Karas: okupantai toliau atakuoja „Azovstal“ gamyklą, Avdijivka apšaudyta fosforo bombomis

„Pasaulis vėl buvo atsidūręs ant katastrofos slenksčio, nes Rusijos kariuomenei Černobylio zona ir elektrinė buvo tarsi įprastas mūšio laukas, teritorija, kurioje net nebandyta rūpintis branduoline sauga“, – sakė V. Zelenskis per spaudos konferenciją su Jungtinių Tautų atominės energetikos priežiūros tarnybos vadovu Rafaeliu Grossi (Rafaeliu Grosiu).

„Nuo 1986 metų nė viena pasaulio valstybė nekėlė tokios didelės grėsmės Europos ir pasaulio branduoliniam saugumui kaip Rusija nuo vasario 24-osios“, – pridūrė jis, paminėdamas datą, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė savo kariuomenei pulti Ukrainą.

Nuo 1986 metų nė viena pasaulio valstybė nekėlė tokios didelės grėsmės Europos ir pasaulio branduoliniam saugumui kaip Rusija nuo vasario 24-osios.

Tuo metu Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas R. Grossi, lankydamasis Černobylyje minint didžiausios pasaulyje branduolinės katastrofos 36-ąsias metines, žurnalistams teigė, kad jo darbas – užtikrinti, kad „karo tragedija nepadidėtų dėl branduolinės avarijos“.

Jis teigė, kad bus atliekamas „specialus darbas, skirtas atstatyti, atkurti visus ten esančius pajėgumus ir infrastruktūrą, kuri buvo sugadinta per pastarąsias kelias savaites“.

Vėliau, antradienį vakare, paskelbtame pareiškime V. Zelenskis teigė, kad Rusija leido raketas į Ukrainą tiesiai virš šalies branduolinių elektrinių.

„Ar jie mums grasina?“ – klausė jis.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

Jis pridūrė, kad pamačius, kaip Rusijos kariai veikė Černobylio zonoje ir aplink pietinę Zaporižios atominę elektrinę, „niekas pasaulyje negali jaustis saugus“.

Rusijos pajėgos Černobylio atominės elektrinės kompleksą užėmė vasario 24-ąją, pačią pirmąją invazijos į Ukrainą dieną. Rusų kariai paėmė į nelaisvę kompleksą saugojusius ukrainiečius karius ir sulaikė jo civilius darbuotojus.

Ši okupacija tęsėsi iki kovo pabaigos ir kurstė nerimą visame pasaulyje dėl branduolinės taršos pavojaus.

Ukrainos pareigūnai sakė, kad Rusijos kariai galbūt buvo paveikti didelės spinduliuotės dozės, kai įsirengė apkasus ir blindažus „daugelyje vietų“, taip pat kėlė dulkių debesis savo šarvuotąja technika.

1986 metų balandžio 26 dieną Černobylio elektrinės 4-ajame bloke atliekant rizikingą saugos bandymą reaktorius tapo nevaldomas ir, smarkiai padidėjus jo galiai, sprogo, paskleisdamas didžiulį kiekį radioaktyvių teršalų. Šią avariją tuometė Sovietų Sąjungos valdžia iš pradžių mėgino nuslėpti.

Manoma, kad branduolinė katastrofa pareikalavo šimtų ar tūkstančių žmonių gyvybių, bet tikslus aukų skaičius tebėra ginčijamas.

V. Zelenskis: Rusijos tikslai siekia toliau Ukrainos

V. Zelenskis pareiškė, kad Rusijos tikslai yra daug platesni nei dabartinis karas Ukrainoje.

„Galutinis Rusijos vadovybės tikslas yra ne tik užgrobti Ukrainos teritoriją, bet ir suskaldyti visą Europos centrą bei rytus ir suduoti pasaulinį smūgį demokratijai“, – sakė V. Zelenskis vaizdo žinutėje, vėlų antradienį paskelbtoje „Telegram“ kanale. „Pasaulinis smūgis demokratijai“ taip pat yra vienas iš Maskvos tikslų, kaltino V. Zelenskis.

„Laisvame pasaulyje“ iš esmės visi suprato, kad invazija į Ukrainą yra tik pradžia, pridūrė prezidentas. Jo teigimu, besitęsiančios atakos Ukrainoje, pavyzdžiui, Odesos regione šalies pietuose arba Donbase rytuose, atneš Rusijai tik „naujų nuostolių“. Tai lems naują Europos Sąjungos sankcijų paketą arba daugiau prekybos apribojimų. V. Zelenskis tvirtino, kad už agresyvią Maskvos vyriausybės politiką dauguma rusų turės sumokėti skurdu.

B. Johnsonas: V. Putinas turi politinės erdvės pasitraukti iš Ukrainos

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turi „politinės erdvės“ užbaigti savo invaziją Ukrainoje, iš dalies dėl cenzūros savo šalyje, antradienį sakė Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas).

„Atsižvelgiant į didžiulį rusų pritarimą tam, ką jis daro, atsižvelgiant į matomą to, kas vyksta Ukrainoje, nepaisymą rusų žiniasklaidoje, paradoksas tas, kad Putinas turi daug daugiau politinės erdvės nusileisti [ir] pasitraukti“, – televizijai „TalkTV“ sakė B. Johnsonas.

Rusija sako, kad jos invazija Ukrainoje yra „karinė operacija“ ir grasina įkalinti visus, pateikiančius kitokias įvykių versijas.

Dėl to V. Putinas galėtų pasakyti Rusijos žmonėms, kad operacija Ukrainoje „užbaigta“ ir buvo „techniškai sėkminga“, kalbėjo B. Johnsonas.

Rusija ne kartą įspėjo dėl galimybės kovoms Ukrainoje virsti branduoliniu konfliktu, Vakarams siunčiant vis galingesnių ginklų ukrainiečiams.

Tačiau B. Johnsonas tvirtino, kad nepaisant branduolinės grėsmės Vakarams nereikia daryti nuolaidų.

„Galvoju, kad jis (V. Putinas) turi daug daugiau politinės erdvės nei nerimaujama. Kalbama, kad mes turime padaryti kokią nors nuolaidą, turime jaudintis dėl to, ką Putinas galėtų padaryti dėl savo pralaimėjimo rizikos, – sakė Britanijos ministras pirmininkas. – Galvoju, kad jis turi daug erdvės, turi daug vietos manevruoti.“

V. Putinas patikino JT vadovą, kad vis dar turi vilties dėl sėkmingų derybų su Kyjivu

V. Putinas vizito į Maskvą atvykusiam Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui Antonio Guterresui (Antoniju Guterišui) pareiškė vis dar turįs vilties, jog pavyks derybomis užbaigti karą Ukrainoje.

„Nepaisant fakto, kad karinė operacija tęsiasi, mes vis dar tikimės, jog pavyks susitarti diplomatiniu keliu“, – sakė V. Putinas JT vadovui.

„Mes deramės, neatmetame (derybų)", – pridūrė jis.

Sėdėdamas priešais A. Guterresą prie ilgo stalo Kremliuje, V. Putinas sakė, kad derybas su Ukraina sužlugdė teiginiai apie Rusijos pajėgų žiaurumus, įvykdytus Bučoje netoli Kyjivo.

„Bučos kaime buvo įvykdyta provokacija, su kuria Rusijos kariuomenė neturi nieko bendra, – sakė V. Putinas. Mes žinome, kas parengė šią provokaciją, kokiomis priemonėmis ir kokie žmonės prie jos dirbo.“

Ukraina pasiūlė sudaryti tarptautinį susitarimą, pagal kurį kitos šalys garantuotų jos saugumą. Mainais Ukraina nestotų į NATO, neleistų steigti šalies teritorijoje užsienio valstybių karinių bazių ir taptų neutralia, nebranduoline valstybe.

Nepaisant fakto, kad karinė operacija tęsiasi, mes vis dar tikimės, jog pavyks susitarti diplomatiniu keliu.

Turkijoje vykusios derybos įstrigo, kai teritorijose aplink Kyjivą, kurias anksčiau buvo užėmusios Rusijos pajėgos, buvo aptikta šimtai brutaliai nužudytų civilių.

Rusų kariuomenės vykdomų žiaurumų simboliu tapo Buča, kur civilių lavonai, kai kurie – surištomis rankomis, buvo palikti tiesiog gatvėse. Šie vaizdai išprovokavo įtūžį visame pasaulyje ir Ukrainos pareigūnų kaltinimus Rusijai genocidu.

V. Putinas sakė A. Guterresui, kad jam žinomas jo „susirūpinimas dėl Rusijos karinės operacijos“ Ukrainoje ir jis yra pasirengęs tai aptarti, tačiau dėl padėties Ukrainoje kaltino „antivalstybinį perversmą“, per kurį 2014-aisiais buvo nuverstas prorusiškas šalies prezidentas.

A. Guterresas pakartojo per ankstesnį susitikimą su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu išsakytą raginimą Maskvai ir Kyjivui bendradarbiaujant su JT atidaryti humanitarinės pagalbos ir evakuacijos koridorius, kad būtų galima padėti civiliams Ukrainoje.

JT atstovas spaudai Stephane'as Dujarricas (Stefanas Diužarikas) sakė, kad V. Putinas „iš principo“ sutiko, kad Jungtinės Tautos ir Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas dalyvautų evakuojant civilius gyventojus iš metalurgijos įmonės „Azovstal“ komplekso Mariupolio uostamiestyje.

Jis pridūrė, kad tolesnės diskusijos vyks tarp JT Humanitarinių reikalų koordinavimo biuro ir Rusijos gynybos ministerijos.

„Gazprom“ stabdo dujų tiekimą Bulgarijai

Visą Rusijos gamtinių dujų eksportą vamzdynais kontroliuojantis koncernas „Gazprom“ trečiadienį nutraukia dujų tiekimą Bulgarijai, pranešė portalas nova.bg, remdamasi šalies energetikos ministerija.

„Bulgargas EAD“ gavo „Gazprom export“ pranešimą, kad nuo balandžio 27-osios gamtinių dujų tiekimas bus nutrauktas“, – teigiama antradienį vėlai vakare išplatintame pranešime.

Bulgarijos energetikos ministerija pabrėžė, jog šalis nepriekaištingai vykdo įsipareigojimus Rusijos dujų tiekėjui, visus pagal sutartį numatytus mokėjimus atliko laiku, tačiau „Gazprom“ reikalavimas atsiskaityti rubliais prieštarauja galiojančiai sutarčiai ir yra rizikingas.

