Prieš saugumo konferenciją Vokietija kaltina Rusiją keliant pavojų taikai Europoje

„Dėl precedento neturinčio karių dislokavimo prie Ukrainos sienos ir šaltojo karo reikalavimų Rusija meta iššūkį pagrindiniams Europos taikos tvarkos principams“, – sakoma A. Baerbock pareiškime, raginančiame Maskvą parodyti „rimtus žingsnius deeskalavimo link“.

Vakaruose stiprėja nuogąstavimai, kad Rusija pasirengusi bet kada galinčiam prasidėti įsiveržimui į kaimyninę šalį, JAV perspėja apie galimą puolimą „artimiausiomis dienomis“. Rusijos kariai apsupo Ukrainą iš visų pusių, tęsiasi Kremliaus priešprieša su Vakarais dėl NATO plėtros į Rytų Europą.

Dėl precedento neturinčio karių dislokavimo prie Ukrainos sienos ir šaltojo karo reikalavimų Rusija meta iššūkį pagrindiniams Europos taikos tvarkos principams.

Prieš keliaudamas į Miuncheną, JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas Jungtinėse Tautose pareiškė, kad puolimo tikimasi „artimiausiomis dienomis“, greičiausiai jis prasidės suklastojus dingstį kariniams veiksmams. Baiminamasi, kad ši akimirka jau atėjo ketvirtadienį, kai sustiprėjus apšaudymui fronto linijoje pataikyta į vaikų darželį Rytų Ukrainoje, o Rusijos remiami separatistai apkaltino Kijevą eskaluojant karo veiksmus.

Rusija neigia bet kokius invazijos planus. Tačiau Kremlius taip pat pareiškė, kad gali būti priverstas atsakyti kariniais veiksmais, jei Vašingtonas neįvykdys Rusijos keliamų saugumo reikalavimų.

Maskva atsisakė dalyvauti Miuncheno susitikime, tačiau, Jungtinių Valstijų teigimu, kitą savaitę A. Blinkenas susitiks su savo kolega rusu Sergejumi Lavrovu – su sąlyga, jei iki tol neprasidės invazija.

„Gaila, kad Rusija nepasinaudojo šia galimybe“, – sakė A. Baerbock. Ji pridūrė, kad konferencija suteikia progą „aptarti, kaip vis dar galime atremti smurto ir karinio eskalavimo grėsmes“.

Į Miuncheną taip pat keliauja JAV viceprezidentė Kamala Harris, JT vadovas Antonio Guterresas, ES Komisijos vadovė Ursula von der Leyen, NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Septynių turtingųjų šalių klubo, įskaitant Prancūziją, Didžiąją Britaniją, JAV ir Japoniją, užsienio reikalų ministrai šeštadienį konferencijos kuluaruose aptars Ukrainos krizę. Pokalbius ves A. Baerbock, kurios šalis šiuo metu pirmininkauja Didžiajam septynetui (G7).

„Net maži žingsneliai taikos link yra geriau nei dideli žingsniai karo link. Tačiau mums reikia ir rimtų Rusijos žingsnių deeskalacijos link, – sakė ji. – Pareiškimai apie norą kalbėtis turi būti paremti realiais pasiūlymais. Pranešimai apie karių atitraukimą turi būti paremti patikrinamu karių išvedimu“.

Maskva šią savaitę kelis kartus paskelbė apie karių išvedimą, tačiau JAV, NATO ir Ukraina teigė nematančios jokių atsitraukimo įrodymų. Vietoj to, Vašingtono teigimu, Rusija prie Ukrainos sienos papildomai perkėlė dar 7000 karių.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos dėl „galimo paūmėjimo“ vėlai ketvirtadienį paskelbė, kad planuojama evakuoti kai kurias bendruomenes palei konflikto apimtą sieną.

Ketvirtadienį, kai iš artilerijos buvo apšaudytas darželis, Ukrainos ir Vakarų lyderiai pakartojo raginimą Rusijai nesinaudoti įtampa pasienyje puolimui pradėti. Prezidentas Vladimiras Putinas aiškiai pasakė, kad bet kokios grėsmės pašalinimo kaina būtų Ukrainos sutikimas niekada netapti NATO nare ir Vakarų aljanso pasitraukimas iš Rytų Europos – tai iš tikrųjų padalytų žemyną į šaltojo karo laikų įtakos zonas.

Ukraina toli gražu nepasirengusi tapti NATO nare, tačiau tai dalis jos platesnio tikslo integruotis su Vakarų Europos demokratijomis istoriškai išeinant iš Rusijos orbitos.