„Jei neuždarysite mūsų dangaus, tik laiko klausimas, kada Rusijos raketos nukris jūsų teritorijoje, NATO teritorijoje“, – netrukus po vidurnakčio paskelbtame vaizdo kreipimesi sakė V. Zelenskis.
Jis kalbėjo kitą dieną po to, kai 35 žmonės žuvo ir daugiau kaip 130 buvo sužeisti, Rusijos pajėgoms surengus antskrydžių prieš karinį poligoną netoli Ukrainos vakarinio Lvivo miesto, esančio netoli sienos su NATO nare Lenkija.
Kyjivas patvirtino, kad pirmadienį vaizdo ryšio priemonėmis įvyks derybos su Maskva
Pirmadienį vaizdo ryšio priemonėmis įvyks Ukrainos ir Rusijos derybos, sekmadienį vakarą pranešė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas ir derybų grupės narys Mychailo Podoliakas.
Jo pranešimas, paskelbtas socialiniame tinkle „Twitter“, patvirtino ankstesnį Rusijos prezidento atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo pareiškimą.
Čečėnijos diktatoriškas vadovas R. Kadyrovas sako esąs Ukrainoje
Čečėnijos autoritarinis lyderis Ramzanas Kadyrovas sekmadienį pareiškė esąs Ukrainoje kartu su Rusijos pajėgomis, vykdančiomis puolimą šioje šalyje.
R. Kadyrovas, kurį tarptautinės nevyriausybinės organizacijos kaltina rimtais žmogaus teisių pažeidimais griežtai kontroliuojamoje Kaukazo respublikoje, platformoje „Telegram“ paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip jis, apsirengęs karine uniforma, kambaryje prie stalo studijuoja planus su kariškiais.
Savo žinutėje R. Kadyrovas pareiškė, kad įrašas nufilmuotas Hostomelyje, netoli Kijevo esančiame aerodrome, kurį Rusijos pajėgos užėmė pirmosiomis savo invazijos dienomis.
Šios informacijos nepriklausomai patikrinti nepavyko.
„Prieš kelias dienas buvome maždaug už 20 km nuo jūsų, Kijevo naciai, o dabar esame dar arčiau“, – parašė R. Kadyrovas.
Jis paragino Ukrainos pajėgas pasiduoti „arba jums ateis galas“.
Scanpix nuotr.
„Mes jums veiksmais parodysime, kad Rusijos praktika moko kariauti geriau nei užsienio teorija ir karinių patarėjų patarimai“, – pridūrė čečėnų lyderis.
Rusijai priklausančią Čečėnijos Respubliką geležiniu kumščiu valdantis R. Kadyrovas yra buvęs sukilėlis, vėliau tapęs Kremliaus sąjungininku ir turintis jam ištikimas sukarintas pajėgas.
Prasidėjus Rusijos puolimui, socialiniuose tinkluose paplito vaizdai, kuriuose matyti aikštėje sostinėje Grozne susibūrę kariai, teigiantys, kad vyksta į Ukrainą.
R. Kadyrovo pajėgos kaltinamos daugybe pažeidimų Čečėnijoje.
JAV žiniasklaida: Rusija prašė Kinijos karinės ir ekonominės pagalbos jos karui Ukrainoje
Rusija prašė Kinijos karinės ir ekonominės pagalbos savo karui Ukrainoje, sekmadienį pranešė JAV žiniasklaida.
Apie tai pranešta po to, kai Baltieji rūmai perspėjo Pekiną, kad jei jis padės Maskvai išvengti sankcijų, sulauks rimtų „pasekmių“.
JAV pareigūnai žiniasklaidai sakė, kad Rusija prašė savo pagrindinės sąjungininkės karinės įrangos ir paramos.
Maskva taip pat prašė Pekino ekonominės pagalbos kovojant su didžiosios Vakarų pasaulio dalies jai įvestomis žlugdančiomis sankcijomis, teigė leidinys „The New York Times“, remdamasis pareigūnais, kalbėjusiais su anonimiškumo sąlyga.
Scanpix nuotr./Redakcijos montažas
Pasak pranešimų, pareigūnai nepaaiškino, ko tiksliai prašė Rusija ir ar Kinija sureagavo į jos prašymus.
Kinijos ambasados Vašingtone atstovas spaudai, paklaustas apie tai, atsakė: „Niekada apie tai negirdėjau.“
Šie pranešimai pasirodė praėjus kelioms valandoms po to, kai Baltieji rūmai paskelbė, kad pirmadienį Romoje įvyks aukšto lygio JAV ir Kinijos delegacijų susitikimas.
Nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas (Džeikas Salivanas) ir Kinijos komunistų partijos vyriausiasis diplomatas Yang Jiechi (Jang Dzieči) „aptars dedamas pastangas valdyti konkurenciją tarp mūsų dviejų šalių ir aptars Rusijos karo prieš Ukrainą poveikį regioniniam ir tarptautiniam saugumui“, sekmadienį pareiškime nurodė Nacionalinio saugumo tarybos atstovė Emily Horne (Emili Horn).
Mums tai kelia susirūpinimą, ir mes pranešėme Pekinui, kad neleisime jokiai šaliai kompensuoti Rusijai dėl ekonominių sankcijų patirtų nuostolių.
Pekinas atsisakė tiesiogiai pasmerkti Maskvą dėl invazijos nuo pat jos pradžios ir ne kartą kaltino NATO, kad jos „plėtra į rytus“ prisidėjo prie įtampos tarp Rusijos ir Ukrainos augimo, kartojo Kremliaus nuogąstavimus dėl saugumo.
J. Sullivanas sekmadienio pokalbių laidose sakė, kad Baltieji rūmai „atidžiai stebi“, ar Kinija teikia materialinę ar ekonominę paramą Rusijai, kad padėtų jai išvengti sankcijų poveikio.
„Mums tai kelia susirūpinimą, ir mes pranešėme Pekinui, kad neleisime jokiai šaliai kompensuoti Rusijai dėl ekonominių sankcijų patirtų nuostolių“, – sakė jis CNN laidoje „State of the Union“.
J. Sullivanas sakė, kad, nors ir nenori „išsakyti grasinimų“ pagrindinei JAV ekonominei varžovei Kinijai, „mes tiesiogiai, asmeniškai Pekinui pranešame, kad už didelio masto sankcijų apeidinėjimo pastangas tikrai bus pasekmių“.
Praėjusią savaitę Pekinas pareiškė, kad jo draugystė su Rusija išlieka „tvirta“, nepaisant tarptautinio Maskvos pasmerkimo, ir išreiškė pasirengimą padėti tarpininkauti karo nutraukimui.
Slovakija neatlyginamai perduos Ukrainai karinės įrangos už daugiau kaip 2 mln. eurų
Slovakijos vyriausybė sekmadienio vakarą sušauktame skubiame posėdyje nutarė neatlyginamai perduoti Ukrainai karinės įrangos už 2,155 mln. eurų. Tai pranešė Bratislavoje leidžiamas laikraštis „Pravda“.
Kaip pažymima pranešime, karinė įranga buvo parinkta atsižvelgiant į Kijevo prašymą.
Praėjusią savaitę Slovakijos ministrų kabinetas du kartus pritarė pasiūlymui neatlyginamai nusiųsti Ukrainai karinį krovinį. Trečiadienį buvo nuspręsta neatlyginamai perduoti Rusijos pajėgų niokojamai Ukrainai karinės įrangos už 9,99 mln. eurų.
Krymo atstovas teigia, kad Krymą ir Donbasą dabar jungia sausumos koridorius
Aneksuoto Krymo pusiasalio vadovo pavaduotojas tvirtina, kad sausumos koridorius dabar jungia teritoriją su separatistiniu Donbaso regionu Rytų Ukrainoje.
Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“ citavo Georgijų Muradovą, sakiusį, kad Rusijos pajėgos perėmė kelią iš Krymo į Mariupolį. Iš Ukrainos patvirtinimo nebuvo. G. Muradovo teigimu, tai galėtų padėti aprūpinti Donecko srities žmones humanitarinėmis atsargomis.
Tuo pat metu Kyjivas pranešė, kad Rusijos kariuomenė blokuoja pagalbos vilkstinę apgultam Mariupolio uostui Donecke.
Stebėtojai mano, kad vienas iš Rusijos atakos prieš Ukrainą tikslų yra sukurti sausumos koridorių nuo separatistinių teritorijų, besiribojančių su Rusija Rytų Ukrainoje, iki Krymo pusiasalio. Rusija okupavo ir atplėšė Krymą nuo Ukrainos 2014 metais.
Kyjive per antskrydį prieš daugiabutį žuvo vienas žmogus
Ukrainos sostinėje Kyjive per rusų pajėgų puolimą nukentėjus gyvenamajam namui žuvo vienas žmogus ir dar 12 buvo sužeisti, pirmadienį pranešė šalies nepaprastųjų situacijų tarnyba.
Naujienų agentūra AFP praneša, kad įvyko antskrydis, o remiantis naujienų agentūros „Unian“ pranešimu, devynaukštis užsidegė dėl artilerijos sviedinio smūgio.
Anksčiau skelbta apie du žuvusiuosius.
„7 val. 40 min. duomenimis, devynių aukštų daugiabutyje rastas vieno žmogaus kūnas, trys žmonės paguldyti į ligoninę, o devyniems žmonėms suteikta pagalba vietoje“, – sakoma atnaujintame gelbėjimo tarnybos pranešime.
Tarnyba pridūrė, kad pastatas buvo šiauriniame Obolonės rajone.
Praėjus daugiau nei dviem savaitėms po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vasario 24 dieną pasiuntė karius į Ukrainą, Rusijos pajėgos suintensyvino išpuolius Ukrainos miestuose.
Rusija teigia nesitaikanti į civilines teritorijas Ukrainoje, nors paviešinta nemažai įrodymų, kad realybė yra kitokia.
Pirmadienį oro pavojaus sirenos buvo girdimos daugelyje šalies regionų – nuo Lvivo ir Užkarpatės iki Charkovo ir Odesos.
Laukiama Kinijos reakcijos į Rusijos pagalbos prašymą
Vakarai laukia, kaip Kinija reaguos į Rusijos prašymą suteikti karinę ir ekonominę pagalbą jos karui prieš Ukrainą.
