45-erių Tetsuya Yamagami (Tecuja Jamagamis) buvo kaltinamas žmogžudyste ir ginklų kontrolės įstatymų pažeidimu, nes, kaip įtariama, per 2022-ųjų liepos išpuolį prieš ilgiausiai pareigas ėjusį Japonijos premjerą panaudojo savadarbį ginklą.

„Viskas yra tiesa“, – teisme vakariniame Naros mieste sakė jis.

Nužudymas privertė susimąstyti šalį, kurioje smurtas naudojant ginklus yra retas, ir paskatino kruopščiai tirti įtariamus žymių konservatyvių įstatymų leidėjų ir slaptos sektos – Susivienijimo bažnyčios – ryšius.

Teisme T. Yamagami advokatas teigė, kad jie užginčys tam tikrus kaltinimus, įskaitant dėl ginklų kontrolės įstatymų pažeidimų.

T. Yamagami teismo proceso laukta ilgai: 2023-iaisiais dėl aptikto įtartino daikto, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, buvo nekenksmingas, paskutinę minutę posėdis buvo atšauktas, o Naros teismo pastatas buvo evakuotas.

Vienas iš svarbiausių bylos klausimų buvo tai, ar taikytinos lengvinančios aplinkybės dėl „religinės prievartos“ T. Yamagami vaikystėje, kurią sukėlė itin didelis jo motinos atsidavimas Susivienijimo bažnyčiai, kaip praneša vietos žiniasklaida.

Pranešama, kad T. Yamagami piktinosi Sh. Abe dėl jo įtariamų ryšių su 1954 metais Pietų Korėjoje įkurta Bažnyčia, kurios nariai vadinami „munistais“ pagal jos įkūrėjo Sun Myung-moono (Sun Mjungmuno) pavardę.

Bažnyčia kaltinama, kad skatina savo narių vaikų nepriežiūrą ir narius išnaudoja finansiškai, tačiau ji tai neigia.

Pranešama, kad T. Yamagamis jautė pyktį bažnyčiai už tai, kad ši sugriovė jo šeimą po to, kai jo motina paaukojo apie 100 mln. jenų (tuo metu – apie 930 tūkst. eurų). kaip savo tikėjimo įrodymą.

Po ekspremjero nužudymo atlikti tyrimai atskleidė glaudžius sektos ryšius su daugeliu konservatyvios valdančiosios partijos įstatymų leidėjų. Dėl šios priežasties atsistatydino keturi ministrai.

Anksčiau šiais metais Tokijo apygardos teismas priėmė įsakymą dėl Susivienijimo bažnyčios skyriaus Japonijoje likvidavimo, teigdamas, kad jis padarė „precedento neturinčią žalą“ visuomenei.

Ši žmogžudystė taip pat buvo įspėjamasis signalas šaliai, kurioje ginklų kontrolė yra viena griežčiausių pasaulyje.

Ginkluotas smurtas Japonijoje yra toks retas reiškinys, kad įvykio vietoje buvę saugumo pareigūnai nesugebėjo iš karto nustatyti pirmojo šūvio garso ir per vėlai atskubėjo į pagalbą Sh. Abe, sakoma policijos pranešime po išpuolio.

Visa tai paskatino įstatymų leidėjus 2024-aisiais priimti įstatymą, kuriuo dar labiau sustiprinama ginklų kontrolė, kad žmonės negalėtų pasigaminti savadarbių ginklų.

Dabar už mokomųjų vaizdo įrašų apie šaunamųjų ginklų gamybą įkėlimą ir informacijos apie ginklų pardavimą skleidimą socialiniuose tinkluose gali būti skiriama bauda arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.