vainikavo tanklaivio užgrobimas.

Ispanijos fregatos „ESPS Victoria“ komanda, įlipusi į laivą, teigė, kad „Issamohamadi“ įgulos nariai yra „geros būklės, saugūs ir laisvi“. Iranas nepripažino, kad laivas buvo užgrobtas.

ES karinių jūrų pajėgų operacijos „Atalanta“ pareiškime teigiama, kad „rajone veikianti piratų grupuotė neabejotinai sutrikdyta“.

ES pajėgos „surinko įrodymų ir žvalgybinės informacijos apie incidentą, kurie kartu su įrodymais, surinktais prekybos tanklaivyje „Hellas Aphrodite“, bus pateikti siekiant paremti teisinį kaltininkų persekiojimą“.

Piratavimas prie Somalio krantų didžiausią mastą pasiekė 2011 metais, kai buvo užregistruoti 237 išpuoliai.

Tais metais Somalio piratavimas regione pasaulio ekonomikai kainavo apie 7 mlrd. dolerių (6 mlrd. eurų), o 160 mln. dolerių (137,6 mln. eurų) buvo sumokėta kaip išpirkos, teigia piratavimo stebėsenos grupė „Oceans Beyond Piracy“.

Grėsmę sumažino sustiprėjęs tarptautinis karinių jūrų pajėgų patruliavimas, sustiprėjusi centrinė Somalio vyriausybė ir kitos pastangos.

Tačiau praėjusiais metais Somalio piratų išpuoliai atsinaujino didesniu tempu, iš dalies dėl nesaugumo, kurį sukėlė Jemeno husių sukilėliai, pradėję atakas Raudonosios jūros koridoriuje dėl Izraelio ir islamistų grupuotės „Hamas“ karo Gazos Ruože. Husiai nurodė, kad nutraukė savo išpuolius, kol Gazos Ruože galioja paliaubos.

Tarptautinio jūrų biuro duomenimis, 2024 metais prie Somalio krantų užfiksuoti septyni incidentai. Šiais metais Somalio piratai jau užgrobė kelis žvejybos laivus. Laivas „Hellas Aphrodite“ yra pirmasis komercinis laivas, kurį piratai prie Somalio užgrobė nuo 2024 metų gegužės.