Buvęs Kinijos valstybinio laikraščio „Global Times“ redaktorius Hu Xijin pareiškė, kad Kinija ir JAV turi susitarti, kad būtų nutrauktas karinės pagalbos teikimas „bet kuriai pusei“.
Kinijos valdžia pranešimų apie Rusijos prašymą kol kas detaliau nekomentavo. Kinijos ambasados Vašingtone atstovas spaudai apsiribojo komentaru, kad apie tai nėra girdėjęs.
Rusija ir Ukraina rengia derybas, Maskvos pajėgoms artėjant prie Kyjivo
Rusija ir Ukraina pirmadienį ketina surengti trečiąjį derybų raundą, Maskvos invazinėms pajėgoms tęsiant pražūtingą puolimą provakarietiškoje kaimyninėje valstybėje.
Derybos rengiamos rusų kariams artėjant prie Ukrainos sostinės Kyjivo ir toliau nepaliaujamai bombarduojant apsiaustą pietinį Mariupolio uostamiestį, kur per puolimą, kaip skelbia vietos pareigūnai, jau žuvo beveik 2 200 žmonių.
Ukrainos ir Rusijos atstovai pirmadienį surengs vaizdo konferenciją, informavo ukrainiečių prezidento patarėjas ir Kremliaus atstovas spaudai.
Pasak ukrainiečių derybininko Davydo Arachamijos, derybos prasidės 8 val. 20 min. Grinvičo (10 val. 20 min. Lietuvos) laiku.
„Mūsų tikslas – kad šioje kovoje, šiame sudėtingame derybiniame darbe Ukraina gautų reikalingą rezultatą... taikai ir saugumui“, – anksti pirmadienį sakė V. Zelenskis ir pridūrė, kad abi šalys kalbasi kasdien.
Scanpix nuotr.
Anot jo, derybų tikslas – „padaryti viską, kad būtų surengtas prezidentų susitikimas“.
„Sutikimas, kurio, esu tikras, laukia žmonės“, – pridūrė V. Zelenskis.
Mūsų tikslas – kad šioje kovoje, šiame sudėtingame derybiniame darbe Ukraina gautų reikalingą rezultatą... taikai ir saugumui.
Rusų delegacijos narys, Valstybės Dūmos deputatas Leonidas Sluckis sekmadienį valstybinei televizijai RT sakė, kad matoma „reikšminga pažanga“.
Kyjivo ir Maskvos derybose kol kas nepavyko sutarti dėl paliaubų ir nematyti ženklų, kad Rusijos pajėgų puolimas silpnėtų.
Sekmadienį Rusijai raketomis smogus netoli NATO narės Lenkijos sienos esančiam ukrainiečių poligonui, žuvo mažiausiai 35 žmonės ir dar daugiau kaip 130 buvo sužeisti.
Vašingtonas ir Europos Sąjungos šalys siunčia Ukrainai finansinę bei karinę pagalbą ir ėmėsi prieš Rusiją beprecedenčių ekonominių sankcijų. Tačiau Jungtinės Valstijos atmetė tiesioginės intervencijos galimybę, prezidentui Joe Bidenui (Džo Baidenui) įspėjus, kad NATO įsikišimas reikštų „Trečiąjį pasaulinį karą“.
J. Bidenas sekmadienį kalbėjosi telefonu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu (Emaniueliu Makronu). Abu lyderiai „akcentavo savo įsipareigojimą patraukti Rusiją atsakomybėn už jos veiksmus ir palaikyti Ukrainos vyriausybę bei žmones“, nurodė Baltieji rūmai.
Rusijoje nebeprieinamas „Instagram“
Rusijoje pirmadienį nebebuvo pasiekiamas socialinis tinklas „Instagram“, šalies prokuratūrai pradėjus tyrimą jį kontroliuojančiosios bendrovės „Meta“ atžvilgiu.
Turinys „Instagram“ programėlėje pirmadienį nebebuvo atnaujinamas neprisijungus prie virtualaus privataus tinklo (VPN), pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai.
Socialinis tinklas taip pat atsidūrė „ribotos prieigos“ interneto išteklių sąraše, paskelbtame Rusijos žiniasklaidos priežiūros tarnybos „Roskomnadzor“.
Pareigūnai sprendimą argumentavo tuo, kad „Meta“ savo platformose, įskaitant socialinį tinklą „Facebook“, nusprendė nebeblokuoti pareiškimų, raginančių imtis smurto prieš Rusijos piliečius.
Scanpix nuotr.
„Socialinis tinklas „Instagram“ platina medžiagą, kurioje esama raginimų imtis smurto veiksmų prieš Rusijos Federacijos piliečius, įskaitant kariškius“, – sakoma praėjusios savaitės „Roskomnadzor“ pranešime, aiškinančiame šį sprendimą.
Tarptautiniu mastu pasmerkta Maskvos invazija į Ukrainą išprovokavo precedento neturinčias Vakarų šalių vyriausybių ir įmonių sankcijas, taip pat sukėlė pykčio bangą internete ir diskusijas dėl socialinių tinklų vaidmens šiame kare.
Ketvirtadienį „Meta“ paskelbus, kad ji laikinai sušvelnins savo taisykles, leis naudoti smurtinę kalbą ir leis skelbti tokius įrašus, kaip, pavyzdžiui, „mirtis rusų okupantams“, Rusijos žiniasklaidos priežiūros institucija pareiškė apribosianti prieigą prie itin populiaraus „Instagram“ socialinio tinklo, nes jame yra „raginimų imtis smurtinių veiksmų“.
Rimtus nusikaltimus tiriantis Rusijos tyrimų komitetas taip pat pranešė pradedantis tyrimą „Meta“ atžvilgiu, o prokurorai siekia, kad Silicio slėnio milžinė būtų pripažinta „ekstremistine“.
„Meta“ pranešimas dėl jos politikos sušvelninimo pasirodė netrukus po naujienų agentūros „Reuters“ pranešimo, kuriame, cituojami įmonės elektroniniai laiškai turinio moderatoriams, teigiama, kad pakeitimas taikomas Armėnijoje, Azerbaidžane, Estijoje, Gruzijoje, Vengrijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Rusijoje, Slovakijoje ir Ukrainoje.
„Meta“ sprendimas netruko sukelti prieštaringų reakcijų. Jungtinės Tautos perspėjo, kad tai gali paskatinti „neapykantos kalbą“ prieš rusus.
JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro atstovė Elizabeth Throssell (Elizabet Trosel) pareiškė, kad tokiai politikai trūksta aiškumo, kas „neabejotinai gali prisidėti prie neapykantos kalbos, nukreiptos prieš visus rusus“.
Praėjusių metų liepą per Irane kilusius protestus „Meta“ trumpam leido skelbti įrašus, kuriuose pasisakoma už „mirtį Khamenei“, turint omenyje Irano aukščiausiąjį dvasinį vadovą ajatolą Ali Khamenei (Ali Chamenėjų).
Irano URM vadovas antradienį vyksta į Maskvą derybų dėl branduolinio susitarimo
Irano užsienio reikalų ministras Hosseinas Amiras-Abdollahianas (Hoseinas Amiras-Abdolahianas) antradienį vyks į Maskvą derybų, pranešė jo ministerija, praėjus kelioms dienoms po to, kai derybos dėl Irano branduolinio susitarimo įstrigo dėl naujų Rusijos reikalavimų.
Dešimt mėnesių Vienoje vykusiose derybose didžiosios valstybės priartėjo prie 2015 metų susitarimo dėl Irano branduolinės programos reguliavimo atnaujinimo. Tačiau derybos vėl sustojo Rusijai pareikalavus garantijų, kad Vakarų sankcijos, įvestos po invazijos į Ukrainą, nepakenks jos prekybai su Iranu.
Pekinas kaltina JAV skleidžiant dezinformaciją apie Kinijos vaidmenį kare Ukrainoje
Pekinas pirmadienį apkaltino Vašingtoną skleidžiant „dezinformaciją“ apie Kinijos vaidmenį kare Ukrainoje.
Šis pareiškimas pasirodė prieš kinų ir amerikiečių delegacijų derybas Romoje.
Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Zhao Lijianas (Džao Lidzianas), tiesiogiai nepaminėdamas JAV žiniasklaidos pranešimų apie Rusijos prašymą padėti, sakė: „JAV skleidžia dezinformaciją, nukreiptą prieš Kiniją Ukrainos klausimu, turėdamos piktų kėslų.“
Sekmadienį JAV žiniasklaida pranešė, kad Rusija prašė Kinijos karinės ir ekonominės pagalbos savo karui Ukrainoje.
JAV pareigūnai žiniasklaidai sakė, kad Rusija prašė savo pagrindinės sąjungininkės karinės įrangos ir paramos.
Maskva taip pat prašė Pekino ekonominės pagalbos kovojant su didžiosios Vakarų pasaulio dalies jai įvestomis žlugdančiomis sankcijomis, teigė leidinys „The New York Times“, remdamasis pareigūnais, kalbėjusiais su anonimiškumo sąlyga.
Pasak pranešimų, pareigūnai nepaaiškino, ko tiksliai prašė Rusija ir ar Kinija sureagavo į jos prašymus.
Kinijos ambasados Vašingtone atstovas spaudai, paklaustas apie tai, atsakė: „Niekada apie tai negirdėjau.“
Šie pranešimai pasirodė praėjus kelioms valandoms po to, kai Baltieji rūmai paskelbė, kad pirmadienį Romoje įvyks aukšto lygio JAV ir Kinijos delegacijų susitikimas.
Nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas (Džeikas Salivanas) ir Kinijos komunistų partijos vyriausiasis diplomatas Yang Jiechi (Jang Dzieči) „aptars dedamas pastangas valdyti konkurenciją tarp mūsų dviejų šalių ir aptars Rusijos karo prieš Ukrainą poveikį regioniniam ir tarptautiniam saugumui“, sekmadienį pareiškime nurodė Nacionalinio saugumo tarybos atstovė Emily Horne (Emili Horn).