Energetikos ministras Aleksandras Nikolovas pareiškė, kad buvo imtasi savalaikių priemonių, kad būtų sukurtas alternatyvus dujų tiekimas.

Pasak vyriausybės atstovės spaudai Lenos Borislavovos, premjeras ir vicepremjeras apie padėtį informuoti, panikuoti ir nerimauti pagrindo nėra.

„Toks scenarijus buvo apsvartytas dar vasario mėnesį, todėl esame pasirengę reaguoti. Pasirūpinta alternatyviu tiekimu – viskas užtikrinta“, – portalui nova.bg sakė ji.

Ji pridūrė, jog daugiau informacijos Energetikos ministerija paskelbs trečiadienį.

Rusijoje, netoli sienos su Ukraina, kilo gaisras šaudmenų sandėlyje

Su Ukraina besiribojančioje Belgorodo srityje kilo gaisras šaudmenų sandėlyje. Tai trečiadienį „Telegram“ kanale pranešė šio Rusijos regiono gubernatorius Viačeslavas Gladkovas, informuoja UNIAN.

„Apie 3.35 val. mane pažadino garsas, panašus į sprogimą. Kol kas nė viena miesto ir srities tarnyba neranda šio garso priežasties. Paieška tęsiasi, rezultatus iškart pranešiu. Kol rašiau šį pranešimą, nugriaudėjo dar trys sprogimai“, – parašė jis.

Vėliau gubernatorius pranešė sužinojęs, kad Staraja Nelidovkos kaimo rajone dega šaudmenų sandėlis.

„Gyvenamieji namai nesugriauti. Tarp civilių nukentėjusiųjų nėra“, – pranešė V. Gladkovas.

Rusijos socialiniuose tinkluose jau skelbiamos nuotraukos ir vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotas gaisras kariuomenės sandėlyje.

Staraja Nelidovka yra už kelių dešimčių kilometrų nuo Ukrainos sienos.

Kaip pažymi UNIAN, tai jau anaiptol ne pirmas tokio pobūdžio incidentas Rusijos kariniuose objektuose pastaruoju metu.

UNIAN: Rusijai liko tiek pat raketų, kiek ji jų jau paleido į Ukrainą

Nuo vasario 24 d. Rusija į Ukrainą paleido apie 1 300 raketų, maždaug tiek pat jų jai dar liko. Tai pareiškė Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Ana Maliar, kuria remiasi naujienų agentūra UNIAN.

„Mūsų duomenimis, Rusijos raketų atsargos nuo vasario 24 d., kai ji pradėjo jas aktyviai naudoti Ukrainos teritorijoje, sumažėjo daugiau kaip per pusę. Apytikriai skaičiai – paleista daugiau kaip 1 300 raketų, maždaug tiek pat jų dar liko. Tai ore, jūroje ir žemėje bazuojamos raketos“, – sakė ministro pavaduotoja.

Anot A. Maliar, raketų komplektuojamąsias dalis rusai įsiveždavo iš kitų šalių, atsargų dėl sankcijų artimiausiu metu jiems nepavyks papildyti. Bet likusių raketų Rusijai pakaks dar keliems karo mėnesiams.

„Rusijos raketų atsargos senka, bet jų yra dar pakankamai, kad padarytų daug žalos, jų dar pakaks keliems mėnesiams“, – pareiškė ji.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

Australija tiekia Ukrainai haubicas ir šaudmenis

Australija teikia papildomą karinę paramą Ukrainai haubicomis ir amunicija, sakoma premjero Scotto Morrisono ir gynybos ministro Peterio Duttono pareiškime, kurį trečiadienį paskelbė naujienų kanalas AAP.

Pagal naują 26,7 mln. Australijos dolerių (19,1 mln. JAV dolerių) karinės pagalbos paketą Ukraina gaus šešias lengvasvores velkamas haubicas M777 ir šaudmenis. Bendras Australijos karinės pagalbos įnašas Ukrainai iki šiol siekia 225 mln. JAV dolerių, dar 65 mln. JAV dolerių skirta humanitarinei pagalbai ir daugiau nei 70 tūkst. tonų šiluminės anglies.

S. Morrisonas ir P. Duttonas sakė, kad ši įranga yra tolesnė parama kovojant su „žiauria, nepaliaujama ir neteisėta Rusijos invazija“ į kaimyninę Ukrainą. „Australijos vyriausybė ir toliau ieškos galimybių teikti tolesnę karinę pagalbą, kai galės operatyviai suteikti reikiamus pajėgumus Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms“, – sakė S. Morrisonas. „Australija palaiko Ukrainos žmones ir dar kartą ragina Rusiją nutraukti neišprovokuotą, neteisingą ir neteisėtą invaziją į Ukrainą“, – pridūrė premjeras.

Australija buvo viena iš 40 šalių, antradienį dalyvavusių susitikime dėl Ukrainos konflikto JAV Ramšteino oro pajėgų bazėje Vokietijoje.

Slovakijos prezidentė kreipėsi į Rusijos kareivius

Slovakijos prezidentė Zuzana Čaputova įrašė kreipimąsi rusų kalba į Rusijos kareivius ir vadus, kuriame pasmerkė jų karo nusikaltimus Ukrainoje, dangstomus „išvadavimo“ šūkiais, praneša „Ukrinform“. Šis įrašas skelbiamas tviteryje.

„Tą pasaulį be karo, kuriame mes gyvenome, jūs pavertėte pasauliu, kuriame absurdiškai, žiauriai ir beprasmiškai miršta žmonės. Niekas jums negrasino ir niekas jums nenorėjo pakenkti, bet jūs tai darote“, – pareiškė Z. Čaputova.

„Nuo ko jūs norėjote „išvaduoti“ Tatjaną iš Irpinės, kurią kartu su dviem jos vaikais užmušė rusiška granata, paleista, kai jie bėgo gatve, turėjusia tapti saugaus humanitarinio koridoriaus dalimi? Arba Aliną iš Hostomelio, kurią automobilyje išžagino vienas iš jūsų? Ji net nešaukė, nes šalia nebuvo nieko, kas būtų galėjęs jai padėti. Ji tegalvojo, kaip likti gyvai. Nuo ko jūs „išvadavote“ senutę Verą iš mažo kaimelio, kuri galėjo būti motina ją išprievartavusiam kareiviui?“ – retoriškai klausė Slovakijos valstybės vadovė.

„Kasdien girdėdama vis naujų siaubingų liudijimų, aš netenku žado. Aš matau dešimčių neapsakomas kančias patiriančių moterų ir vaikų, civilių veidus. Aš matau žmonių, kuriuos visiems laikams sužalojo skausmas, sielas“, - sakė Z. Čaputova.

Prezidentė pabrėžė, kad Rusijos kariškiai, žudantys civilius, suteršia karininko garbę, pažeidžia karinę drausmę ir tarptautines kariavimo taisykles. Ji paragino Rusijos kareivius, vadus ir visus su tuo susijusius asmenis nutraukti karą, jeigu juose dar liko bent lašelis žmoniškumo.

Ukrainos prezidento patarėjas sako, kad karas gali tęstis iki metų pabaigos

Ukrainos prezidento patarėjas Oleksyjus Arestovyčius sako, kad karas su Rusija gali tęstis iki šių metų pabaigos.

Turime būti pasirengę ilgai istorijai.

Tačiau ginklai, kuriuos neseniai gavo Ukrainos pajėgos, gali „rimtai paveikti“ kovas gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje, antradienio vakarą „YouTube“ paskelbtame interviu sakė O. Arestovyčius. Jis pridūrė, jog karas greičiausiai tęsis daugelį mėnesių: „Turime būti pasirengę ilgai istorijai“.

Net jei dabartinės aktyvios kovinės operacijos Donbaso regione bus sustabdytos, tai jokiu būdu nereikš karo su Rusija pabaigos, apibendrino patarėjas.

Rusija pradėjo invaziją į kaimyninę šalį vasario 24 dieną.

Rusija nutraukė gamtinių dujų tiekimą Bulgarijai ir Lenkijai

Bulgarijos ir Lenkijos vyriausybės pranešė, kad Rusija nuo trečiadienio stabdo gamtinių dujų tiekimą, o tai žymi didelę eskalaciją Maskvos ir Europos priešpriešoje dėl karo Ukrainoje.

Bulgarijos energetikos ministerija antradienio vakarą pranešė, kad Bulgarijos gamtinių dujų tiekimo bendrovė „Bulgargaz“ gavo Rusijos valstybinės energetikos milžinės „Gazprom“ pranešimą apie dujų tiekimo nutraukimą. Bulgarija imasi veiksmų dėl alternatyvaus dujų tiekimo, sakė ministerija ir pridūrė, jog kol kas riboti dujų vartojimo nereikia.

Lenkijos gamtinių dujų bendrovė PGNiG anksčiau pranešė, kad „Gazprom“ nuo trečiadienio ryto stabdo dujų srautus, nes Varšuva atsisakė paklusti Maskvos reikalavimui mokėti už tiekimą rubliais. Lenkijos pareigūnai teigė, kad šalis rengėsi tokiam scenarijui ir kad šiuo metu dujų saugyklos užpildytos 76 proc., lyginant su 39 proc. prieš metus.

Trys ketvirtadaliai amerikiečių pritaria ginklų tiekimui Ukrainai

73 proc. amerikiečių pritaria JAV pastangoms tiekti ginklus Ukrainai. Šis paramos lygis – aukščiausias nuo vasario 24 d., kai Rusija pradėjo plataus masto agresiją prieš Ukrainą.

Tai rodo apklausos, kurią surengė naujienų agentūra „Reuters“ ir konsultacijų bendrovė „Ipsos“, rezultatai.

Per ankstesnę „Reuters“/“Ipsos“ apklausą, vykusią kovo pabaigoje, kai visuomenė dar nebuvo sukrėsta pranešimų apie žudynes Bučoje, ginklų tiekimui Ukrainai pritarė 68 proc. tyrimo dalyvių.

Naujausia apklausa taip pat rodo, jog dauguma demokratų ir respublikonų pritaria JAV sankcijoms prieš Rusiją ir ketina per tarpinius rinkimus į Kongresą, vyksiančius lapkričio 8 d., palaikyti tuos kandidatus, kurie yra už karinę pagalbą Ukrainai.

Bet maždaug pusė respondentų nerimauja dėl to, kad Rusija mėgins daryti poveikį balsavimo rezultatams dezinformacija ir propaganda internete.

Ukraina praneša apie šalies rytuose rusų pajėgų užimtus kelis kaimus

Ukraina trečiadienį paskelbė, kad šalį užpuolusios Rusijos pajėgos, siekiančios perimti Donbaso kontrolę, prasiveržė gilyn į šalies rytus ir užėmė kelis kaimus.

