A. Lukašenka užsimojo į Vokietiją išsiųsti 2 tūkst. migrantų, už kitus žada prisiimti atsakomybę

Tūkstančiai migrantų, daugiausia iš Artimųjų Rytų, yra įstrigę palei abiejų šalių sieną. Vakarų šalys sako, kad šią krizę sąmoningai organizavo Baltarusijos autoritarinio prezidento A. Lukašenkos režimas, siekdamas supriešinti ES ir atkeršyti už Bendrijos įvestas sankcijas.

„Europos Sąjunga kuria humanitarinį koridorių 2 tūkst. stovykloje esančių pabėgėlių. Prisiimame atsakomybę grąžinti likusius 5 tūkst. žmonių namo – kiek tai įmanoma ir jeigu jie to pageidauja“, – pareiškė A. Lukašenkos atstovė Natalia Eismant.

Pasak jos, Vokietijos kanclerė Angela Merkel derėsis su ES dėl „humanitarinio koridoriaus į Vokietiją“ atvėrimo.

Vokietija neigia

Vokietijos vidaus reikalų ministras Horstas Seehoferis (Horstas Zėhoferis) ketvirtadienį pareiškė, kad Minsko teiginys, jog jo šalis yra pasirengusi priimti apie 2 tūkst. migrantų, įstrigusių Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje ir norinčių patekti į Europos Sąjungos teritoriją, neatitinka tikrovės.

„Tai neteisinga informacija“, – pareiškė jis žurnalistams per bendrą spaudos konferenciją su lenkų kolega Mariuszu Kaminskiu (Marjušu Kaminskiu).

Pasak H. Seehoferio, vos išgirdęs apie tokį pareiškimą, jis paskambino Vokietijos kanclerei Angelai Merkel, kuri išvakarėse kalbėjosi su autoritariniu Baltarusijos prezidentu A. Lukašenka.

„Susisiekiau su ja ir gavau aiškią žinią, kad kalbama apie neteisingą informaciją“, – nurodė vokiečių ministras.

A. Lukašenka atmeta kaltinimus, kad jis yra surežisavęs šią krizę, taip pat kritikuoja ES valstybes nares dėl migrantų neįsileidimo.

Šią savaitę jis du kartus telefonu kalbėjosi su A. Merkel – tai buvo pirmieji jo pokalbiai su kuriuo nors Vakarų lyderiu nuo praėjusių metų.

Trečiadienį baltarusių autoritarinio lyderio biuras pareiškė, kad tiesioginės Minsko ir Briuselio derybos yra neišvengiamos, kaip esą buvo sutarta per pokalbius su A. Merkel.

Tačiau Vokietija tokių derybų dar nepatvirtino.