Pekinas atsisakė tiesiogiai pasmerkti Maskvą dėl invazijos nuo pat jos pradžios ir ne kartą kaltino NATO, kad jos „plėtra į rytus“ prisidėjo prie įtampos tarp Rusijos ir Ukrainos augimo, kartojo Kremliaus nuogąstavimus dėl saugumo.
J. Sullivanas sekmadienio pokalbių laidose sakė, kad Baltieji rūmai „atidžiai stebi“, ar Kinija teikia materialinę ar ekonominę paramą Rusijai, kad padėtų jai išvengti sankcijų poveikio.
„Mums tai kelia susirūpinimą, ir mes pranešėme Pekinui, kad neleisime jokiai šaliai kompensuoti Rusijai dėl ekonominių sankcijų patirtų nuostolių“, – sakė jis CNN laidoje „State of the Union“.
J. Sullivanas sakė, kad, nors ir nenori „išsakyti grasinimų“ pagrindinei JAV ekonominei varžovei Kinijai, „mes tiesiogiai, asmeniškai Pekinui pranešame, kad už didelio masto sankcijų apeidinėjimo pastangas tikrai bus pasekmių“.
Praėjusią savaitę Pekinas pareiškė, kad jo draugystė su Rusija išlieka „tvirta“, nepaisant tarptautinio Maskvos pasmerkimo, ir išreiškė pasirengimą padėti tarpininkauti karo nutraukimui.
Rusijos kariai apšaudė „Antonov“ lėktuvų gamyklą Kyjive
Rusijos kariai apšaudė Kyjive esančią „Antonov“ lėktuvų gamyklą. Apie tai pranešė Ukrainos pareigūnai, kuriais remiasi „Sky News“.
Padarytos žalos mastas kol kas neaiškus. BBC duomenimis, objektas yra už maždaug 10 km nuo miesto centro.
Kiek anksčiau pranešta, kad sostinėje buvo užpultas gyvenamasis pastatas ir nelaimės metu žuvo mažiausiai du žmonės, o dar trys sužeisti.
Vietos žiniasklaida taip pat pranešė, kad Rusijos raketa pataikė į televizijos bokštą netoli Rivnės miesto. Nežinoma, ar yra žuvusiųjų.
Į Lenkiją iš Ukrainos jau atvyko daugiau kaip 1,75 mln. pabėgėlių
Nuo Rusijos invazijos pradžios į Lenkiją iš Ukrainos jau atvyko daugiau kaip 1,75 mln. pabėgėlių, pirmadienį lenkų pasieniečius cituoja BBC.
Tačiau manoma, kad ne visi šie žmonės pasiliko Lenkijoje. Varšuvos universiteto mokslo prorektoriaus Macieko Duszcyko skaičiavimu, Lenkijoje pasiliko apie 1 mln. pabėgėlių, o likusieji išvyko į kitas šalis.
Sekmadienį Lenkijos sieną kirto 82 100 ukrainiečių, savo tviteryje pranešė Lenkijos sienos apsaugos tarnyba. Palyginimui, šeštadienį šis skaičius siekė 79 800.
Iki pirmadienio 6 val. ryto Grinvičo (8 val. ryto Lietuvos) laiku į Lenkiją jau buvo atvykę 18 400 žmonių.
EPA-ELTA nuotr.
Ukraina: baltarusių pajėgos atsisakė dalyvauti kare
Baltarusių specialiosios paskirties pajėgos atsisakė dalyvauti invazijoje į Ukrainą.
Tokį faktą pirmadienį, kovo 14 d., išplatino Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Čia rašoma: „Dėl Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų pasirengimo kariauti su Ukraina. Pasak vieno iš Baltarusijos specialiųjų operacijų pajėgų aukšto rango pareigūno, Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų specialiosios pajėgos kare su Ukraina nedalyvaus“.
Kaip anksčiau skelbė ukrinform.net, Rusija Baltarusijos teritorijoje rengia specialią operaciją – į karą prieš Ukrainą planuoja įtraukti rusiškomis uniformomis vilkinčius baltarusių karius.
Ukrainoje atidaroma dešimt humanitarinių koridorių
Ukraina patvirtino, kad pirmadienį bandys 10-čia humanitarinių koridorių evakuoti įstrigusius civilius. Apie tai praneša portalas „Sky News“.
Pasak vicepremjerės Irynos Vereščiuk, žmones bus mėginama evakuoti iš, be kita ko, miestų netoli sostinės Kyjivo ir rytinio Luhansko regiono. I. Vereščiuk teigimu, Ukraina „dar kartą“ bandys pristatyti humanitarinį krovinį į apsiaustą Mariupolio uostamiestį.
Remiantis naujausiais pranešimais, pastarajame mieste esantys žmonės jau kelias dienas gyvena be vandens ir elektros tiekimo. Be to, beveik visiškai išseko maisto atsargos. Humanitarinį krovinį buvo mėginta pristatyti ir sekmadienį, tačiau dėl Rusijos apšaudymo to padaryti nepavyko. Pasak Raudonojo Kryžiaus, „lieka vis mažiau laiko“ išgelbėti ten esančius civilius.
Skaičiuojama, kad nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną Mariupolyje galimai žuvo jau apie 1 200 žmonių.
Scanpix nuotr.
Rusija kaltina Vakarus siekiant jos „dirbtinio įsipareigojimų nevykdymo“
Rusija pirmadienį apkaltino Vakarus, kad jie beprecedentėmis sankcijomis dėl karo Ukrainoje nori priversti Rusiją „dirbtinai nevykdyti įsipareigojimų“, ir pareiškė, kad ji juos vykdys, tačiau veikiausiai atsiskaitinės rubliais.
„Rusijos [centrinio] banko ir vyriausybės sąskaitų užsienio valiuta įšaldymą galima laikyti kelių užsienio valstybių siekiu organizuoti dirbtinį įsipareigojimų nevykdymą, kuris neturi jokio realaus ekonominio pagrindo“, – pareiškė Rusijos finansų ministras Antonas Siluanovas.
Anksčiau visos trys pagrindinės tarptautinės kredito reitingų agentūros – „Fitch Ratings“, „Moody's Investors Service“ ir „S&P Global Ratings“ – pablogino Rusijos valstybės reitingus iki „šlamšto“ statuso, pažymėdamos, jog naujos ir plečiamos tarptautinės sankcijos dėl jos invazijos į Ukrainą smarkiai sumažino jos galimybėms naudotis sukauptomis tvirtos valiutos atsargomis. „Fitch“ papildomai perspėjo, jog Rusijos įsipareigojimų nevykdymas yra „neišvengiamas“.
Tačiau A. Siluanovas pirmadienį paneigė, kad Rusija „negali įvykdyti įsipareigojimų“, susijusių su valstybės skola.
Kita vertus, ministras taip pat sakė, kad Rusija „yra pasirengusi atlikti mokėjimus rubliais“ pagal Rusijos centrinio banko nustatytą nacionalinės valiutos kursą mokėjimų dieną, atsiskaityti ir už 2018-aisiais išplatintus tarptautinius skolos vertybinius popierius.
Tarptautinės sankcijos Maskvai dėl jos „karinės operacijos“ Ukrainoje sudavė precedento neturintį smūgį Rusijos bankų ir finansų sistemai, todėl ji buvo priversta suaktyvinti pastangas užkirsti kelią tvirtos valiutos išplaukoms iš šalies ir paremti savąjį rublį, kuris nuo šio karo pradžios prieš JAV dolerį ir eurą nuvertėjo bemaž perpus.
Vokietija prašo kol kas nebesiųsti iš Lenkijos traukinių su pabėgėliais iš Ukrainos
Berlynas kreipėsi į Varšuvą, prašydamas kol kas nebesiųsti į Vokietiją traukinių su pabėgėliais iš Ukrainos. Tai pirmadienį televizijos kanalui TVN24 pareiškė Lenkijos vidaus reikalų ministro pavaduotojas Pawełas Szefernakeris.
Pasak jo, „pabėgėlių iš Ukrainos srauto dydis buvo netikėtas visai Europai“. „Vakar vakare aš kalbėjausi su Vokietijos VRM, jie mus paprašė laikinai sustabdyti specialiuosius traukinius, kurie važiuoja į VFR, kadangi ten jau susidarė butelio kaklelio padėtis. Tai rodo, kad ES buvo visiškai nepasirengusi šiai situacijai“, – pažymėjo P. Szefernakeris.
„Ką reiškia siaura vieta? Per tris dienas specialiaisiais traukiniais iš Varšuvos, Krokuvos ir Katovicų išvažiavo 28 tūkst. žmonių. Pas mus jų yra 1,5 mln.“, – pabrėžė Lenkijos VRM vadovo pavaduotojas.
„Mes visi turime palaikyti vieni kitus, aš tikiuosi Europos solidarumo“, – pridūrė jis.
Naujausiais Lenkijos sienos apsaugos tarnybos duomenimis, nuo vasario 24 d. į šalį iš Ukrainos atvyko 1,758 mln. žmonių. Savaitgalį Lenkijos vyriausybė išsiuntė apie 20 traukinių su pabėgėliais į Vokietiją, taip pat kelis papildomus traukinius į Čekiją.
Kyjivas ragina Vakarus remti Ukrainą, kad būtų išvengta „platesnio karo“
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pirmadienį paragino Vakarus tiekti jo šaliai ginkluotę ir pritaikyti Rusijai daugiau sankcijų, kad būtų išvengta kitų šalių įsitraukimo į platesnį karą, rašo portalas „France 24“.
Ukraina jau ne kartą ragino savo sąjungininkes, kad šios plėstų savo paramą ir taip padėtų atremti vasario 24 dieną prasidėjusią Rusijos invaziją. Kai kurių Vakarų šalių vyriausybės baiminasi, kad dėl to į karą būtų įtrauktos kitos valstybės, įskaitant NATO nares.
„Tiems užsieniečiams, kurie bijo būti „įtraukti į Trečiąjį pasaulinį karą“. Ukraina sėkmingai kovoja. Mums reikia, kad padėtumėte mums kovoti. Atsiųskite mums visus reikiamus ginklus, – tviteryje rašė D. Kuleba. – Pritaikykite Rusijai daugiau sankcijų ir visiškai ją izoliuokite. Padėkite Ukrainai sužlugdyti Putiną ir taip išvengsite platesnio karo.“
Ukraina derybose su Rusija reikalaus „nedelsiant“ skelbti paliaubas
Kyjivas pirmadienį pareiškė, kad per ketvirtąjį derybų su Rusija raundą reikalaus nedelsiant nutraukti ugnį ir išvesti Rusijos karius, praėjus daugiau kaip dviem savaitėms nuo Maskvos invazijos į Ukrainą pradžios.