Anksčiau šį mėnesį Maskva pareiškė, kad atitraukia savo kariuomenę iš sostinės Kyjivo apylinkių ir sutelkia karines pastangas užimti Donecką ir Luhanską Rytų Ukrainoje.

Ukrainos gynybos ministerija pranešė, kad Rusijos pajėgos išstūmė Ukrainos kariuomenę iš Velyka Komyšuvachos ir Zavodų Charkivo srityje ir perėmė Zaričnės ir Novotoškivskės Donecko srityje kontrolę.

Zaričnė yra vos už 50 km nuo regioninio centro Kramatorsko, kur šį mėnesį rusams užpuolus traukinių stotį, kuri buvo naudojama evakuacijai, žuvo dešimtys žmonių.

Ukrainos gynybos ministerija perspėjo, kad Rusijos pajėgos „tęsia puolimą Nyžnės ir Orichivo kryptimi“ Zaporižios regiono centrinėje dalyje.

Prorusiški separatistai kontroliuoja dalį Donbaso nuo 2014 metų, kai per proeuropietišką revoliuciją buvo nušalintas Kremliaus remtas prezidentas, o Maskva aneksavo Krymo pusiasalį.

Donbaso ir Mariupolio galutinis užėmimas leistų Maskvai suformuoti sausumos koridorių iki aneksuoto Krymo.

Rusijos šaudmenų sandėlyje netoli sienos su Ukraina kilo gaisras

Rusijos kaime netoli sienos su Ukraina trečiadienį ginklų sandėlyje kilo gaisras, pranešė srities gubernatorius, rusų pajėgoms jau trečią mėnesį tęsiant karinį puolimą provakarietiškoje kaimyninėje valstybėje.

„Remiantis preliminaria informacija, dega šaudmenų sandėlis šalia Staraja Nelidovkos kaimo“, už maždaug 20 km nuo Ukrainos sienos, pranešė Belgorodo srities gubernatorius platformoje „Telegram“.

Viačeslavas Gladkovas nurodė, kad gaisras jau užgesintas.

Pasak gubernatoriaus, civiliai gyventojai per gaisrą nenukentėjo, taip pat nebuvo padaryta žalos gyvenamiesiems namams.

Gaisro priežastis kol kas nenustatyta.

Tuo metu kaimyninių Kursko ir Voronežo sričių, taip pat esančių netoli Ukrainos sienos, gubernatoriai pranešė, kad praėjusią naktį suveikė priešlėktuvinės gynybos sistemos.

„Aukų ar sugriovimų nėra“, – platformoje „Telegram“ nurodė Kursko srities gubernatorius Romanas Starovojus.

Voronežo srities gubernatorius Aleksandras Gusevas savo ruožtu informavo, kad priešlėktuvinės gynybos sistema „sėkmingai sunaikino“ nedidelį žvalgybinį droną.

Gubernatorius nenurodė, iš kur atskrido dronas.

Rusija nekart kaltino Ukrainos pajėgas dėl smūgių jos teritorijoje ir įspėjo, kad atsakydami rusų kariai suintensyvins atakas prieš Kyjivą.

Pirmadienį gaisras kilo didžiulėje kuro saugykloje už maždaug 150 km nuo Ukrainos sienos esančiame Brianske.

Balandžio pradžioje V. Gladkovas pareiškė, kad Kyjivo sraigtasparniai apšaudė kuro saugyklą Belgorodo srityje.

Kyjivas: rusų pajėgos atakuoja Vakarų ginkluotės gabenimo maršrutus

Ukraina antradienį pareiškė, kad Rusijos pajėgos atakuoja transporto infrastruktūrą, kuri naudojama ginkluotei iš Vakarų sąjungininkių gabenti, pareigūnams kiek anksčiau pranešus apie smūgius jungčiai su Rumunija.

„Rusija naikina Ukrainos transporto infrastruktūrą – tiltus ir geležinkelius, siekdama sulėtinti mūsų sąjungininkių ginklų tiekimą į frontą“, – nurodė Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Heraščenka socialiniuose tinkluose paskelbtame pareiškime.

„Mums nedelsiant reikia modernių priešlėktuvinės gynybos sistemų“, – pridūrė jis.

Rusija naikina Ukrainos transporto infrastruktūrą – tiltus ir geležinkelius, siekdama sulėtinti mūsų sąjungininkių ginklų tiekimą į frontą.

Ukrainos geležinkelių vadovas Oleksandras Kamyšinas anksčiau pranešė, kad rusų pajėgos apgadino geležinkelio tiltą per Dniestro žiotis Odesos srityje. Jis kaltino rusų kariuomenę „sistemingai“ atakuojant geležinkelio infrastruktūrą.

Ukrainos infrastruktūros ministerija vėliau pareiškė, kad per tą rusų pajėgų ataką geležinkelio tiltui buvo padaryta rimtos žalos, kuriai atsitaisyti prireiks „daug pastangų ir laiko“.

Šis maršrutas jungia kaimyninę Rumuniją su pietiniu Odesos uostamiesčiu.

Pirmadienį mažiausiai penki žmonės žuvo ir dar 18 buvo sužeisti per Rusijos pajėgų smūgius geležinkelio infrastruktūrai Ukrainos centrinėje Vinycios srityje.

Anksčiau rusų pajėgos atakavo kelias traukinių stotis Ukrainoje. Balandžio pradžioje per raketų smūgį rytinio Kramatorsko miesto traukinių stočiai, kuri buvo naudojama civilių evakuacijai, žuvo mažiausiai pusšimtis žmonių.

ES žada koordinuotą atsaką į rusiškų dujų tiekimo stabdymą

Europos Sąjunga trečiadienį pareiškė, jog yra „pasirengusi“, kad Maskva gali sustabdyti dujų tiekimą 27 valstybių blokui, ir planuoja „koordinuotą“ atsaką, Rusijos koncernui „Gazprom“ nutraukus dujų tiekimą Lenkijai ir Bulgarijai.

„Gazprom“ pranešimas – tai dar vienas Rusijos bandymas šantažuoti mus dujomis. Esame pasirengę tokiam scenarijui. Planuojame koordinuotą ES atsaką“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen).

„Europiečiai gali tikėti, kad esame vieningi ir solidarūs su paveiktomis valstybėmis narėmis“, – pridūrė ji.

Kinijos kompanija nebetieks dronų Rusijai ir Ukrainai

Kinijos kompanija „DJI Technology Co Ltd“, kuri specializuojasi gaminti bepilotes skraidykles, pareiškė laikinai stabdanti verslą Rusijoje ir Ukrainoje, kad jos produkcija nebūtų naudojama mūšio lauke, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“.

Agentūra pažymi, jog tai pirma didelė Kinijos bendrovė, nusprendusi nebeprekiauti savo gaminiais Rusijoje prasidėjus karui Ukrainoje.

Skirtingai nuo daugelio Vakarų kompanijų, kurios pasitraukė iš Rusijos, protestuodamos prieš jos įsiveržimą į Ukrainą, Kinijos bendrovės liko ten, kadangi Pekinas susilaiko nuo kritikos Maskvos adresu.

DJI atstovas paaiškino, kad verslo stabdymu siekiama ne apibrėžti savo požiūrį į kurią nors šalį, o pademonstruoti kompanijos principus.

„DJI kategoriškai nepritaria jokiam mūsų dronų naudojimui darant žalą, todėl mes laikinai stabdome pardavimus šiose šalyse, siekdami užtikrinti, kad niekas nenaudos mūsų skraidyklių mūšyje“, – sakoma bendrovės pranešime.

Anksčiau oficialūs Ukrainos asmenys ir piliečiai kaltino DJI perduodant Rusijai informaciją apie Ukrainos ginkluotąsias pajėgas. Bet kompanija neigė šiuos kaltinimus. Tiesa, DJI atstovai pripažino, jog internete pasirodė vaizdo įrašų, leidžiančių manyti, kad Rusija naudoja kompanijos pagamintus dronus per „specialią karinę operaciją“. Bet jie teigė, kad svarių to įrodymų kol kas nėra.

Karas Ukrainoje jau pražudė 217 vaikų

Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ąją Ukrainoje jau žuvo 217 vaikų. Tai pranešė Ukrainos generalinė prokuratūra, kuria remiasi portalas „Ukrinform“.

Prokuratūros duomenimis, sužeisti dar daugiau kaip 393 vaikai.

Pažymima, kad šie duomenys nėra galutiniai.

Lenkijos pareigūnai sulaikė šnipus iš Rusijos ir Baltarusijos

Lenkijos karinės kontržvalgybos tarnyba identifikavo Rusijos Federacijos pilietį ir Baltarusijos pilietį, kurie šalyje vykdė šnipinėjimo veiklą. Tai trečiadienį pranešė ministro-specialiųjų tarnybų koordinatoriaus atstovas spaudai Stanisławas Żarynas, kuriuo remiasi portalas „wiadomosci.onet.pl“.

„Įtariamuosius sulaikė karinė žandarmerija. Jiems pateikti kaltinimai, teismas leido juos suimti trims mėnesiams“, – sakė atstovas.

Anot S. Żaryno, balandžio 21-ąją ir 22-ąją sulaikyti vyrai įtariami šnipinėjimu Rusijos specialiosioms tarnyboms. Jie rinko informaciją apie Lenkijos ginkluotąsias pajėgas, taip pat ir apie dalinius Lenkijos ir Baltarusijos pasienio zonoje. Rusui ir baltarusiui gresia iki 10 metų kalėjimo.

Rusijos bendrovė „Gazprom“ pranešė stabdanti dujų tiekimą Lenkijai ir Bulgarijai

Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ trečiadienį pranešė sustabdžiusi visus dujų tiekimus Lenkijai ir labai nuo jų priklausomai Bulgarijai, negavusi iš dviejų Europos Sąjungos narių mokėjimo rubliais.

Prezidentas Vladimiras Putinas praėjusį mėnesį pareiškė, kad Rusija priims atsiskaitymus už tiekimus tik savo nacionaline valiuta, pirkėjų reikalaujama sukurti sąskaitas rubliais, kitaip čiaupai bus užsukti. „Gazprom“ pranešime nurodė pranešusi Bulgarijos valstybinei dujų operatorei „Bulgargaz“ ir Lenkijos dujų bendrovei PGNiG apie „dujų tiekimo sustabdymą nuo balandžio 27 d., kol bus atliktas apmokėjimas“ rubliais. „Nuo balandžio 1 d. už dujas reikia mokėti naudojant naujus banko duomenis, apie kuriuos partneriai buvo laiku informuoti“, – nurodė „Gazprom“.

