Nauji programišių žaidimai svetimoje teritorijoje

Užkibo ant kabliuko

Šios išvados – Jungtinės Karalystės Vyriausybės inicijuoto tyrimo rezultatas. Minėtas tyrimas susijęs su informacijos šaltinio paieškomis ir pernai spalį socialiniame tinkle "Reddit" paskelbta išsamia informacija apie derybas su JAV dėl galimo prekybos susitarimo po "Brexit".

Paskelbdami slaptus vyriausybės dokumentus žinios skleidėjai įnešė sumaišties į britų parlamento rinkimų kampaniją. Tąkart pagrindinė opozicinė Leiboristų partija piktinosi tariamu įrodymu, kad šalies valdantieji nori "parduoti" Jungtinės Karalystės Nacionalinę sveikatos tarnybą (NHS) amerikiečių bendrovėms. NHS finansavimas buvo viena svarbiausių kampanijos prieš gruodžio 12 d. įvykusius rinkimus temų.

Tuomet leiboristų lyderis Jeremy Corbynas "sąmokslo teorija" pavadino teiginius, kad jo kampanijos panaudotus nutekintus duomenis internete paskelbė Rusija, bet nepatikslino, iš kur jo partija gavo tuos dokumentus.

Vyriausybė padarė išvadą, kad rusų veikėjai beveik neabejotinai siekė įsikišti į 2019 m. rinkimus, internetu išplatindami neteisėtai gautus ir nutekintus vyriausybės dokumentus.

Detalių dar neatskleidė

Tačiau ką tik baigtas konservatorių vadovaujamos Vyriausybės iniciatyva atliktas tyrimas parodė, kad prie to incidento galėjo prisidėti Maskva.

"Remdamasi išsamia analize, vyriausybė padarė išvadą, kad rusų veikėjai beveik neabejotinai siekė įsikišti į 2019 m. visuotinius rinkimus, internetu išplatindami neteisėtai gautus ir nutekintus vyriausybės dokumentus", – parlamentui pareiškė Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Dominicas Raabas.

Po to, kai paviešinti slapti dokumentai nesukėlė rezonanso, buvo toliau bandoma skleisti internete neteisėtai įgytą medžiagą. "Nors nėra jokių įrodymų, kad Rusija vykdė plataus masto kampaniją prieš visuotinius rinkimus, bet koks bandymas kištis į mūsų demokratinius procesus yra visiškai nepriimtinas", – sakė britų diplomatijos vadovas.

Anot D.Raabo, šiuo metu atliekamas baudžiamasis tyrimas, todėl jis negali išsamiau komentuoti šio reikalo. Tačiau sekretorius pažadėjo, kad Didžioji Britanija "neužmerks akių prieš piktybišką veiklą ir į ją reaguos".

Bendras frontas

D.Raabas taip pat išreiškė palaikymą Vokietijos neseniai priimtam sprendimui paskelbti sankcijų Maskvai dėl įtarimų, kad 2015 m. balandį Rusijos kariuomenės programišiai šnipinėjo šalies įtakingus politikus, įskaitant kanclerę Angelą Merkel.

Tąkart į Vokietijos parlamento kompiuterius įsilaužė programišiai iš grupuotės APT28, dirbančios Rusijos kariuomenės Generalinio štabo generaliniam direktoratui. Iš Vokietijos parlamento vidaus tinklo pavogta daugybė informacijos, įskaitant ir elektroninius laiškus iš kanclerės komandos pašto.

Išpuolis prieš Bundestago kompiuterinę sistemą tuo metu buvo didžiausias tokio pobūdžio nusikaltimas Vokietijoje.

Neseniai Vokietijos federalinė prokuratūra išdavė arešto orderį įsilaužėliui Dmitrijui Badinui. Jo pavardė minima ir JAV Federalinio tyrimų biuro dokumentuose: JAV jis laikomas grupės APT28 (dar vadinamos "Fancy Bear / Pawn Storm") nariu ir įtariamas išpuoliais prieš JAV demokratų partijos serverius per 2016-ųjų prezidento kampaniją. JAV taip pat yra išduotas orderis jį suimti.

Ši grupuotė pagarsėjo ir atakomis prieš Cheminio ginklo draudimo organizacijos, Antidopingo agentūros, Šveicarijos chemijos laboratorijos "Spiez" kompiuterinius tinklus. Be to, atakavo Baltuosius rūmus, Čekijos, Lenkijos, Vokietijos, Italijos, Latvijos, Estijos, Ukrainos, Norvegijos, Nyderlandų ir kt. užsienio reikalų ministerijas, Danijos, Italijos ir Vokietijos gynybos ministerijas, daugybės užsienio žiniasklaidos priemonių tinklus.

Kaltinimus atmeta

Naujas kaltinimas, nors jis ir nėra tiesiogiai nukreiptas į Kremlių, tikriausiai pablogins ir taip sudėtingus Londono bei Maskvos santykius. Jie pašlijo po to, kai Didžioji Britanija apkaltino Rusiją mėginimu 2018 m. nužudyti buvusį dvigubą agentą Sergejų Skripalį ir jo dukterį.

Rusijos Valstybės Dūmos Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Leonidas Sluckis savo ruožtu pareiškė, kad minimas Londono pareiškimas yra nepagrįstas. "Britų valdžia vėl lipa ant to paties antirusiško grėblio ir taip dar labiau griauna ne tik dvišalius santykius su Maskva, bet ir savo pačios autoritetą", – sakė jis žurnalistams.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pareiškė, kad D.Raabo pareiškimas apie galimą Maskvos kišimąsi į rinkimus yra "miglotas ir prieštaringas".