„Taika, neatidėliotinos paliaubos ir visų rusų karių išvedimas – tik po to galėsime kalbėti apie regioninius santykius ir politinius nesutarimus“, – sakė pagrindinis Kyjivo derybininkas Mychailo Podoliakas socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbtame vaizdo pareiškime.
JK: gydymui atskraidintas 21 vėžiu sergantis vaikas iš Ukrainos
Daugiau nei 20 vėžiu sergančių ukrainiečių vaikų buvo nuskraidinti į Jungtinę Karalystę, pirmadienį pranešė vyriausybė, pradėjusi raginti britus priimti pabėgėlius į savo namus.
Sveikatos apsaugos sekretorius Sajidas Javidas sakė, kad 21 vaikas buvo gydomas Ukrainoje, tačiau dėl Rusijos invazijos turėjo palikti savo namus. Dabar jiems „gyvybę gelbstinčią“ priežiūrą teikia valstybinė Nacionalinė sveikatos tarnyba (NHS), o juos lydi jų globėjai, sakė jis televizijai „Sky News“.
Londono vyriausybė buvo kritikuojama už tai, kad reikalauja, jog tie, kurie bėga nuo konflikto ir nori prisijungti prie šeimos JK, turi prašyti vizų, kad galėtų keliauti. Primygtinai reikalaujamos saugumo patikros ir vizos užtraukė šaliai nepalankius palyginimus su Europos Sąjunga, leidusia ukrainiečiams iki trejų metų likti be vizų.
Šeštadienį pagal JK schemą šeimos nariams buvo išduota „šiek tiek daugiau nei 3000“ vizų, sakė S. Javidas „Times Radio“.
Pirmadienį vyriausybė pradeda savo programą „Namai Ukrainai“, jos tikslas – leisti „dešimtims tūkstančių“ ukrainiečių, neturinčių giminystės ryšių, likti JK. Šeimininkams bus skiriama 350 svarų (418 eurų) per mėnesį ir jie turės įsipareigoti apgyvendinti pabėgėlius mažiausiai šešiems mėnesiams, sekmadienį sakė vyresnysis ministras Michaelas Gove'as. Tačiau papildomos pridėtinės išlaidos gali būti problemiškos: britai kovoja su didžiausia per visą kartą gyvenimo išlaidų krize, nes auga sąskaitos už energiją ir infliacija.
S. Javidas sakė, kad sergantiems vaikams, kurie sekmadienio vakarą atvyko į JK iš Lenkijos, iš pradžių buvo išduotos šešių mėnesių vizos, tačiau jiems bus leista likti „kiek reikia“. Jie buvo atgabenti į JK padedant „St Jude Children's Research Hospital“ – JAV organizacijai, kurios specializacija – sunkiausios vaikų ligos.
Separatistai teigia, kad po Ukrainos atakos Donecke žuvo 20 žmonių
Rusijos remiami separatistai Rytų Ukrainoje pirmadienį pareiškė, kad Kijevo pajėgų smūgis į sukilėlių sostinę Donecką nusinešė mažiausiai 20 žmonių gyvybes. Tai paskelbta prieš derybas dėl kovų nutraukimo.
Separatistų atstovai sakė, kad numuštos Ukrainos raketos „Točka“ fragmentai nukrito miesto centre ir „žuvo 20 žmonių, devyni buvo sužeisti“. Numatytas ketvirtasis derybų ratas, per kurį siekiama užbaigti daugiau nei dvi savaites trunkančias kovas.
Per Rusijos ataką prieš Ukrainos orlaivių gamyklą žuvo du žmonės
Ukrainos pareigūnai pirmadienį pranešė, kad Rusijos pajėgoms smogus lėktuvų gamyklai žuvo du žmonės ir septyni buvo sužeisti.
Gamykla „Antonov“ yra didžiausia Ukrainoje ir garsėja tuo, kad gamina daugelį didžiausių pasaulyje krovininių lėktuvų.
Kijevo miesto valdžios teigimu, po apšaudymo gamykloje kilo didelis gaisras, jis užgesintas.
Pasak Kijevo miesto administracijos vadovo pavaduotojo Mykolos Povoroznyko, į gamyklą pataikė trys raketos. Jį cituoja portalas „Ukrainska pravda“.
Charkivo srityje rusų sviedinys pataikė į gyvenamąjį namą: žuvo vaikas
Dergačyje, Charkivo srityje, Rusijos karių sviedinys pataikė į privatų gyvenamąjį namą.
Per sprogimą žuvo 2007 metais gimusi mergaitė.
Apie tai feisbuke pranešė Charkivo srities policijos tyrimų skyriaus viršininkas Sergijus Bolvinovas.
„Dėl rusų apšaudymo mirė 2007 m. gimęs vaikas. Darija išėjo į kitą kambarį paimti žaislų mažiems vaikams ir tuo metu į jų pastatą Dergačyje trenkė sviedinys“, – rašė S. Bolvinovas. Jo teigimu, namuose buvę tėvai ir dar du vaikai nesužeisti.
Už R. Kadyrovo likvidavimą siūlo atlygį
Buvęs liaudies deputatas Jevgenijus Rybčinskis žada dosnų atlyginimą tam, kas likviduos Čečėnijos vadovą Ramzaną Kadyrovą, kuris galimai atvyko į Kijevo sritį, praneša „Depo.Kijev“, remdamasis politiko paskyra feisbuke.
Anot politiko, jeigu informacija apie R. Kadyrovo atvykimą į Kijevą yra teisinga, tuomet jis padovanos namus ir 0,4 hektarų sklypą Kijevo srityje tam, kas likviduos Čečėnijos lyderį.
Kyjivas: vyksta ketvirtasis derybų su Rusija ratas
Pirmadienį prasidėjo ketvirtasis Maskvos ir Kyjivo derybų raundas, pranešė vienas aukšto rango Ukrainos derybininkas, abiem pusėms tvirtinant, kad anksčiau tą pačią dieną įvyko apšaudymų ir žuvo civilių gyventojų.
Pagrindinis Kyjivo derybininkas, prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas socialiniame tinkle „Twitter“ pasidalijo nuotrauka iš vaizdo ryšiu vykstančių derybų, praėjus daugiau kaip dviem savaitėms nuo Maskvos invazijos į Ukrainą pradžios.
Rusijos pusė savo ruožtu vadina derybas „sunkiomis“ ir sako, kad abi pusės dėsto savo „specifines pozicijas“.
M. Podoliakas anksčiau pirmadienį pareiškė, kad per ketvirtąjį derybų su Rusija raundą reikalaus nedelsiant nutraukti ugnį ir išvesti Rusijos karius.
„Taika, neatidėliotinos paliaubos ir visų rusų karių išvedimas – tik po to galėsime kalbėti apie regioninius santykius ir politinius nesutarimus“, – sakė M. Podoliakas „Twitter“ paskelbtame vaizdo pareiškime.
Vėl nutrauktas elektros tiekimas Černobylio elektrinei
Ukrainos Černobylio atominei elektrinei, kur 1986 metais įvyko didžiausia pasaulyje branduolinė katastrofa, vėl nutrauktas elektros tiekimas, pirmadienį pranešė Ukrainos energetikos operatorė „Ukrenergo“.
„Linija, kuria elektros energija tiekiama Černobylio atominei elektrinei ir Slavutyčo miestui, buvo sugadinta okupacinių pajėgų“, – parašė „Ukrenergo“ socialiniame tinkle „Facebook“, turėdama galvoje vasario 24 dieną į Ukrainą įsiveržusias Rusijos pajėgas.
Sekmadienį Kyjivo energetikos pareigūnai pranešė, kad Černobylio atominėje elektrinėje pavyko atkurti elektros tiekimą, kuris buvo nutrauktas, kai Rusijos pajėgos užgrobė objektą pirmosiomis invazijos dienomis.
Jėgainėje įrengti atsarginiai dyzeliniai generatoriai, galintys laikinai tiekti energiją saugumo sistemoms, įskaitant panaudoto branduolinio kuro saugyklos aušinimo sistemas, praėjusią savaitę pranešė Ukrainos branduolinės energetikos kontrolės institucija SNRIU.
„Ukrenergo“ pranešė, kad linija vėl buvo apgadinta „prieš visiškai atkuriant elektros tiekimą“ ir kad viena iš ukrainiečių remonto brigadų vėl vyks dirbti į „okupuotą teritoriją“.
Operatorė pabrėžė, jog Černobylis „negali būti paliktas be patikimo energijos tiekimo“ ir kad netoliese esančio Slavutyčiaus miesto gyventojai „yra priklausomi“ nuo teikiamos elektros.
Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) tada pranešė, kad „jokio kritinio poveikio saugumui nebuvo“.
1986 metų sprogimas nusinešė šimtus gyvybių ir paskleidė radioaktyvų debesį į vakarus visoje Europoje.
Kovo 4 dieną Rusijos pajėgos taip pat apšaudė ir užėmė Zaporižios atominę elektrinę – didžiausią Europoje atominę elektrinę. Apšaudymo metu teritorijoje prasidėjo gaisras, kuris sukėlė nerimą Europoje dėl galimos branduolinės katastrofos.
Rusijos inžinieriai praėjusią savaitę atvyko į Zaporižią patikrinti radiacijos lygio.
Kyjive per „Antonov“ lėktuvų gamyklos apšaudymą žuvo du žmonės
Pirmadienį Rusijos kariams apšaudžius Kyjive esančią „Antonov“ lėktuvų gamyklą ir šalia buvusį gyvenamąjį pastatą, žuvo du žmonės, pranešė Ukrainos sostinės pareigūnai.
Rusijos pajėgos „apšaudė gyvenamąjį pastatą ir „Antonov“ gamyklą... Preliminariais duomenimis, žuvo du žmonės ir dar septyni sužeisti“, programėlėje „Telegram“ pranešė pareigūnai.