Energetikos milžinė taip pat perspėjo, kad jei Bulgarija ar Lenkija „neteisėtai naudos“ rusiškas dujas, kurios tranzitu keliauja į trečiąsias šalis, „tiekimas tranzitui sumažės šiuo kiekiu“.

Tiek Lenkija, tiek Bulgarija, kurios metinis dujų suvartojimas beveik visiškai priklauso nuo Rusijos, teigė, kad „Gazprom“ antradienį joms pranešė kitą dieną nutraukianti tiekimus.

Bulgarijos ekonomikos ministerija pareiškė, kad šalis „visiškai įvykdė savo įsipareigojimus ir laiku atliko visus mokėjimus, kurių reikalaujama pagal dabartinę sutartį“. Ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis sakė, kad Lenkijos dujų saugyklos užpildytos 76 proc. ir kad šalis pasirengusi gauti reikiamas atsargas iš kitų šaltinių nei Jamalo dujotiekis.

Rusija tvirtina, kad trečiadienio rytą sprogimai nugriaudėjo iš viso trijose šalies srityse

Rusijos vietos valdžios institucijų tvirtinimu, ankstų trečiadienio rytą sprogimai nugriaudėjo iš viso trijose su Ukraina besiribojančiose šalies srityse, praneša agentūra „Reuters“.

Iš pradžių pranešta, kad Belgorodo srityje kilo gaisras šaudmenų sandėlyje. Pasak šios srities gubernatoriaus Viačeslavo Gladkovo, gaisras sandėlyje Staraja Nelidovkos kaime užgesintas ir jo metu civiliai nenukentėjo.

Tačiau vėliau Kursko srities gubernatorius Romanas Starovoitas pranešė, kad ankstų trečiadienį sprogimai taip pat pasigirdo Kursko mieste. Negana to, Rusijos naujienų agentūra TASS citavo šalies nepaprastųjų situacijų ministerijos pareigūną, kuris nurodė, kad pranešimų apie sprogimus gauta ir Voronežo mieste. Pasak jo, pareigūnai tiria incidento aplinkybes.

Rusija vasario 24 dieną įvedė į Ukrainą savo kariuomenę ir pradėjo, ką Maskva vadina „specialiąja karine operacija“, kurios tikslas – demilitarizuoti ir „denacifikuoti“ Ukrainą. Kyjivo ginkluotosios pajėgos pradėjo nuožmiai priešintis neteisėtai invazijai, o Vakarai pritaikė Rusijai griežtas sankcijas.

Rusija teigia sulaikiusi Belgorodo srityje du diversantus

Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FSB) Ryšių su visuomene centras trečiadienį pranešė, kad sulaikyti du vyrai, rengę diversijas viename iš Belgorodo srities transporto infrastruktūros objektų, informuoja portalas „meduza.io“.

Pagal FSB versiją, sulaikytieji yra Ukrainos nacionalistų šalininkai. Jie esą taip pat siuntė Ukrainos tinklalapiui „Mirotvorec“ duomenis apie Rusijos ginkluotųjų pajėgų kariškius, dalyvavusius „specialioje karinėje operacijoje“ Ukrainoje.

Iškelta baudžiamoji byla pagal RF baudžiamojo kodekso straipsnį „Pasirengimas diversijai“, numatantį laisvės atėmimą nuo 10 iki 15 metų.

Prasidėjus Rusijos agresijai prieš Ukrainą, šios šalies ir opoziciniuose Baltarusijos „Telegram“ kanaluose pasirodė pranešimu apie „partizanų“ mėginimus sutrikdyti traukinių eismą Rusijos ir Baltarusijos teritorijose, kad būtų apsunkintas karo veiksmuose dalyvaujančios Rusijos armijos aprūpinimas. Oficialiai ši informacija kol kas nepatvirtinta.

Rusija teigia sunaikinusi Ukrainoje didelę partiją Vakarų tiektų ginklų

Rusijos gynybos ministerija trečiadienį pranešė, kad jos pajėgos Ukrainoje tolimojo nuotolio raketomis sunaikino didelį kiekį Vakarų tiektos ginkluotės.

„Zaporižios aliuminio gamyklos teritorijoje didelio tikslumo ilgojo nuotolio raketos „Kalibr“ iš jūros sunaikino angarus su didele partija užsienio ginklų ir šaudmenų, kuriuos JAV ir Europos šalys suteikė Ukrainos kariuomenei“, – per spaudos konferenciją paskelbė ministerija.

Ji nenurodė, kokie ginklai buvo sunaikinti.

Ukraina praneša, kad nuo karo pradžios jau sunaikinta apie 22,4 tūkst. okupantų 

Rusijos armija Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki balandžio 27 d. jau neteko apie 22,4 tūkst. kareivių. Tai trečiadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.

Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 939 tankų, 2 342 šarvuotųjų kovos mašinų, 421 artilerijos sistemos, 149 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų, 71 priešlėktuvinės gynybos priemonės, 185 lėktuvų, 155 sraigtasparnių, 1 666 automobilių, 8 laivų, 207 dronų.

Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

Rusijai stabdant dujų tiekimą, ES žada koordinuotą atsaką

ES trečiadienį pareiškė, jog yra „pasirengusi“ scenarijui, kad Maskva gali sustabdyti dujų tiekimą 27 valstybių blokui, ir planuoja „koordinuotą“ atsaką, Rusijos koncernui „Gazprom“ nutraukus dujų tiekimą Lenkijai ir Bulgarijai.

„Gazprom“ pranešimas, kad jis vienašališkai nutraukia dujų tiekimą vartotojams Europoje, yra dar vienas Rusijos bandymas panaudoti dujas kaip šantažo priemonę“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen).

„Europiečiai gali būti tikri, kad esame vieningi ir solidarūs su paveiktomis valstybėmis narėmis“, – pridūrė ji.

Kiek anksčiau „Gazprom“ paskelbė stabdantis dujų tiekimą Lenkijai ir labai nuo jų priklausomai Bulgarijai, nes šios dvi ES narės atsisakė už rusiškas dujas mokėti Rusijos rubliais.

Vakarų demokratijoms dėl karo Ukrainoje plečiant Rusijai įvestas sankcijas, Kremlius praėjusį mėnesį įspėjo Europos Sąjungos valstybes nares, kad joms bus nutrauktas dujų tiekimas, jei jos nemokės už jas rubliais.

Vakarų šalys atsisakė tai daryti, sakydamos, kad jos ir toliau gali mokėti eurais arba JAV doleriais – valiutomis, kuriomis atsiskaitymas numatytas pagal galiojančias sutartis su „Gazprom“.

Pernai ES importu iš Rusijos patenkino apie 40 proc. gamtinių dujų poreikio.

Bulgarija ir Lenkija pareiškė, kad yra pasiruošusios gauti reikalingą dujų kiekį iš kitų šaltinių.

„Jau kurį laiką dedame pastangas, kad užtikrintume alternatyvų tiekimą ir geriausią įmanomą atsargų lygį visoje ES“, – pareiškime sakė U. von der Leyen.

„Valstybės narės parengė būtent tokiam scenarijui skirtus nenumatytų atvejų planus ir mes su jomis koordinuotai ir solidariai dirbome“, – pridūrė ji.

„Šiuo metu kaip tik vyksta Dujų koordinavimo grupės posėdis“, – tęsė ji.

U. von der Leyen pasmerkė vienašališką Rusijos žingsnį kaip „nepateisinamą ir nepriimtiną“.

„Tai dar kartą parodo Rusijos, kaip dujų tiekėjos, nepatikimumą“, – teigė EK vadovė.

Padniestrės separatistai teigia, kad prie Rusijos ginklų sandėlio buvo matyti dronai, aidėjo šūviai

Maskvos remiamo Moldovos separatistinio regiono, besiribojančio su Ukraina, Vidaus reikalų ministerija trečiadienį pranešė, kad praskridus bepiločiams orlaiviams kaime, kuriame yra Rusijos ginklų sandėlis, nuaidėjo šūviai.

„Praėjusią naktį danguje virš Kolbasnos kaimo buvo pastebėti keli bepiločiai orlaiviai“, – pranešė ministerija. „Balandžio 27 d. rytą 8.45 val. (5.45 GMT laiku) iš Ukrainos pusės Kolbasnos link buvo paleisti šūviai“, – sakoma pranešime ir priduriama, kad sužeistųjų nėra.

JK žvalgyba: Rusijos kariai Mariupolyje naudoja laisvakrites bombas

Rusijos kariai Ukrainos Mariupolio uostamiestyje naudoja laisvakrites bombas. Tai trečiadienį pranešė JK gynybos ministerija, kuria remiasi portalas „Sky News“.

Ministerija savo naujausioje žvalgybos duomenų suvestinėje nurodė, kad dėl to Rusijos vykdomi antskrydžiai nėra tikslūs ir taip padidėja tikimybė, jog jų metu gali nukentėti civiliai. Skaičiuojama, kad šiame mieste jau galimai žuvo mažiausiai 20 tūkst. civilių.

Tačiau JK žvalgybos duomenys taip pat rodo, kad Ukraina toliau kontroliuoja beveik visą savo oro erdvę. Karo pradžioje analitikai prognozavo, kad Kyjivas gali greitai prarasti atitinkamą kontrolę.

Ministerija pridūrė, kad Rusijos karinės oro pajėgos dabar „daugiausiai savo dėmesio skiria Pietų ir Rytų Ukrainai ir padeda čia esančioms antžeminėms rusų pajėgoms“.

ES inicijuoja teisinės valstybės mechanizmą prieš Vengriją

ES trečiadienį inicijavo prieš Vengriją anksčiau niekada nenaudotą procedūrą, pagal kurią Budapeštui dėl demokratijos standartų pažeidimo gali būti nutrauktas finansavimas.

Šis žingsnis žengtas praėjus kiek daugiau nei trims savaitėms po to, kai Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas vėl iškovojo užtikrintą pergalę rinkimuose.

Nacionalistinių pažiūrų vengrų vyriausybės vadovas Briuselyje dažnai yra kaltinamas demokratinių normų nepaisymu.

Biudžeto ir administravimo eurokomisarui Johannesui Hahnui (Johanesui Hanui) leista nusiųsti Vengrijos vyriausybei „rašytinį pranešimą“ ir taip pradėti teisinės valstybės mechanizmo taikymą, sakė EK vicepirmininkas Margaritis Schinas.