"Susidaro toks įspūdis, kad prasideda eilinė taktikos "highly likely" (liet. labai tikėtina) vija. Bet aš pažiūrėjau į originalą: matyt, išanalizavusi ankstesnių metų patirtį, britų vyriausybė padarė teisingą išvadą, kad vartoti termino "highly likely" daugiau nebėra prasmės. Todėl jie pavartojo kitą terminą; taigi, britų vyriausybė mums šiandien padovanojo naują perlą, dabar jis skamba taip: "beveik neabejotinai", – kalbėjo M.Zacharova ir pridūrė, kad britų taktika, nepaisant pasikeitusių terminų, lieka tokia pati.

Po incidento Solsberyje Londonas pareiškė, kad labai tikėtina, jog už Skripalių apnuodijusią Sovietų Sąjungoje pagaminta nervus paralyžiuojančia medžiagą "Novičiok" yra atsakinga Rusija, bet Maskva paneigė, kad yra kaip nors su tuo susijusi.

Laukia dar vienas tyrimas

Artimiausiomis dienomis britų parlamento Žvalgybos ir saugumo komitetas turi paskelbti ilgai lauktą ataskaitą apie galimą Rusijos kišimąsi į britų politiką ir referendumą dėl "Brexit". Šis dokumentas, pavadintas lakoniškai "Rusija", turėjo būti paviešintas dar pernai prieš rinkimus, tačiau nepasirodė. Opozicija kaltino Borisą Johnsoną iš baimės, kad atskleista tiesa gali pakirsti jo reputaciją, vilkinant ataskaitos paviešinimą.

Apie ką kalbama šiame dokumente – neaišku. Žiniasklaidos teigimu, jame minimi imigrantai iš Rusijos, pvz., verslininkai Jevgenijus Lebedevas ir Aleksandras Temerko. Į Didžiąją Britaniją emigravę rusai dažnai finansiškai remia įvairias politines jėgas. Informacija apie aukas skelbiama viešai, tačiau neaišku, kokie papildomi argumentai pateikiami ataskaitoje ir ar jie patvirtina įtarimus apie galimą Maskvos kišimąsi į rinkimus.

Jau anksčiau Nacionalinės kriminalinės agentūros tyrėjai aiškinosi 8 mln. svarų sterlingų, kuriuos prieš referendumą "Brexit" lobistams pervedė verslininkas Arronas Banksas, kilmę. Įtarimą kėlė ir verslo vidutinioko dosnumas bei jo keisti ryšiai su rusų diplomatais, kurie po pasikėsinimo į Skripalius abu buvo išsiųsti iš Didžiosios Britanijos. Britų tyrėjus pasiekė dokumentai, iš kurių paaiškėjo, kad A.Banksas iš Maskvos sulaukęs pasiūlymo dalyvauti aukso telkinių paieškose Rusijoje.

Atakų tikslas – vakcina?

Jungtinės Karalystės kibernetinio saugumo agentūra apkaltino vieną programišių grupę, pasak jos, "beveik neabejotinai" veikiančią išvien su Rusijos žvalgybos tarnybomis ir bandančią vogti informaciją, susijusią su koronaviruso vakcinų kūrimu.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NCSC) nurodė, kad tarp grupės APT29 taikinių yra Jungtinės Karalystės, JAV, ir Kanados vakcinų tyrimo ir tobulinimo institucijos. Šiam vertinimui pritaria ir atitinkamos institucijos kitapus Atlanto: JAV nacionalinė saugumo agentūra bei Kanados ryšių saugumo agentūra.

"APT29, dar vadinama "Cozy Bear", beveik neabejotinai veikia kaip Rusijos žvalgybos tarnybų dalis", – nurodoma NCSC pranešime.

Britų užsienio reikalų sekretorius sakė esąs pasipiktinęs dėl tokių išvadų, kurios buvo paskelbtos drauge su rekomendacijomis, kaip organizacijos gali apsisaugoti nuo kibernetinių atakų. "Visiškai nepriimtina, kad Rusijos žvalgybos tarnybos taikosi į tuos, kurie stengiasi kovoti su koronaviruso pandemija, – sakė D.Raabas. – Kol kiti neatsakingu elgesiu siekia savo savanaudiškų interesų, Jungtinė Karalystė ir jos sąjungininkės sunkiai dirba, kad sukurtų vakciną ir apsaugotų visuotinę sveikatą.

Britų diplomatijos vadovas patikina, kad jo šalis ir toliau kovos su tais, kurie vykdo tokias kibernetines atakas, ir dirbs su savo sąjungininkais, kad patrauktų kaltininkus atsakomybėn. NCSC tokias kibernetines atakas laiko bandymu pavogti intelektinę nuosavybę, o ne sutrikdyti tyrimus.

Kremlius savo ruožtu atmetė ir šiuos Londono kaltinimus. "Neturime jokios informacijos, kas galėjo įsilaužti į Britanijos farmacinių bendrovių ir tyrimų centrų tinklus, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. – Galime pasakyti tik tai: Rusija neturi nieko bendra su šiais bandymais."

D.Raabas nenurodė, kokios organizacijos galėjo būti atakuojamos, tačiau Oksfordo universiteto tyrėjai laikomi šių lenktynių dėl pirmosios vakcinos lyderiais. Britų mokslininkai pirmieji, dar balandį, pranešė pradėję vakcinos tyrimus su žmonėmis.