Daugiau kaip pusė Japonijos gyventojų pritaria sankcijoms prieš Rusiją
Mažiausiai 58 proc. Japonijos gyventojų daugiau ar mažiau pritaria šalies vyriausybės veiksmams Rusijos atžvilgiu dėl Kremliaus agresijos prieš Ukrainą, įskaitant sankcijas Maskvai.
Tai rodo sociologinio tyrimo rezultatai, kuriuos pirmadienį paskelbė televizijos kanalas NHK.
42 proc. apklaustųjų pareiškė, kad Rusijai taikomų sankcijų mastas yra protingas, 40 proc. yra už jų sugriežtinimą, o 7 proc. laiko ribojimus per griežtais.
82 proc. tyrimo dalyvių nerimauja dėl neigiamo Ukrainos krizės poveikio Japonijos ekonomikai. 85 proc. apklaustųjų pritarė valdžios sprendimui priimti pabėgėlius ukrainiečius.
Ministro pirmininko Fumio Kishidos vyriausybės veiklą teigiamai vertina 53 proc. šalies gyventojų. Ministrų kabineto politikai nepritaria 25 proc. japonų.
Apklausa buvo surengta telefonu, joje dalyvavo apie 1,2 tūkst. žmonių.
Anksčiau Japonija įvedė sankcijas 49 Rusijos kompanijoms ir organizacijoms, įšaldė septynių bankų aktyvus, paskelbė personalines sankcijas šalies vadovams, taip pat ir prezidentui V. Putinui.
Kremlius neatmeta galimybės perimti „visišką“ Ukrainos didmiesčių kontrolę
Kremlius pirmadienį pareiškė tebegalintis nuspręsti perimti didelių Ukrainos miestų kontrolę, Maskvos kariuomenei artėjant prie kelių provakarietiškos kaimyninės šalies didmiesčių.
„[Prezidentas Vladimiras] Putinas davė nurodymą susilaikyti nuo bet kokio tiesioginio didžiųjų miestų puolimo, nes civilių gyventojų nuostoliai būtų dideli“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Tačiau jis pridūrė, kad „Gynybos ministerija neatmeta galimybės perimti didelių miestų, kurie jau yra beveik visiškai apsupti, visišką kontrolę“.
Išimtys gali būti daromos teritorijoms, „naudojamoms humanitarinėms evakuacijoms“, kalbėjo D. Peskovas.
„JAV ir ES lyderiai atrodo verčiantys Rusiją šturmuoti didelius Ukrainos miestus, kad laikytų mūsų šalį atsakingą už civilių žūtis“, – pridūrė jis.
D. Peskovas taip pat paneigė pranešimus, kad Rusija paprašė Kinijos karinės pagalbos.
„Rusija turi savo pačios potencialo tęsti šią operaciją“, – žurnalistams teigė D. Peskovas.
V. Putinas vasario 24 dieną pasiuntė pajėgas į kaimyninę šalį, pareiškęs, kad sieks Ukrainos „demilitarizacijos“ ir „denacifikacijos“. Tačiau ši Rusijos kampaniją, kurią Kremlius vadina „specialiąja karine operacija“, o ne karu, įstrigo dėl ukrainiečių pajėgų įnirtingo pasipriešinimo, Vakarams remiant Kyjivą ginkluote ir didžiulio masto sankcijomis Maskvai.
Rusija neigia paprašiusi Kinijos karinės pagalbos
Rusija neprašė Kinijos karinės pagalbos ir savo tikslus Ukrainoje pasieks savarankiškai, D. Peskovą cituoja portalas „Sky News“.
D. Peskovas pridūrė, kad visi Rusijos planai Ukrainoje bus įgyvendinti visapusiškai ir pagal numatytą tvarkaraštį.
Savo tapatybės nepanorę atskleisti JAV pareigūnai teigė, kad Rusija paprašė Kinijos atsiųsti karinės įrangos, kad padėtų jai vykdyti invaziją.
Kremlius pirmadienį taip pat pareiškė, kad JAV ir ES bando išprovokuoti Rusiją užpulti didelius Ukrainos miestus. Pasak Kremliaus, Maskva esą taip pat „atkreipė dėmesį“ į JAV ir ES komentarus, kad V. Putinas „nėra patenkintas specialiosios operacijos Ukrainoje eiga“.
Kalbėdamas apie Vakarų šalių sankcijas Rusijai, D. Peskovas nurodė, kad „ekonominio karo prieš Rusiją padariniai bus sumažinti iki minimumo“.
V. Zelenkis dėl „neatidėliotinų reikalų“ atšaukė savo kalbą Europos Taryboje
V. Zelenskis pirmadienį turėjo sakyti kalbą Europos Taryboje. Tačiau jis informavo Tarybą, kad dėl „neatidėliotinų reikalų“ negalės to daryti, tviteryje pranešė CNN reporterė Natasha Bertrand. Vietoj prezidento kalbės ministras pirmininkas Denysas Šmyhalas. Kokie „neatidėliotini reikalai“ turimi omenyje, neaišku.
Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja neeiliniame posėdyje aptaria Rusijos karą prieš Ukrainą. Ir Ukraina, ir Rusija ura Europos Tarybos narės. Tiesa, organizacija pastaruoju metu Ukrainos narystę sustabdė.
Ukraina: humanitariniais koridoriais jau evakuota beveik 150 tūkst. ukrainiečių
Ukrainoje humanitariniais koridoriais jau pasinaudojo beveik 150 tūkst. žmonių ir dabar yra saugiose vietose, šalies vicepremjerę Iryną Vereščiuk cituoja portalas „Ukrinform“.
„Koridorių rezultatus pamatysime tik šiandien 20 val. Tačiau, kalbant bendrai, šis procesas yra labai sudėtingas. Okupantai nepaiso savo įsipareigojimų, nesilaiko paliaubų režimo, o saugų išvykimą turinčiuose užtikrinti humanitariniuose koridoriuose žmonės dažnai toliau patiria pavojų“, – teigė I. Vereščiuk.
Tačiau, pasak jos, „jei kalbėtume apie bendrą iš Putino Ukrainoje sukurto pragaro sugebėjusių ištrūkti žmonių skaičių, humanitariniais koridoriais jau pasinaudojo beveik 150 tūkst. žmonių ir dabar yra saugiose vietose“.
Rusija pripažįsta, kad Ukrainoje ne viskas vyksta pagal planą
Rusijos Nacionalinės gvardijos vadovas Viktoras Zolotovas pripažino, kad karinė operacija Ukrainoje vyksta lėčiau nei planuota, praneša agentūra „Reuters“.
Šis V. Putino patikėtinio pripažinimas yra iki šiol stipriausias viešas patvirtinimas iš Rusijos vadovybės žiedo, kad įvykiai Ukrainoje klostosi ne pagal planą. „Noriu pasakyti, kad taip, ne viskas einasi taip greitai, kaip norėtųsi“, – pareiškė V. Zolotovas komentaruose Nacionalinės gvardijos portale.
Nacionalinį gvardija yra tiesiogiai pavaldi V. Putinui, jos dalinių yra Ukrainoje.
JT: Ukrainoje jau žuvo mažiausiai 636 civiliai
Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro (OHCHR) duomenimis, iki kovo 13 dienos Ukrainoje žuvo mažiausiai 636 civiliai, įskaitant 46 vaikus, praneša portalas „France 24“.
Tačiau, pasak OHCHR, dėl stringančio informacijos perdavimo tikrieji skaičiai gali būti gerokai didesni.
JT: iš Ukrainos pabėgo daugiau kaip 2,8 mln. žmonių
Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną iš Ukrainos pabėgo daugiau kaip 2,8 mln. žmonių, rodo JT duomenys.
Dagiausiai žmonių prieglobstį rado kaimyninėje Lenkijoje. ES atstovai spėja, kad pabėgėlių skaičius gali išaugti iki 5 mln.
Ir Ukrainos viduje yra milijonai pabėgėlių. Prieš karą šalyje gyveno apie 44 mln. žmonių.
Rusijos pajėgos pradėjo išleidinėti gyventojus iš apsiausto Mariupolio
Rusijos pajėgos, jau kelias dienas apsupusios Ukrainos pietrytinį uostamiestį Mariupolį, pirmadienį leido iš humanitarinės krizės apimto miesto išvažiuoti dešimtims privačių automobilių, pranešė Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka.
„13 valandą (vietos ir Lietuvos laiku) gavome faktinį patvirtinimą, kad tylos režimo de facto yra laikomasi humanitariniame koridoriuje privačiam transportui“ iš Mariupolio maršrutu į Berdianską ir Zaporižią, sakė P. Andriuščenka.
„Šiuo metu pravažiavimas per kontrolės postus problemų nekelia ", – pridūrė jis.
P. Andriuščenka taip pat pranešė, kad Zaporižioje laukiama visų Mariupolio gyventojų, kuriems reikia pirmosios pagalbos.
Vis tik savivaldybės pareigūnas pabrėžė, kad miesto valdžia oficialiai negali užtikrinti saugumo šiuo humanitariniu koridoriumi besitraukiantiems žmonėms.
„Tačiau tai yra vienintelis oficialiai suderintas ir faktiškai veikiantis koridorius šiandien. Būtent todėl informuojame apie galimybę pasinaudoti šia informacija, savarankiškai priimant sprendimą dėl evakuacijos savo transportu“, – pridūrė jis.
Miesto administracija platformoje „Telegram“ vėliau paskelbė, kad „13 valandos vietos (ir Lietuvos) laiku duomenimis, į Berdianską vedančiu keliu iš Mariupolio pavyko išvažiuoti daugiau nei 160 privačių automobilių“.
Ji pridūrė, kad „šiuo metu humanitariniame koridoriuje palaikomas ugnies nutraukimo režimas“, o automobiliai pravažiavo į vakarus nuo Mariupolio esantį kitą pakrantės miestą Berdianską ir važiuoja link Zaporižios miesto šiaurės vakaruose.
Kaip pranešė naujienų agentūra „Unian“, pastarosiomis dienomis Mariupolis buvo visiškai uždarytas tiek evakuacijai, tiek humanitariniams kroviniams.