Pasak vieno aukšto rango ES pareigūno, šis žingsnis yra „pats pirmasis oficialus žingsnis“ ilgoje procedūroje. Gavusi laišką Vengrija turės per du mėnesius į jį atsakyti, sakė jis.

Bendrai tokia komunikacija su Budapeštu gali užtrukti devynis mėnesius, o bet kokiam galimam ES finansavimo Vengrijai mažinimui turės pritarti didžioji dauguma iš 27 bloko valstybių narių.

Briuselis ne kartą priekaištavo Vengrijai dėl jos viešųjų pirkimų sistemos, interesų konflikto ir korupcijos.

Sąlygiškumo mechanizmas buvo sukurtas 2020 metais per patį pandemijos piką po viršūnių susirikimo, kai buvo sutarta dėl bendro skolinimosi siekiant suformuoti 800 mlrd. eurų subsidijų ir paskolų paketą ES šalių atsigavimui.

Biudžeto „vanagai“, tarp jų Austrija ir Nyderlandai, pareikalavo sąlygiškumo mechanizmo, turinčio užtikrinti, kad mokesčių mokėtojų pinigai būtų leidžiami tinkamai.

Vengrija ir Lenkija užginčijo naująją procedūrą ES aukščiausios instancijos teisme. Tačiau Europos Teisingumo Teismas (ETT) vasario mėnesį leido ją naudoti ir nurodė, kad ES „turi turėti galimybes ginti vertybes“.

Europos Parlamentas spaudė Europos Komisiją taikyti sąlygiškumo mechanizmą Lenkijos ir Vengrijos atžvilgiu. EP ėmėsi teisinių veiksmų, kad priverstų Komisiją veikti.

„Europos Komisija inicijavo teisinės valstybės mechanizmą prieš Vengriją“, – paskelbė žaliųjų europarlamentaras Danielis Freundas (Danielis Froindas).

„Netrukus finansavimas Orbano korumpuotai autokratijai baigsis. PAGALIAU!!“, – rašė jis.

Šio mechanizmo panaudojimas yra viena iš virtinės kitų procedūrų, kurių ėmėsi Komisija, kilus nerimui dėl Vengrijos ir Lenkijos veiksmų.

Bulgarija smerkia Rusijos dujų tiekimo sustabdymą, vadindama jį šantažu

Bulgarijos ministras pirmininkas Kirilas Petkovas trečiadienį šantažu pavadino Rusijos sprendimą sustabdyti gamtinių dujų tiekimą šiai ES narei.

Šis Rusijos energetikos milžino „Gazprom“ žingsnis „yra šiurkštus sutarties pažeidimas ir šantažas... Mes nepasiduosime tokiam reketui“, – po vyriausybės posėdžio surengtoje trumpoje spaudos konferencijoje sakė premjeras ir pridūrė: „Tai nepriimtina“.

K. Petkovas taip pat pranešė, kad Bulgarija peržiūrės visas sutartis su „Gazprom“, įskaitant dėl tranzito.

„Gazprom“ sprendimas – tai dar vienas Rusijos bandymas šantažuoti mus dujomis.

Jis paragino visus Bulgarijos piliečius būti ramius ir patikino, kad vyriausybė „jokiu būdu“ nesumažins dujų tiekimo vartotojams.

„Bulgarijos vyriausybė yra pasirengusi tokiam scenarijui. Energetikos ministerija turi aiškų tiekimo planą, įskaitant paruoštą alternatyvių šaltinių planą“, – pabrėžė premjeras.

Visą Rusijos dujų eksportą vamzdynais valdantis, Kremliaus kontroliuojamas „Gazprom“ nutraukė tiekimą labai nuo jų priklausomai Bulgarijai, taip pat Lenkijai, atsisakiusioms už dujas pagal Vladimiro Putino norą mokėti Rusijos rubliais, o ne eurais ar JAV doleriais, kaip tai numatyta pagal galiojančias sutartis.

Reaguodama į tai Europos Sąjunga trečiadienį pranešė, jog yra „pasirengusi“ rusiškų dujų tiekimo 27 valstybių blokui sustabdymui, ir planuoja „koordinuotą“ atsaką.

„Gazprom“ sprendimas – tai dar vienas Rusijos bandymas šantažuoti mus dujomis. Esame pasirengę tokiam scenarijui. Planuojame koordinuotą ES atsaką“, – pareiškė Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen).

O. Arestovičius: Ukraina gali užimti Uždniestrę, bet tik Moldovos prašymu

Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Oleksijus Arestovičius mano, kad šalies armija net dabartinėmis sąlygomis galėtų greitai perimti Moldovos Uždniestrės regiono kontrolę, bet tik oficialiojo Kišiniovo prašymu.

Tai trečiadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis jo pareiškimu „YouTube“ kanalui „Feigin Live“.

„Mums Moldova artimiausia kaimynė, kurios likimui nesame abejingi. Mes visada buvome, esame ir būsime su moldavų tauta, todėl jie gali prašyti mūsų pagalbos“, – sakė O. Arestovičius.

Jis taip pat atsakė į klausimą, ar Ukraina galėtų užimti Uždniestrę.

„Kaip nors susitvarkytume, bet tai suverenios Moldovos teritorija, mes net negalime sau leisti tokių pareiškimų. Tik Moldovos prašymu. Mes įstengsime, jeigu reikės“, – pareiškė patarėjas.

Anksčiau buvo pranešta, kad Rusijos kariuomenei Uždniestrėje paskelbta kovinė parengtis po incidentų šiame Moldovos regione.

Ukrainos pareigūnų nuomone, Rusija šiomis provokacijomis mėgina įtraukti okupuotą Moldovos regioną į karą prieš Ukrainą.

Kyjivas praneša apie atvykstantį pastiprinimą Rusijos puolimui rytuose

Rusijos pajėgos planuoja paspartinti savo puolimą Rytų Ukrainoje, sutelkdamos daugiau karinių pastiprinimų iš Rusijos, trečiadienį pranešė Ukrainos kariuomenė.

Rusai dislokavo du taktinius batalionus iš Belgorodo srities, esančios į šiaurę prie Ukrainos sienos, Iziumo mieste Ukrainos rytuose, feisbuke nurodė Ukrainos kariuomenės generalinis štabas. Dar dvi „Iskander-M“ raketų divizijos taip pat dislokuotos iš Belgorodo srities, pranešė Ukraina.

Pasak Ukrainos kariškių, Rusijos kariuomenė nežymiai pasistūmėjo Ukrainos šiaurės rytiniame Charkivo regione. Pranešimų apie kariuomenės judėjimą ir kautynes ​​neįmanoma nepriklausomai patikrinti.

Verždamasi toliau į pietus Rusijos kariuomenė siekia apsupti Ukrainos pajėgas Donbaso regione, esančiame prie Rusijos sienos ir iš dalies kontroliuojamame prorusiškų separatistų. Ukrainos rytinių ir pietinių regionų kontrolė yra pagrindinis vasario 24 d. prasidėjusios Rusijos invazijos tikslas.

Aplink Donecką, vieną didžiausių rytinio regiono miestų, vyksta įnirtingos kautynės, pranešė generalinis štabas. Toliau į pietus prie Azovo jūros toliau bombarduojamos paskutinės Ukrainos pajėgos Mariupolyje – „Azovstal“ plieno gamykla.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos taip pat nerimauja dėl galimo Rusijos kariuomenės ir prorusiškų separatistų puolimo iš kitos šalies pusės – separatistinio Moldovos Padniestrės regiono. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį sakė, kad neaišku, kiek galinga gali būti tokia ataka iš vakarų ir kiek pajėgų gali dalyvauti.

Lenkijos premjeras teigia, kad jo šalis nesileis bauginama Rusijos šantažo

Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis trečiadienį pareiškė, kad jo šalis nesileis bauginama Rusijos šantažo dėl dujų tiekimo, praneša „Sky News“.

M. Morawieckis sakė parlamentui Varšuvoje, kad Rusija bando „šantažuoti“ jo šalį ir taip kerštauja už šią savaitę jai įvestas naujas Lenkijos sankcijas.

Lenkija antradienį paskelbė įvedanti naujas sankcijas 50-čiai Rusijos oligarchų ir bendrovių, įskaitant „Gazprom“. Po kelių valandų Varšuva nurodė gavusi „Gazprom“ pranešimą apie nutraukiamą dujų tiekimą. To priežastimi įvardyta tai, kad Lenkija neatsižvelgė į naujus reikalavimus už dujas atsiskaityti rubliais.

Tačiau, pasak M. Morawieckio, Lenkija yra saugi, nes prieš tai kelerius metus dirbo, kad diversifikuotų savo dujų importą.

Iki tiekimo pertrūkio Lenkija iš Rusijos importuodavo apie 45 proc. visų dujų.

JT turizmo agentūra suspendavo Rusijos narystę, šiai pareiškus apie pasitraukimą

Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacija (PTO) trečiadienį suspendavo Rusijos narystę dėl Kremliaus invazijos į Ukrainą, Maskvai kiek anksčiau paskelbus ketinimus trauktis iš šios organizacijos.

Kovą ši agentūra pareiškė, kad nori sustabdyti Rusijos narystę dėl įsiveržimo į kaimyninę provakarietišką šalį.

Lietuva buvo viena pirmųjų, išsiuntusi oficialų kreipimąsi į Pasaulio turizmo organizaciją su prašymu sušaukti neeilinę asamblėją ir suspenduoti karą Ukrainoje vykdančios Rusijos narystę. Sušaukti neeilinę Generalinę asamblėją paprašė šešios šalys: Lietuva, Lenkija, Slovėnija, Ukraina, Kolumbija ir Gvatemala.

Sprendimui dėl narystės suspendavimo priimti reikėjo daugiau nei 80 šalių palaikymo. Organizaciją vienija 160 šalių.

Tuo metu Maskva tarpu prieš įvykstant šiam balsavimui per dviejų dienų trukmės agentūros neeilinę Generalinės asamblėjos sesiją, trečiadienį prasidėjusią Madride, pareiškė, kad traukiasi iš PTO.

„Rusija paskelbė apie savo ketinimą pasitraukti iš PTO“, – per „Twitter“ parašė PTO atstovai ir pridūrė, kad šalies narystės sustabdymas „įsigalioja nedelsiant“.

PTO pažymėjo, kad balsavimas šiuo klausimu vis tiek įvyks, nepaisant Rusijos ketinimų savanoriškai trauktis iš organizacijos, kad valstybės narės galėtų „išsakyti savo nuomonę“.

Agentūra pažymėjo, kad tai pirmas kartas, kai svarstomas vienos iš jos narių suspendavimas.