Dėl įnirtingo bombardavimo apie 400 000 vietos gyventojų liko be vandens, centrinio šildymo, jiems trūko maisto.
Mariupolio pareigūnų duomenimis, nuo Rusijos invazijos pradžios mieste žuvo daugiau nei 2100 civilių gyventojų.
Ukraina ir pagalbos agentūros perspėja, kad Mariupolis išgyvena „humanitarinę katastrofą“.
Iš Berdiansko į Mariupolį kovo 13 dieną pasiųsta humanitarinės pagalbos vilkstinė buvo priversta sugrįžti į Berdianską.
„Į miestą toliau judės humanitarinių krovinių ir evakuacijai skirtų autobusų vilkstinė“, – pranešė policija pirmadienio rytą.
„Šimtams tūkstančių žmonių, įstrigusių (mieste) dėl kovų, laikas bėga“, – sekmadienį perspėjo Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus Komitetas (TRKK).
JAV: piktas ir nusivylęs V. Putinas tikriausiai eskaluos karą
Daugiau kaip dvi savaites tęsiantis karui, kuriame tikėjosi paimti viršų per dvi dienas, V. Putinas yra piktas ir nusivylęs dėl savo kariuomenės nesėkmių, ir nori paskleisti Ukrainoje daugiau smurto ir griovimų, mano JAV žvalgybininkai.
Pareigūnai pastarosiomis dienomis viešai sakė nerimaujantys, kad Rusijos prezidentas eskaluos konfliktą ir bandys palaužti Ukrainos pasipriešinimą. Rusija vis dar turi didžiulį karinį pranašumą ir gali ištisas savaites bombarduoti šalį. Nors likusi pasaulio dalis reaguoja į baisius V. Putino pradėto karo vaizdus, pačioje Rusijoje jį nuo spaudimo apsaugo, anot CŽV direktoriaus Williamo Burnso (Viljamo Bernso), „propagandos burbulas“.
Vakarams, teikiantiems karinę pagalbą Ukrainai ir siekiantiems neleisti V. Putinui pulti NATO šalių ar nuspausti branduolinio mygtuko, labai svarbu suprasti Rusijos lyderio mąstyseną. Žvalgybos pareigūnai, praėjusią savaitę dvi dienas liudydami JAV Kongrese, atvirai reiškė susirūpinimą, ką V. Putinas galėtų padaryti. Šis susirūpinimas vis labiau veikia diskusijas apie JAV politikos formuotojų galimybes ir norą padėti Ukrainai.
Per du dešimtmečius V. Putinas užsitikrino visišką dominavimą Rusijos vyriausybėje ir saugumo tarnybose. Jis valdo padedamas saujelės savo aplinkos žmonių, išstūmė į paribį kitaminčius, įkalino ar nužudė oponentus. V. Putinas seniai apgailestauja dėl Sovietų Sąjungos subyrėjimo, atmeta Ukrainos suverenitetą ir kalba apie branduolinį karą, kuriame rusai būtų „kankiniai“. W. Burnsas JAV įstatymų leidėjams sakė manantis, kad V. Putinas „daug metų verda lengvai įsiplieskiančiame pykčio ir ambicijų mišinyje“.
V. Putinas tikėjosi užimti Kyjivą per dvi dienas, sakė W. Burnsas. Tačiau Rusijos kariuomenei dar nepavyko užimti didelių Ukrainos miestų, ji jau prarado tūkstančius karių. Vakarai įvedė sankcijų ir kitų priemonių, smarkiai paveikusių Rusijos ekonomiką, taip pat tiek oligarchų, tiek paprastų piliečių gyvenimo kokybę. Didelė užsienio valiutos, kurią Rusija sukaupė kaip apsaugą nuo sankcijų, dalis dabar yra įšaldyta užsienio bankuose.
W. Burnsas, buvęs JAV ambasadorius Maskvoje, yra daug kartų susitikęs su V. Putinu. Atsakydamas į klausimą apie Rusijos prezidento psichikos būklę, W. Burnsas įstatymų leidėjams sakė nemanąs, kad V. Putinas yra pamišęs.
„Galvoju, kad Putinas šiuo metu yra įpykęs ir nusivylęs. Jis tikriausiai padvigubins savo pastangas ir bandys sumalti Ukrainos kariuomenę, nekreipdamas dėmesio į civilių gyventojų aukas“, – per Kongreso posėdį dėl grėsmių pasaulyje sakė W. Burnsas.
Rusijos pastarojo meto nepagrįsti pareiškimai, kad JAV padeda Ukrainai kurti cheminius ar biologinius ginklus, rodytų, kad V. Putinas pats gali būti pasirengęs tokius ginklus panaudoti, sakė W. Burnsas.
Akivaizdaus kelio konfliktui užbaigti nėra. Beveik neįsivaizduojama, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, visame pasaulyje sukėlęs susižavėjimą savo vadovavimu šalies pasipriešinimui, staiga pripažintų Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją ar sutiktų suteikti naują autonomiją prorusiškoms Rytų Ukrainos dalims. Net jei V. Putinas užimtų Kyjivą ir nuverstų V. Zelenskį, Rusijos lyderiui dar reiktų įveikti Vakarų remiamą sukilimą apie 40 mln. gyventojų turinčioje šalyje.
„Jis neturi tvarios politinės išeities, toliau tęsiantis įnirtingam ukrainiečių pasipriešinimui“, – sakė W. Burnsas.
JAV nacionalinės žvalgybos direktorė Avril Haines (Avril Hains) sakė, kad V. Putinas tai suvokia kaip „karą, kurio negali sau leisti pralaimėti“, bet „ką jis galbūt linkęs laikyti pergale, su laiku galėtų pasikeisti, atsižvelgiant į jo patiriamus reikšmingus nuostolius“.
Žvalgybos analitikai mano, kad neseniai priimtu šokiruojamu sprendimu paskelbti padidintą Rusijos branduolinių pajėgų parengtį V. Putinas „tikriausiai norėjo atgrasyti Vakarus nuo papildomos pagalbos Ukrainai”, sakė A. Haines.
Baltųjų rūmų susirūpinimas dėl eskalacijos kartais erzina ir demokratus, ir respublikonus. Iš pradžių užsiminusi apie paramą, Joe Bideno (Džo Baideno) administracija pastarosiomis dienomis atsisakė paremti lenkų planą dalyvaujant amerikiečiams perduoti Ukrainai sovietų gamybos karo lėktuvų. Anksčiau JAV administracija atidėjo sankcijas Rusijos eksporto dujotiekiui „Nord Stream 2“ ir nenorėjo siųsti Ukrainai oro gynybos raketų „Stinger“, bet paskui apsigalvojo.
Ketvirtadienį A. Haines klausinėjama sakė, kad V. Putinas karo lėktuvų perdavimą galėtų laikyti svarbesniu dalyku už prieštankinių ir priešlėktuvinių ginklų siuntimą Ukrainai. A. Haines nesakė, ar JAV turi žvalgybinės informacijos, paremiančios šią išvadą.
JAV Atstovų Rūmų narys, Ilinojui atstovaujantis demokratas Mike'as Quigley (Maikas Kviglis), dirbantis Atstovų Rūmų Žvalgybos komitete, sakė, kad J. Bideno administracija, bijodama provokuoti V. Putiną, „visuomet vėluoja per žingsnį ar du“. Jis paragino Baltuosius rūmus greit sutikti su lėktuvų perdavimu.
„Manau, kad tai atrodo kaip išsisukinėjimas, – sakė M. Quigley. – Jei kas nors galvoja, kad Putinui bus koks nors skirtumas – „na, jie pakyla iš Lenkijos“... Jam viskas atrodo eskaluojama.“
Tuo metu smurtui plečiantis, toliau žūstant rusams, Vakarai taip pat laukia kokių nors ženklų, kad trūkinėja V. Putino „propagandos burbulas“. Nepriklausomas rusų politikos analitikas Kirilas Rogovas per savo paskyrą susirašinėjimo programėlėje „Telegram“ paskelbė, kad šis karas pralaimėtas ir yra „įspūdinga nesėkmė“.
„Klaida buvo sakyti, kad Vakarai nenori priešintis agresijai, kad jie apatiški, godūs ir susiskaldę, – rašė K. Rogovas. – Mintis, kad Rusijos ekonomika yra savarankiška ir saugi, buvo klaida. Rusijos kariuomenės kokybės idėja buvo klaida. Na, o pagrindinė klaida buvo mintis, kad Ukraina yra žlugusi valstybė ir kad ukrainiečiai nėra tauta.“
„Keturios klaidos priimant vieną sprendimą yra daug“, – pridūrė jis.
Prieš invaziją nepriklausomo Levados centro atlikta Rusijos gyventojų apklausa rodė, kad 60 proc. respondentų laiko JAV ir NATO konflikto Rytų Ukrainoje iniciatorėmis. Tik trys proc. respondentų atsakydami į šį klausimą nurodė Rusiją. Apklausa buvo atlikta sausio ir vasario mėnesiais; nuo karo Ukrainoje pradžios Levados centras naujų apklausų rezultatų nepaskelbė.
Užsienyje tikimasi, kad paprasti rusai sureaguos į smarkų savo gyvenimo kokybės blogėjimą ir gaus objektyvios informacijos apie karą iš giminaičių ar ras jos internete, taip pat ir pasinaudodami virtualaus privataus tinklo (VPN) programine įranga, kad galėtų apeiti Kremliaus vykdomą socialinės žiniasklaidos blokavimą. Rusijos valstybinė televizija toliau transliuoja neteisingą ar nepagrįstą informaciją apie JAV bei Ukrainos vyriausybes ir stumia naratyvą, kad Rusija negali leisti sau pralaimėti šio karo.
„Antraip tai nulems pačios Rusijos mirtį“, – praėjusią savaitę per savo kasdienę radijo laidą pareiškė valstybinės televizijos „Rossija 1“ pokalbių laidos vedėjas Vladimiras Solovjovas.
Ukrainos derybininkas: pokalbiai su Rusija sustabdyti iki antradienio
Vieno Ukrainos derybininko teigimu, pokalbiai su Rusija sustabdyti iki antradienio, praneša agentūra „Reuters“.
Ketvirtasis pokalbių ratas, Ukrainos duomenimis, koncentruojasi į paliaubas, rusų dalinių išvedimą ir saugumo garantijas Ukrainai.
Ukrainos lyderis suteikė proveržio „sunkiose“ derybose su Rusija vilties
V. Zelenskis pirmadienį pranešė, kad derybos su Rusija dėl dvi savaites trunkančių susirėmimų sustabdymo vyksta sunkiai, tačiau teikia vilties, kad kiek vėliau šiandien jose gali pavykti pasiekti proveržį.
Ukrainos lyderis patvirtino, kad šiuo metu vyksta „sunkios derybos“ su Rusija, ieškant diplomatinio sprendinio Maskvos invazijai į jos provakarietišką kaimynę.
„Delegacijų susitikimas vaizdo ryšiu šiandien jau prasidėjo. Jis tęsiasi“, – sakoma pirmadienį paskelbtame V. Zelenksio vaizdo kreipimesi.
„Visi laukia naujienų. Būtinai (jas) pranešime vakare“, – pažadėjo jis.
Anksčiau pirmadienį prasidėjo jau ketvirtas Maskvos ir Kyjivo delegacijų derybų ratas, pranešė aukšto rango ukrainiečių derybininkas, abiem šalims kaltinant vienai kitą dėl gyvenamųjų rajonų bombardavimo ir civilių mirčių.
Pagrindinis Kyjivo derybininkas, prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas socialiniame tinkle „Twitter“ pasidalijo nuotrauka iš vaizdo ryšiu vykstančių derybų. Derybas jis pavadino „sunkiomis“ ir nurodė, kad abi šalys išdėstė savo „konkrečias pozicijas“.
Abi šalys dar savaitgalį leido suprasti, kad derybose daroma pažanga ir kad pirmadienį jau gali būti paskelbti pirminiai susitarimo metmenys
Rusijos derybininkai sveikino „reikšmingą pažangą“, o M. Podoliakas pranešė, kad Maskvos delegacija liovėsi skelbusi „ultimatumus“ ir pradėjo „atidžiai įsiklausyti į mūsų pozicijas“.
Tačiau vėliau pirmadienį M. Podoliakas nurodė, kad proveržio kol kas nepavyko pasiekti ir kad derybos bus tęsiamos antradienį.
„Iki rytojaus buvo paskelbta derybų techninė pauzė“, – per „Twitter“ parašė jis.
Ukraina atmeta kaltinimus dėl esą į Donecką paleistos raketos
Ukraina atmetė Rusijos gynybos ministerijos kaltinimus, kad rytiniame Donecko mieste pataikius Ukrainos paleistai raketai žuvo 20 žmonių, praneša agentūra „Reuters“.
„Tai vienareikšmiškai rusiška raketa ar koks kitas sviedinys, – sakė Ukrainos karinis atstovas. – Nėra jokios prasmės apie tai iš viso kalbėti“.
Prorusiški separatistai regione prieš tai apkaltino vyriausybę Kijeve įvykdžius karo nusikaltimą. Rusijos gynybos ministerija to įrodymų nepateikė.
Duomenų nepriklausomai patikrinti neįmanoma.
Ukraina pranešė apie sprogimą netoli Zaporižios AE
Rusijos kariai susprogdino dalį šaudmenų sandėlio netoli užimtos Zaporižios atominės elektrinės, pranešė šaltiniai Ukrainoje.
Sprogimas įvyko netoli karinio mokymo centro griuvėsių, „Telegram“ pranešė Ukrainos branduolinės energetikos operatorė „Energoatom“. Šios informacijos nebuvo galima nepriklausomai patikrinti, o iš Rusijos pusės kol kas komentarų nebuvo.
„Energoatom“ pridūrė, kad dėl sprogimo elektrinės darbuotojai laikinai nutraukė darbą. Kol kas nežinoma, ar dėl incidento pasikeitė radiacijos lygis.
Neseniai „Energoatom“ pranešė Tarptautinei atominės energijos agentūrai (TATENA), kad atominę elektrinę „kontroliuoja Rusijos ginkluotųjų pajėgų vadas“. Kita vertus, Rusijos valstybinė branduolinės energetikos korporacija „Rosatom“, pasikeisdama informacija su TATENA, paneigė, kad perėmė veiklos kontrolę.
TVF prognozuoja dramatišką Ukrainos ekonomikos nuosmukį
Dėl Rusijos karo Ukrainos ekonomika šias metais dramatiškai smuks, prognozuoja Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Bendrasis vidaus produktas mažės 10 proc. – tačiau ir ši prognozė paremta prielaida, kad „karas greitai baigsis ir (šaliai) bus suteikta reikšminga donorų pagalba“.
TVF pirmadienį pabrėžė, kad kol tęsis karas, padėtis yra nenuspėjama, o bet kokios prognozės – nepatikimos. „Tikėtina didelė recesija ir aukšti atstatymo kaštai, taip pat humanitarinė krizė“, - teigiama pranešime.
Dėl karo, sugriovimų ir pabėgėlių srautų smarkiai smuks vidaus paklausa, prognozuoja TVF. Todėl trauksis ir importas. Dėl nutrūkusių tiekimo grandinių, mažesnių gamybos pajėgumų ir uždarytų oro uostų bei uostų mažės ir eksportas. Rusijos dalinių apsuptame Mariupolyje, per kurį iki šiol laivais buvo gabenama pusė visų eksporto prekių, padaryta didelių nuostolių. Visoje šalyje sugriauta daug kelių ir tiltų.
Jei karas tęsis ir žemės ūkio veikla pavasarį bus sutrikdyta, tai gali dar labiau susilpninti eksportą. Gali kilti grėsmė aprūpinimui maisto produktais, įspėja TVF.
TVF neseniai skyrė Ukrainai 1,4 mlrd. dolerių skubų kreditą. Atsižvelgiant į padėtį, Ukrainos gebėjimas grąžinti skolas fondui susijęs su „išskirtinėmis rizikomis“, pareiškė TVF.
Maskva: per Ukrainos pajėgų ataką Donecke žuvo 23 žmonės
Rusija pirmadienį pranešė, kad Kijevo pajėgoms Rytų Ukrainoje atakuojant prorusiškų separatistų tvirtovę Donecką žuvo 23 žmonės, o kariuomenė apkaltino Kyjivą įvykdžius „karo nusikaltimą“.
Maskva kaltina Ukrainos kariuomenę paleidus raketą „Točka U“ į vieną gyvenamąjį Donecko rajoną. Ši ataka buvo viena rimčiausių mieste per daugiau nei dvi savaites besitęsiančią Rusijos invaziją Ukrainoje.
Nuo 2014 metų miestą kontroliuojantys prorusiški separatistai anksčiau sakė, kad jų numuštos raketos skeveldros pražudė 16–20 civilių gyventojų.
Sunkius nusikaltimus tiriantis Rusijos tyrimų komitetas nurodė didesnį žuvusiųjų skaičių, pranešęs, kad žuvo mažiausiai 23 civiliai, įskaitant vaikus. Dar 18 žmonių buvo sužeista.
Tyrėjai informavo, kad pradėjo baudžiamąjį tyrimą.
Anksčiau Rusijos gynybos ministerija nurodė, kad per ataką žuvo 20 žmonių ir 28 buvo hospitalizuoti.
„Tokių ginklų panaudojimas šaudant mieste, kur nėra ginkluotųjų pajėgų pozicijų“, pasak Rusijos gynybos ministerijos atstovo Igorio Konašenkovo, „yra karo nusikaltimas“.
Oficialiuose prorusiškų separatistų kanaluose platformoje „Telegram“ skelbiamos nuotraukos ir vaizdo įrašai, padaryti po atakos. Juose matomi sudegę automobiliai, žmonių kūnai gatvėse ir apgriautos parduotuvės.
Interviu Rusijos valstybinei televizijai apsišaukėliškos Donecko „liaudies respublikos“ lyderis Denisas Pušilinas sakė, kad numušta raketa padarė žalos gyvenamiesiems rajonams.
„Žmonės laukė eilėje prie bankomato, stovėjo autobusų stotelėje, – sakė jis rusų televizijai. – Tarp žuvusiųjų yra vaikų.“
D. Pušilinas pridūrė, kad, nenumušus raketos, aukų skaičius būtų buvęs didesnis.
Pranešimai apie šią ataką pasirodė Ukrainos ir Rusijos derybininkams susitikus ketvirtam derybų etapui, siekiant nutraukti ilgiau kaip dvi savaites besitęsiantį karą. Tačiau proveržio derybininkams pasiekti nepavyko.
A. Guterresas: Ukrainos karas gali sukelti „bado uraganą“
Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas įspėjo, kad dėl Rusijos karo Ukrainoje gali kilti pasaulinė bado krizė.
Abi šalys išaugina 30 proc. pasaulio kviečių, sakė jis pirmadienį. 45 Afrikos šalys ir daugelis skurdžiausių pasaulio valstybių didžiąją dalį grūdų importuoja iš šalių. „Turime daryti viską, kad išvengtume bado uragano ir pasalinės maisto sistemos žlugimo“, - pareiškė JT vadovas.
Virš pasaulio ekonomikos, anot jo, pakibo Damoklo kardas. A. Guterresas paskelbė apie maisto, energijos ir finansų krizės štabo įsteigimą JT būstinėje Niujorke. Jis pabrėžė, kad kare Ukrainoje nebus laimėtojų, o tik pralaimėtojai.
Rusija jau paskelbė, kad laikinai ribos kviečių, miežių bei rugių eksportą. Taip norma užtikrinti poreikį šalyje bei užkirsti kelią kainų augimui, pareiškė vyriausybė.
Per smūgį TV bokštui Rivnėje žuvo 9 žmonės
Pirmadienį devyni žmonės žuvo ir dar devyni buvo sužeisti, kai Rusijos pajėgos smogė televizijos bokštui netoli vakarinio Ukrainos Rivnės miesto, pranešė vietos valdžia.
„Devyni žuvę, devyni sužeisti“, – per susirašinėjimo programėlę „Telegram“ pranešė regiono administracijos vadovas Vitalijus Kovalas, pridurdamas, kad gelbėtojai stengiasi išlaisvinti Antopilio kaime po griuvėsiais įstrigusius išgyvenusius žmones.