„Mūsų įstatai aiškūs: skatinti turizmą už taiką ir visuotinę pagarbą žmogaus teisėms“, – „Twitter“ parašė generalinis sekretorius Zurabas Pololikašvilis.

„Tik to besilaikančios narės gali būti PTO narės“, – pabrėžė buvęs Sakartvelo ekonomikos plėtros ministras, kurio šalį 2008 metais užpuolė Rusija.

„Rusijos pradėtas karas Ukrainoje prieštarauja visiems principams, taip pat turizmo, kaip taikos ir vienybės, vertybėms. Todėl itin svarbus pasaulio susitelkimas ir vienareikšmė pozicija – turime kuo greičiau stabdyti Rusijos narystę visose tarptautinėse organizacijose, agresorė turi būti izoliuota nuo bet kokių privilegijų. Todėl sveikinu šiandien priimtą sprendimą suspenduoti Rusijos narystę Pasaulio turizmo organizacijoje“, – sako PTO Generalinėje asamblėjoje dalyvavęs ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis.

Kalbėdamas prieš balsavimą vykusioje diskusijoje V. Jurgutis pabrėžė, kad žala padaryta ne tik pažeidžiant tarptautinės teisės principus, bet ir labai konkrečiais veiksmais.

„Atakų metu buvo sunaikinti ištisi miestai, žuvo daugybė žmonių. Taip pat buvo sugriautos įvairios kultūros vertybės ir kiti turizmo traukos objektai. Toks Rusijos „indėlis“ privalo būti tinkamai įvertintas. Džiaugiuosi, kad argumentus išgirdę organizacijos atstovai iš viso pasaulio palaikė balsavimą dėl Rusijos narystės suspendavimo“, – teigia ekonomikos ir inovacijų viceministras.

Ši tarptautinė institucija, skatinanti turizmą ir tarptautinę prekybą, nuo pat įkūrimo 1975 metais yra įsikūrusi Madride.

Beveik 150 darbuotojų turinti PTO įspėjo, kad konfliktas Ukrainoje uždels netolygų pasaulinio turizmo sektoriaus atsigavimą nuo COVID-19 pandemijos padarinių.

Agentūros skaičiavimais, vien dėl Rusijos ir Ukrainos išvykstamųjų kelionių trikdymo šiemet gali būti prarasta iki 14 mlrd. dolerių (13,2 mln. eurų) pajamų iš turizmo. Šių nuostolių poveikį turėtų labiausiai pajusti salos ir pakrančių vietovės.

Vasario 24 dieną prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, tūkstančiai žmonių žuvo ar buvo sužeisti, ištisi miestai ir gyvenvietės virto griuvėsiais, o daugiau kaip 5 mln. ukrainiečių teko bėgti į užsienį.

Maskva savo veiksmus vadina „specialiąja karine operacija“ ir teigia, kad tokiu būdu siekiama nuginkluoti Ukrainą ir apsaugoti ją nuo nacizmo įtakos.

Tuo metu Kyjivas ir jį remiančios Vakarų valstybės laiko tokį paaiškinimą išgalvotu pretekstu neišprovokuotam karui, o Kremlių kaltina siekiu užgrobti teritorijų.

Kremliaus karinė kampanija pakurstė nerimą, kad Europoje gali kilti platesnis konfliktas, neregėtas nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

Asamblėjoje taip pat aptartas dėl vykstančio karo kylantis pavojus, kad bus trukdoma grąžinti pasitikėjimą pasaulinėmis kelionėmis tuo metu, kai imama atsigauti po dvejus metus trukusios pandemijos.

PTO duomenimis, 2020 m. Rusijai ir Ukrainai teko 3 proc. visų pasaulinių išlaidų tarptautiniam turizmui. Užsitęsęs konfliktas gali lemti, kad šiais metais visame pasaulyje bus prarasta mažiausiai 14 mlrd. dolerių pajamų iš turizmo.

Rusija uždraudė 287 JK parlamento nariams įvažiuoti į šalį

Rusijos užsienio reikalų ministerija trečiadienį paskelbė, kad uždraudžia 287 JK parlamento nariams įvažiuoti į šalį.

Taip Maskva sureagavo į anksčiau paskelbtas analogiškas JK sankcijas Rusijos parlamentarams.

„Reaguojant į JK vyriausybės kovo 11 dieną priimtą sprendimą į sankcijų sąrašą įtraukti 386 Valstybės Dūmos narius, įvedami apribojimai 287 Bendruomenių rūmų nariams“, – sakoma ministerijos pranešime. Maskvos teigimu, šie asmenys buvo „aktyviausi“ rengiant sankcijas Rusijai ir jie tariamai prisidėjo prie „rusofobinės isterijos“.

Bendruomenių rūmai iš viso turi 650 narių.

Rusija prieš tai jau buvo paskelbusi sankcijas JK premjerui Borisui Johnsonui, vicepremjerui Dominicui Raabui, užsienio reikalų sekretorei Liz Truss, gynybos sekretoriui Benui Wallace'ui ir kitiems aukšto rango Londono pareigūnams.

Austrija neigia rubliais mokanti už rusiškas dujas

Austrijos kancleris Karlas Nehammeris trečiadienį pareiškė, kad Austrija ir toliau už rusiškas dujas moka eurais, o ne rubliais, kaip anksčiau pranešė Rusijos naujienų agentūra TASS. Pranešimus apie mokėjimus rubliais pavadinęs „suklastotomis naujienomis“, K. Nehammeris tviteryje parašė, kad „Austrija iki galo laikosi Europos Sąjungos bendrai sutartų sankcijų“.

Trečiadienį kalbėdamas per vyriausybės posėdį dėl atsiskaitymo tarp Austrijos energetikos bendrovės OMV ir Rusijos dujų tiekėjos „Gazprom“ sąlygų, K. Nehammeris sakė, kad prezidentas Vladimiras Putinas prieš dvi savaites jam pasakė, jog mokėjimai eurais ir toliau bus priimami, ir tai nesikeičia.

Informacija, kurią gavo dpa, rodo, kad OMV ir „Gazprom“ sutartis, pagal kurią OMV atlieka mokėjimus eurais, o „Gazprom“ konvertuoja juos į rublius, nėra baigta. K. Nehammeris ir energetikos ministrė Leonore Gewessler paskelbė, kad Austrijos strateginių dujų atsargų plėtrai skirta 6,6 mlrd. eurų siekiant, kad iki žiemos dujų rezervuarai būtų užpildyti iki 80 procentų.

Rusija vis dar tiekia gamtines dujas Austrijai. Maskva per naktį nutraukė tiekimą Lenkijai ir Bulgarijai. Rusiškomis dujomis Austrija tenkina maždaug 80 proc. savo poreikio.

Fosforo bombos Avdijivke

Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka praneša, kad Rusijos kariuomenė Avdijivką bombarduoja fosforo bombomis.

Pirma tokia bomba paleista antradienį vakare į Avdijivkoje esančią kokso gamyklą. Antra trečiadienio rytą driogstelėjo miesto centre. 

„Po antrojo apšaudymo okupantai pradėjo oro smūgį į Avdijivką – pataikė į daugiaaukštį namą. Yra žinoma, kad buvo sužeistas mažiausiai vienas žmogus“, – rašė P.Kyrylenka.

Mariupolio mero patarėjas: Rusijos pajėgos toliau atakuoja „Azovstal“ gamyklą

Rusijos karinės pajėgos toliau atakuoja Ukrainos Mariupolio uostamiestyje esančią „Azovstal“ gamyklą. Tai pareiškė šio miesto mero patarėjas Petro Andriuščenka, kurį cituoja BBC.

Apie tai pranešta nepaisant to, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praėjusią savaitę pareiškė, jog jo pajėgos nebeatakuos šio metalurgijos komplekso ir vietoj to imsis jo blokados. Antradienį kalbėdamasis su Jungtinių Tautų (JT) generaliniu sekretoriumi Antonio Guterresu, V. Putinas taip pat tikino, kad niekam nedraudžiama palikti nei „Azovstal“, nei pačio Mariupolio.

Tačiau trečiadienio rytą P. Andriuščenka paprieštaravo šiems V. Putino pareiškimams ir teigė, kad susitarimų dėl humanitarinių koridorių iš miesto – nėra, o atakos prieš „Azovstal“ tęsiasi.

„Azovstal“ gamykla laikoma paskutiniu Ukrainos karių bastionu Mariupolyje. Manoma, kad be karių čia taip pat yra daugybė civilių.

A. Baerbock išvardijo, kokių ginklų iki šiol Vokietija perdavė Ukrainai

Reaguodama į kritiką dėl Vokietijos paramos Ukrainai, užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock Bundestagui pateikė išsamią informaciją apie iki šiol Kyjivui perduotus ginklus. Ji trečiadienį per posėdį perskaitė sąrašą ginkluotės, kuri pasiekė Ukrainą iš Vokietijos – ir gynė planus tiekti tankus.

Ginklų tiekimas, įskaitant sunkiąją ginkluotę, pavyzdžiui, tankus, yra „teisingas žingsnis“, – sakė A. Baerbock. Priešingu atveju turėtume pasakyti Ukrainai: „Kovokite vieni“.

Anot ministrės, Vokietija Ukrainai jau pristatė: tūkstančius prieštankinių ginklų, „Stinger“ tipo oro gynybos raketų, zenitinių raketų „Strela“, milijonus šaudmenų, kulkosvaidžių, prieštankinių kryptinių minų, šešiaženklį skaičių rankinių granatų ir sprogstamųjų užtaisų.

Be to, vyriausybė pasirūpino, kad ginkluotę tiektų ginklų pramonė, nes jos pačios atsargos buvo išsemtos. Čia buvo tiekiamos prieštankinės minos ir pirmiausiai artilerijos šaudmenys.

A. Baerbock atmetė kaltinimą, kad Vokietija, tiekdama ginklus, gali tapti karo šalimi. „Tai nėra įsitraukimas į karą, mes remiame Ukrainos teisę gintis“, – pabrėžė ji. Ši teisė įtvirtinta JT chartijoje.

U. von der Leyen: Lenkija ir Bulgarija gauna dujas iš kaimyninių ES šalių

EK vadovė Ursula von der Leyen trečiadienį pareiškė, kad po to, kai Rusijos valstybinė energetikos milžinė „Gazprom“ užsuko dujų čiaupus, Lenkija ir Bulgarija dabar gauna dujas iš savo kaimynių Europos Sąjungoje.

„Užtikrinsime, kad „Gazprom“ sprendimas turėtų kuo mažesnį poveikį Europos vartotojams, – sakė U. von der Leyen. – Šiandien Kremliui dar kartą nepavyko pasėti nesantaikos tarp valstybių narių. Rusijos iškastinio kuro era Europoje baigiasi“.

„Gazprom“ paskelbė stabdanti dujų tiekimą Lenkijai ir labai priklausomai Bulgarijai, nes iš šių dviejų ES narių negavo apmokėjimo rubliais.

Praėjusį mėnesį prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Rusija nebepriims mokėjimų kita valiuta nei rublis, taip keršydama už Vakarų ekonomines sankcijas Maskvai dėl jos invazijos į Ukrainą.

U. von der Leyen perspėjo ES importuotojus, kad, jei tiekimo sutartyje nenumatyti mokėjimai rubliais, paklusdami Kremliaus reikalavimui ir mokėdami rubliais pažeis sankcijas.

„Tai būtų sankcijų pažeidimas, todėl bendrovėms kiltų didelė rizika“, – sakė ji.

Pasak jos, „apie 97 proc.“ visų ES sutarčių aiškiai nurodyti mokėjimai eurais arba doleriais.

EK vadovė sakė, kad planuojama „kuo greičiau“ sušaukti bloko energetikos ministrų susitikimą ir aptarti susidariusią padėtį.

Ankara: Turkija tebesidera su Rusija dėl raketų sistemų tiekimo

NATO narė Turkija antradienį pareiškė, kad, nepaisydama karo Ukrainoje, vis dar tariasi su Rusija dėl vienos pažangiausių oro erdvės gynybos sistemų antrosios partijos įsigijimo.

Tokie turkų karinių pirkimų agentūros vadovo komentarai, paskelbti vėlai antradienį per valstybinę televiziją, liudija apie Ankaros norą konflikto metu palaikyti gerus santykius su Maskva.

Šiai agentūrai ir jos vadovui Ismailui Demirui paskutinėmis JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos darbo savaitėmis Vašingtonas paskelbė sankcijas dėl 2017 metais įsigytos Rusijos priešraketinės gynybos sistemos S-400.

Pirmąją rusiškų „žemė–oras“ klasės raketų partiją Turkija gavo 2019 metais.

Tačiau I. Demiras valstybinei televizijai pabrėžė, kad 2017 metų sutartyje visuomet buvo numatyta, kad Ankara gaus dvi rusiškų kompleksų baterijas.

„Tai visada buvo vienas projektas. Nekalbame apie antro projekto kūrimą, – pareiškė I. Demiras. – Toliau įgyvendiname tą patį sprendimą, kurį priėmėme nuo pat pradžių.“

Turkijos svarbus vaidmuo pastangose tiesioginėmis derybomis nutraukti konfliktą padėjo pastaraisiais mėnesiais pagerinti šalies santykius su JAV.

Amerikiečių prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) administracija anksčiau šį mėnesį pareiškė, kad Turkijos aprūpinimas naikintuvais F-16 atitiktų Vašingtono strateginius interesus. Tokią idėją pernai pasiūlė turkų prezidentas Redžepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas).

Turkija, pašalinta iš F-35 programos dėl rusiškų raketų sistemų įsigijimo, šiuo metu siekia modernizuoti savo oro pajėgas.

Pasak I. Demiro, Turkija kol kas nepriėmė antrosios rusiškų S-400 partijos dėl sutartinių ginčų.

„Galėjome iš karto priimti antrąją partiją, tačiau vienas iš svarbių projekto parametrų buvo susijęs su tam tikru technologiniu bendradarbiavimu ir bendrais gamybos parametrais“, – paaiškino agentūros vadovas.

„Kadangi derybos šiais klausimais užtruko, sistemos [pristatymas] išsiskirstė per ilgesnį laiką“, – pridūrė jis.

V. Putinas žada, kad „specialiosios operacijos“ prieš Ukrainą uždaviniai bus įvykdyti

V. Putinas, trečiadienį kreipdamasis į šalies įstatymų leidėjus, pažadėjo, kad Maskvos karinės invazijos į Ukrainą, kurią Kremlius primygtinai vadina tik „specialiąja karine operacija“, uždaviniai bus įvykdyti.

Kreipdamasis į abejų parlamento rūmų narius V. Putinas sakė: „Noriu dar kartą pabrėžti, kad vasario 24 dieną pradėtos specialiosios karinės operacijos, kurią vykdome Donbase ir Ukrainoje, visi tikslai bus besąlygiškai pasiekti.“

Noriu dar kartą pabrėžti, kad vasario 24 dieną pradėtos specialiosios karinės operacijos, kurią vykdome Donbase ir Ukrainoje, visi tikslai bus besąlygiškai pasiekti.

Anot Kremliaus vadovo, tai „garantuos gyventojų saugumą“ prorusiškų separatistų kontroliuojamuose Rytų Ukrainos regionuose, kurių nepriklausomybę Maskva pripažino prieš pasiųsdama pajėgas į kaimyninę šalį, taip pat Krymo pusiasalyje, Rusijos aneksuotame 2014 metais, – „ir visos mūsų šalies, vertinant iš istorinės perspektyvos“.

V. Putinas vasario 24 dieną inicijavo įsiveržimą į kaimyninę šalį, tvirtindamas, kad ten vykdomas rusakalbių „genocidas“. Jis taip pat apkaltino provakarietišką valstybę glaudžiais ryšiais su NATO, kurią Maskva laiko grėsme nacionaliniam saugumui, ir savo pajėgoms kėlė uždavinį Ukrainą „demilitarizuoti“ ir „denacifikuoti“. Tačiau Kyjivas ir jo sąjungininkai Vakaruose šį įsiveržimą laiko neišprovokuotu ir nepagrįstu.

Karas Ukrainoje jau nusinešė tūkstančius gyvybių ir sukėlė Europoje didžiausią pabėgėlių krizę nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Milijonai ukrainiečių buvo priversti palikti savo namus ir ieškoti prieglobsčio užsienyje ar kitose šalies vietose.

V. Putinas pagrasino žaibišku atsaku į kitų šalių kišimąsi Ukrainoje

V. Putinas trečiadienį perspėjo, jog jeigu kuri nors kita šalis mėgins trukdyti Maskvos karinę operaciją Ukrainoje, ji sulauks „žaibiško“ karinio atsako.

Kreipdamasis į abejų Rusijos parlamento rūmų narius V. Putinas sakė: „Jeigu kas nors sumanytų iš šalies kištis į dabartinius įvykius ir kurs Rusijai nepriimtinas strateginio pobūdžio grėsmes, jie privalo žinoti, kad mūsų atsakas... bus žaibiškai greitas.“

Rusijos lyderis sakė, kad kariuomenė tokiu atveju nedelstų panaudoti moderniausios ginkluotės.

„Tam turime visus įrankius – tokius, kokiais šiuo metu niekas negali pasigirti, – teigė V. Putinas. – Na, o mes nesigirsime. Mes juos naudosime, jeigu prireiks. Ir noriu, kad visi tai žinotų.“

Kremliaus vadovas pridūrė, kad „dėl to jau priimti visi sprendimai“.

V. Putinas dažnai girdavo Rusijos pasiekimus kuriant šiuolaikinę ginkluotę, įskaitant hipergarsines raketas ir naująsias tarpžemynines balistines raketas „Sarmat“, sėkmingai išbandytas anksčiau šį mėnesį.

V. Putinas vasario 24 dieną inicijavo įsiveržimą į kaimyninę šalį, tvirtindamas, kad ten vykdomas rusakalbių „genocidas“. Jis taip pat apkaltino provakarietišką valstybę glaudžiais ryšiais su NATO, kurią Maskva laiko grėsme nacionaliniam saugumui, ir savo pajėgoms kėlė uždavinį Ukrainą „demilitarizuoti“ ir „denacifikuoti“. Tačiau Kyjivas ir jo sąjungininkai Vakaruose šį įsiveržimą laiko neišprovokuotu ir nepagrįstu.

Per kautynes, kurių metu Rusijos pajėgos beatodairiškai atakuoja gyvenamąsias teritorijas, žuvo tūkstančiai civilių, dar milijonai buvo priversti palikti savo namus.

Anksčiau šį mėnesį Rusijos pajėgos pradėjo naują didelio masto puolimą šalies rytiniame Donbaso regione, Kyjivo pajėgoms sugebėjus atremti Maskvos pastangas greitai užimti teritorijas šalies šiaurėje, įskaitant sostinę.

Dalį Donbaso regiono nuo 2014 metų kontroliuoja prorusiški separatistai, įkūrę vadinamąsias „liaudies respublikas“. Pastarųjų nepriklausomybę Maskva pripažino prieš pat pradėdama invaziją į Ukrainą vasario 24 dieną. Donbaso ir pietrytinio Mariupolio uostamiesčio galutinis užėmimas leistų Maskvai suformuoti sausumos koridorių iki aneksuoto Krymo.

Sėkmingą Ukrainos pajėgų priešinimąsi invazijai didžia dalimi lėmė Kyjivo sąjungininkių Vakaruose teikiama didelio masto pagalba tiekiant ginkluotę ir amuniciją.

Kyjivas: Ukrainos pajėgos smogė Rusijos pozicijoms Gyvačių saloje

Kyjivas vėlai antradienį pareiškė, kad jo kariai smogė Rusijos pozicijoms Juodosios jūros Gyvačių saloje, išgarsėjusioje, kai joje dislokuoti Ukrainos kariai nepakluso įsiveržusių Maskvos pajėgų reikalavimui pasiduoti.

„Mūsų pajėgos smogė priešo pozicijoms Gyvačių saloje“, – socialinėje žiniasklaidoje paskelbtame pareiškime nurodė Ukrainos kariuomenė, teigdama, kad buvo smogta kontrolės punktui ir priešlėktuvinei sistemai.

„Rusų patirti nuostoliai tikslinami“, – priduriama pareiškime.

Rusija nepatvirtino atakos Gyvačių saloje, kurią Maskva užėmė, vos pradėjusi invaziją į Ukrainą vasario 24 dieną.

Ši nedidelė sala tapo Ukrainos pasipriešinimo Kremliaus įsiveržimui simboliu, internete žaibiškai išpopuliarėjus radijo pokalbiui, per kurį ukrainiečių pasieniečiai atsisako pasiduoti atakuojančio laivo įgulai. Jų ryžtingas atsakymas „Rusijos karini laive, eik ****" tapo vienu iš šio karo simbolių.

Ukrainos pareigūnai buvo paimti į nelaisvę, bet vėliau iškeisti į rusų karo belaisvius.