V. Kovalas per brifingą sakė, kad ankstų pirmadienio rytą į pastatą pataikė dvi raketos, pranešė naujienų agentūra „Interfax-Ukraina“.
Jis paskelbė nuotraukas, kuriose matyti, kaip ugniagesiai kranais kelia sutrupėjusio betono ir plytų sienų dalis ir neša neštuvus.
Rivnė yra maždaug už 200 km į šiaurės rytus nuo Lvovo, miesto šalia Lenkijos sienos, kuris tapo daugelio iš šalies besitraukiančių ukrainiečių išvykimo vieta.
O. Scholzas: su kiekviena bomba Rusija vis labiau tolsta nuo pasaulio bendrijos
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas paragino Rusiją nedelsiant skelbti paliaubas Ukrainos kare, praneša agentūra „Reuters“.
„Mes visiškai sutariame, kad būtinos skubios paliaubos“, - sakė O. Scholzas, su prisistatymo vizitu lankydamasis Ankaroje. Be to, būtina tučtuojau sukurti koridorius civiliams.
R. T. Erdoganas pabrėžė: „Tvirtai tęsime pastangas dėl ilgalaikių paliaubų“.
„Su kiekviena diena, su kiekviena bomba Rusija vis labiau tolsta nuo pasaulio bendrijos, kuri mus jungia“, - sakė O. Scholzas. Dėl Ukrainos suverenumo ir teritorinio vientisumo esą negali kilti jokių klausimų.
Pentagonas: rusų pajėgos tik lėtai artėja Kyjivo link
Rusijos pajėgos, JAV vyriausybės vertinimu, tik lėtai artėja Ukrainos sostinės Kyjivo link. Vietomis kariai vis dar nuo miesto centro nutolę per 15 km, pirmadienį sakė aukštas JAV gynybos pareigūnas. Kilometrinė karinė vilkstinė taip pat praktiškai nepajudėjo į priekį.
Šiaurinis Černihivo miestas, anot pareigūno, iš esmės izoliuotas. Tačiau ir čia rusų pajėgoms nepavyksta pasiekti didesnės pažangos, nes ukrainiečių pasipriešinimas labai didelis.
Pastaroji rusų ataka prieš karinę bazę Javorive už 15 km nuo Lenkijos sienos, Pentagono duomenimis, neturės įtakos Vakarų tiekimams Ukrainos kariuomenei.
Nuo karo pradžios Rusijos pajėgos, JAV duomenimis, paleido iš viso daugiau kaip 900 raketų. Pareigūnas taip pat pabrėžė, kad rusai, nepaisant savo turimos ginkluotės, nekontroliuoja Ukrainos oro erdvės.
JAV pareigūnas: į Javorivo bazę pataikiusios raketos buvo paleistos iš Rusijos
Karinę bazę vakarų Ukrainoje nusiaubusios sparnuotosios raketos buvo paleistos iš Rusijos oro erdve skridusių orlaivių, pirmadienį sakė JAV gynybos pareigūnas, atkreipdamas dėmesį, kad neskraidymo zona nebūtų užkirtusi kelio šiai atakai.
Naktį į sekmadienį iš bombonešių, skrendančių virš Rusijos, į Javorivą buvo paleista „pora dešimčių“ sparnuotųjų raketų, per ataką žuvo 35 žmonės ir dar 134 buvo sužeisti.
Bazė įsikūrusi į vakarus nuo Lvivo, vos už 20 km nuo Ukrainos sienos su ES ir NATO nare Lenkija.
Ši ataka aiškiai parodė, kad vakarų Ukraina, kurios iki šiol, vasario 24 dieną įsiveržus Rusijos pajėgoms, beveik niekas nelietė, yra ypač pažeidžiama tolimojo nuotolio raketų.
Pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, sakė, kad šis smūgis buvo pavyzdys, kaip neskraidymo zona virš Ukrainos „neturėtų jokio poveikio“.
Kijevas ir kai kurių Ukrainą remiančių šalių gyventojai ragina virš šalies įvesti neskraidymo zoną, kad būtų užkirstas kelias atakoms iš oro.
Tačiau JAV ir NATO sąjungininkės teigia, kad, sukūrus neskraidymo zoną, JAV arba NATO turėtų numušti bet kurį ją pažeidusį Rusijos orlaivį, o tai galėtų išplėsti karą į didžiąją Europos dalį ir JAV.
Pentagonas teigia, kad Javorivo bazėje, kuri naudojama mokymams, amerikiečių nebuvo.
Smūgis nesutrikdė Vakarų ginkluotės ir amunicijos gabenimo Ukrainos pajėgoms, sakė pareigūnas ir pridūrė, kad viskas buvo pristatyta praėjusį savaitgalį.
Pareigūnas pabrėžė, kad Javorivo bazė nebuvo susijusi su ginklų gabenimu.
„Smūgiai Javorive tam įtakos neturės“, – sakė pareigūnas, turėdamas omenyje ginklų tiekimą.
Ukraina ragina nedelsiant pašalinti Rusiją iš Europos Tarybos
Ukraina pirmadienį pareikalavo, kad Rusija nedelsiant būtų pašalinta iš Europos Tarybos, pareiškusi, kad ši šalis neturi teisės likti europinėje žmogaus teisių organizacijoje, kai įsiveržė į kaimyninę valstybę.
ET vykdomasis organas – Ministrų Komitetas – įšaldė visas Rusijos atstovavimo teises pirmąją invazijos dieną, bet iki šiol dar nė viena Europos Tarybos narė nėra visam laikui pašalinta iš šios organizacijos.
„Raginame jus priimti sprendimą dėl Rusijos nedelsiamo pašalinimo iš Europos Tarybos“, – vaizdo ryšiu ET Parlamentinei Asamblėjai (ETPA) Prancūzijos rytiniame Strasbūro mieste sakė Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis.
Jis pridūrė, kad Rusijos invazija reiškia, kad ši šalis „negali likti Europos šeimoje“.
„Ukraina liepsnoja, sugriauta šimtai namų, milijonai ukrainiečių neturi elektros, šildymo“, – sakė premjeras, kreipdamasis į posėdžio dalyvius vietoje prezidento Volodymyro Zelenskio. Pastarasis sakė tvarkantis skubius reikalus dėl derybų su Rusija.
„Mums reikia suvienyti pastangas ginti Ukrainą, bet taip pat ginti visą Europą“, – pabrėžė D. Šmyhalis.
ETPA, susirinkusi į neeilinę sesiją Rusijos invazijai Ukrainoje aptarti, neturi įgaliojimų pašalinti organizacijos narę, bet gali teikti tokią rekomendaciją Ministrų Komitetui.
Tikimasi, kad Asamblėja antradienį priims rezoliuciją, kuria Ministrų Komitetas bus „kviečiamas“ pašalinti Rusiją iš ET narių.
ET generalinė sekretorė Marija Pejcinovic Buric Marija Pejčinovič Burič (Marija Peičinovič Burič) naujienų agentūrai AFP anksčiau šį mėnesį sakė, kad „vis daugiau balsų“ ragina Rusiją pašalinti iš organizacijos.
Jeigu toks sprendimas būtų priimtas, Rusijos piliečiai nebegalėtų kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą, kuris yra Europos Tarybos organas.
Iš Europos Tarybos nuo jos įkūrimo 1949 metais nebuvo pašalinta nė viena valstybė narė. Tiek Rusija, tiek Ukraina priklauso šiai organizacijai.
7-o dešimtmečio pabaigoje Graikija, tuo metu valdyta karinės diktatūros, buvo pasitraukusi iš Europos Tarybos. Tokia išeitimi galėtų pasinaudoti ir Rusija, kad išvengtų išvarymo gėdos.
„Tegul verda savo sultyse“
ET narystės išankstinė sąlyga – kad šios organizacijos šalyse nebūtų taikoma mirties bausmė. Buvęs Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas, dabartinis nacionalinio saugumo tarybos vadovas, užsiminė, kad mirties bausmė jo šalyje galėtų būti sugrąžinta, jeigu Maskva pasitrauktų iš ET.
Rusija nuo 1996 metų laikosi mirties bausmių moratoriumo, nors egzekucijų praktikos niekada nebuvo oficialiai atsisakiusi.
Rusijos parlamento narys Piotras Tolstojus, iki dabartinės krizės pirmininkavęs ETPA, užsiminė, kad Maskva nori pasitraukti iš Europos Tarybos.
„Tegul jie verda savo sultyse, be mūsų“, – parašė jis.
Bet užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas paneigė, kad Rusija iš organizacijos jau pasitraukė. „Šiuo metu brėžiame liniją, bet ji dar nėra visiškai nubrėžta“, – šeštadienį sakė jis.
Varšuva: Rusijos invazija į Ukrainą yra „strateginė ir taktinė nesėkmė“
Lenkijos užsienio reikalų ministras pirmadienį sakė Jungtinėms Tautoms, kad Rusijos įsiveržimas į Ukrainą yra „strateginė ir taktinė nesėkmė“.
Kreipdamasis į JT Saugumo Tarybą ministras Zbigniewas Rau (Zbignevas Rau) sakė, kad per šią kampaniją Maskva pradėjo atakuoti civilius ir kad toks elgesys prilygsta „valstybiniam terorizmui“.
„Ši prastai parengta ir vykdoma operacija virto strategine ir taktine nesėkme, – sakė Z. Rau. – Tačiau užuot vengęs nebūtinų žūčių savo pačių pajėgose, Kremlius pakeitė taktiką.“
„Įsibrovėliai pradėjo taikytis į civilius gyventojus ir infrastruktūrą, mėgindami palaužti Ukrainos žmonių dvasią, – pridūrė jis. – Tai yra smerktina, gėdinga ir prilygsta valstybiniam terorizmui.“
Z. Rau šį pranešimą paskelbė, Lenkija 2022 metais pirmininkaujant Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO).
Pasak ministro, Rusijos agresija „kelia grėsmę pačiam ESBO gyvavimui“, tačiau Z. Rau pridūrė, kad jis artimiausiu metu aplankys Moldovą ir Balkanų šalis, siekdamas „pademonstruoti ESBO įsitraukimą“ siekiant padėti užbaigti šį karą.