Šis garso įrašas apskriejo visą pasaulį ir tapo Ukrainos pasipriešinimo leitmotyvu: šis epizodas neretai vaizduojamas ant plakatų per paramos Ukrainai mitingus užsienyje ir net ant pašto ženklų.

Tas Rusijos laivas – laivyno flagmanas kreiseris „Moskva“ – balandžio viduryje nuskendo Juodojoje jūroje. Maskvos teigimu, tai įvyko triume nugriaudėjus sprogimui.

Ukrainos kariuomenė tvirtina, kad ji pataikė į karo laivą raketomis.

Rusija išsiunčia aštuonis Japonijos diplomatus

Maskva trečiadienį paskelbė išsiunčianti aštuonis Japonijos diplomatus, reaguodama į Tokijo sprendimą išsiųsti jos diplomatinius atstovus dėl pradėjo karo Ukrainoje.

Kaltindama Tokiją laikantis „atvirai priešiško, antirusiško kurso“, Rusijos užsienio reikalų ministerija savo pareiškime nurodė, kad Japonijos diplomatai privalo iki gegužės 10 dienos išvykti iš šalies. Taip ji atsakė į aštuonių Rusijos diplomatų išsiuntimą iš Japonijos.

Rusija apkaltino Tokiją „imantis žingsnių, kurie neturi precedento šiuolaikiniuose Rusijos ir Japonijos santykiuose“ bei „atsisakant draugiškų, konstruktyvių santykių su Rusija“.

Anksčiau šį mėnesį Japonija išsiuntė aštuonis Maskvos diplomatus ir paskelbė nutrauksianti rusiškų anglių importą dėl Rusijos karinės kampanijos Ukrainoje.

Nuo karo Ukrainoje pradžios vasario 24 dieną Japonija žengė koja kojon su Vakarų sąjungininkėmis, skelbdama sankcijas Rusijai.

Japonija ir Rusija po Antrojo pasaulinio karo taip ir nepasirašė taikos sutarties, tebesitęsiant ginčui dėl keturių salų, kurias, pasak Japonijos, Rusija „neteisėtai okupavo“.

Vakarų valstybės dėl Rusijos pradėjo karo Ukrainoje Maskvai paskelbė virtinę baudžiamųjų priemonių, įskaitant diplomatų išsiuntimą ir kelionių draudimą, o ši ėmėsi atsakomųjų priemonių prieš Vakarus.

Slovakija pasirengusi tiekti Ukrainai sunkiąją ginkluotę, teigia prezidentė

Prezidentė Zuzana Čaputova trečiadienį pareiškė, kad Slovakija yra pasirengusi tiekti kaimyninei Ukrainai papildomų ginklų, jeigu tik jos šalies gynyba išliks užtikrinta.

Vyksta derybos dėl to, kad Ukraina gautų Slovakijoje suprojektuotų ir pagamintų savaeigių haubicų, sakė Z. Čaputova.

„Slovakijos Respublikos pozicija yra aiški, – sakė Z. Čaputova. – Nuo pat pradžių, be humanitarinės pagalbos, teikėme ir karinę pagalbą. Pagal apimtį tai yra didžiausia pagalba Slovakijos Respublikos istorijoje“.

Slovakija, be kitų ginklų ir įrangos, jau padovanojo Ukrainai savo oro gynybos sistemą S-300.

Tačiau Z. Čaputová sakė, kad tolesniam ginklų tiekimui būtina sąlyga yra ta, kad nenukentėtų pačios Slovakijos karinis pasirengimas. Dėl šios priežasties, pasak jos, vyksta derybos ne tik su Ukrainos atstovais, bet ir su NATO sąjungininkėmis.

JT vadovas pranešė atvykęs į Ukrainą

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) trečiadienį pranešė atvykęs į Kyjivą po derybų su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu Maskvoje.

„Apsilankęs Maskvoje aš atvykau į Ukrainą. Mes tęsime savo darbą, siekdami plėsti humanitarinę paramą ir užtikrinti civilių gyventojų evakuaciją iš konflikto zonų. Kuo greičiau baigsis šis karas, tuo geriau – Ukrainai, Rusijai ir visam pasauliui“, – savo oficialioje paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“ parašė JT vadovas.

Per antradienį Maskvoje vykusias derybas A. Guterresas pakartojo raginimus tiek Rusijai, tiek Ukrainai siekti sukurti „saugius ir veiksmingus“ humanitarinius koridorius karo krečiamoje šalyje.

V. Putinas savo ruožtu sakė turįs vilčių, kad vasario 24-ąją jo pradėta „specialioji karinė operacija“ galėtų būti užbaigta derybomis.

„Nepaisant fakto, kad karinė operacija tebevyksta, tebesitikime, kad galėsime pasiekti susitarimų diplomatinėje plotmėje“, – sakė Rusijos lyderis.

Vėliausias Rusijos ir Ukrainos tiesioginių derybų ratas įvyko Turkijoje, bet šis procesas įstrigo radus daug nužudytų civilių kūnų teritorijose netoli Kyjivo, kurias anksčiau buvo užėmusios Maskvos pajėgos.

Kanada ieško galimybių konfiskuotam Rusijos oligarchų turtui parduoti

Kanados vyriausybė trečiadienį nurodė siekianti naujų įgaliojimų konfiskuoti ir parduoti Rusijos oligarchų turtą, kad kompensuotų Ukrainos dėl karo patirtus nuostolius.

Tokį signalą Otava pasiuntė paskelbusi sankcijas 203 asmenims iš dalies prorusiškų separatistų kontroliuojamame Ukrainos rytiniame Donbaso regione.

Kanada taptų pirmąja Didžiojo septyneto (G-7) šalimi, leidusia tokį turto nusavinimą, ir siūlo sąjungininkams imtis to paties, žurnalistams Otavoje sakė užsienio reikalų ministrė Melanie Joly (Melani Žoli).

„Sankcijų pakete buvo silpnoji grandis – galimybė vyriausybei parduoti aktyvus, kurie buvo konfiskuoti, ir po to pelną panaudoti kompensuojant šio karo prieš Ukrainą aukoms“, – aiškino ji.

Siūlomi sankcijų režimo pakeitimai, įtraukti į antradienį pristatytą teisės aktą dėl biudžeto vykdymo, „labai pasitarnautų“ sprendžiant šį klausimą, pažymėjo M. Joly.

Parlamentas jau pradėjo debatus dėl šios priemonės ir balsavimus dėl siūlomų pataisų. Prognozuojama, kad šis teisės aktas bus priimtas, vienai mažai kairiajai partijai parėmus ministro pirmininko Justino Trudeau (Džastino Triudo) mažumos liberalų vyriausybę.

Kanadoje areštuotas Rusijos oligarchų turtas – anot vietos žiniasklaidos, vertas dešimčių milijonų dolerių, nors pareigūnai atsisakė tai patvirtinti – galėtų būti konfiskuotas ir panaudotas Ukrainos atstatymo po karo projektams.

Be to, Kanada į asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašus dar 11-ai aukšto rango pareigūnų ir 192-iems „liaudies tarybų“ nariams vadinamosiose Donecko ir Luhansko liaudies respublikose. Šių dviejų darinių, 2014 metais įkurtų prorusiškų separatistų kontroliuojamose teritorijose Rytų Ukrainoje, nepriklausomybę Maskva pripažino prieš pradėdama invaziją į provakarietišką kaimynę.

M. Joly savo pranešime sakė, kad tie asmenys „susiję su Rusijos režimo vykdomais Ukrainos suvereniteto ir teritorinio vientisumo pažeidimais“.

„Kanada nesėdės rankas sudėjusi ir nestebės, kaip [Rusijos] prezidentas [Vladimiras] Putinas ir jo bendrininkai mėgina nebaudžiamai perbraižyti Ukrainos sienas“, – pabrėžė diplomatijos vadovė.

Kanada nuo Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios į subjektų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašus įtraukė jau daugiau kaip 1 100 fizinių ir juridinių asmenų Rusijoje, Ukrainoje ir Baltarusijoje.

M. Joly taip pat užsiminė, kad Kanada vėl atidarys savo ambasadą Kyjive arba kuriame nors kitame Ukrainos mieste „artimiausiomis dienomis ar savaitėmis“.

Uždniestrės pareigūnai teigia, kad iš Ukrainos atskridę dronai apšaudė kaimą

Maskvos remiamo separatistinio Moldovos Uždniestrės regiono, besiribojančio su Ukraina, vidaus reikalų ministerija trečiadienį pranešė, kad iš Ukrainos atskridus bepiločiams orlaiviams buvo apšaudytas kaimas, kuriame yra Rusijos ginklų sandėlis.

Žinia pasirodė po to, kai nepripažintas regionas pranešė apie virtinę sprogimų, kuriuos pavadino „teroristiniais išpuoliais“, ir taip padidino nuogąstavimus dėl karo išplitimo už Ukrainos ribų.

„Praėjusią naktį danguje virš Kolbasnos kaimo buvo pastebėti keli bepiločiai orlaiviai“, – savo interneto svetainėje pranešė Uždniestrės vidaus reikalų ministerija.

„Dronai į Uždniestrės teritoriją buvo paleisti iš Ukrainos“, – sakoma pranešime.

Kolbasna, rumunų kalba vadinama Cobasna, yra maždaug už 2 km nuo Ukrainos sienos. Joje laikomos ir Rusijos karių saugomos maždaug 20 tūkst. tonų sovietmečiu pagamintų šaudmenų atsargos. Vidaus reikalų ministerija mano, kad tai yra didžiausias šaudmenų sandėlis Europoje.

Regionas pranešė, kad pirmadienį ir antradienį nugriaudėjo sprogimai saugumo ministerijoje, kariniame dalinyje ir Rusijai priklausančiame radijo bokšte.

Tai paskatino Moldovą paraginti savo piliečius išlaikyti ramybę ir sustiprinti saugumo priemones.

Moldovos užsienio reikalų ministro Nicu Popescu teigimu, Uždniestrė paskelbė, kad šaukiamojo amžiaus vyrams bus neleidžiama „išvykti iš regiono, taigi tai yra ženklas, kad dar neišėjome iš potencialaus pavojaus zonos“.

„Mūsų pagrindinė pareiga – palaikyti taiką Moldovoje. Moldova neturėtų būti įtraukta į jokį karinį scenarijų šiame regione, – sakoma jo pareiškime. – Mes išliekame itin budrūs. Negalime numatyti, kaip viskas klostysis toliau. Padarysime viską, kad Moldova neįsitrauktų į jokią karinę eskalaciją šio regiono mastu“.