Karas: Rusijos pajėgos smūgiavo Kramatorskui, yra žuvusių ir sužeistų

Kyjivo kampanija sutelkta į Chersono regiono, esančio į šiaurę nuo Krymo pusiasalio, susigrąžinimą. Rusijos pajėgos užėmė Chersono miestą – regiono centrą – praėjus kelioms dienoms po invazijos pradžios vasario pabaigoje.

Ukrainos kariuomenė pranešė, kad sėkmingai smogė trims tiltams per Dniepro upę, taip apsunkindama Maskvos galimybes aprūpinti savo karius šiame uostamiestyje. Kyjivas tvirtino, kad dėl tokių tolimojo nuotolio raketų atakų šios pajėgos vis labiau atkertamos nuo kitų Rusijos pozicijų Ukrainoje.

„Rusijos 49-oji armija, dislokuota vakariniame Dniepro upės krante, dabar atrodo labai pažeidžiama“, – pridūrė britų karinė žvalgyba ketvirtadienį, 155-ąją karo dieną.

„Jos praradimas labai pakenktų Rusijos pastangoms vaizduoti okupaciją kaip sėkmingą“, – teigė ji.

Ukrainos generalinis štabas sakė, kad susirėmimai vyksta platesniame Chersono regione, nes abi pusės telkia karius ir techniką prieš galimai daug didesnį mūšį.

Jos praradimas labai pakenktų Rusijos pastangoms vaizduoti okupaciją kaip sėkmingą.

Rusija stiprina kontratakas palei Chersono sieną su Dniepropetrovsko sritimi, sakė Kyjivas.

Kalbėdamas apie sunaikintus tiltus Chersone Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad viskas bus atstatyta, kai regionas bus susigrąžintas.

„Karinėmis, diplomatinėmis ir visomis kitomis įmanomomis priemonėmis išlaisvinsime visą savo šalį“, – sakė jis vaizdo pranešime.

Didėjant pėstininkų nuostoliams Ukrainoje, Rusija paveda samdiniams saugoti fronto ruožus

Penktadienį Jungtinės Karalystės gynybos ministerija pranešė, kad Kyjivui stiprinant kontrpuolimą Ukrainos pietuose, Rusija pavedė samdiniams saugoti fronto ruožus Ukrainoje, o tai rodo, kad jai trūksta pėstininkų pajėgų.

Didesnė priklausomybė nuo Rusijos privačios karinės bendrovės „Wagner Group“ apmokamų kovotojų, atliekančių ne įprastą darbą specialiosiose operacijose, o pareigas fronte, būtų dar vienas ženklas, kad Rusijos kariuomenė šeštą karo Ukrainoje mėnesį patiria įtampą.

Tačiau JK gynybos ministerija atnaujintoje žvalgybos informacijoje teigė, kad „Wagner“ samdiniai vargu ar galėtų kompensuoti reguliariųjų pėstininkų dalinių nuostolius ar pakeisti Rusijos invazijos trajektoriją.

„Tai didelis pokytis, palyginti su ankstesniu šios grupės užimtumu nuo 2015 metų, kai ji paprastai vykdė misijas, kitokias nei atvira, didelio masto įprastinė Rusijos karinė veikla“, tviteryje rašė ministerija.

Be to, šis naujas integracijos lygis dar labiau paneigia ilgametę Rusijos valdžios institucijų politiką tvirtinti, kad tarp „Wagner“ ir Rusijos valstybės nėra jokio ryšio, rašoma ministerijos pranešime.

Rusijai smogus Ukrainos Mykolajivo miestui žuvo penki žmonės

Per Rusijos smūgius Ukrainos Mykolajivo mieste netoli pietinės šalies fronto linijos penktadienį žuvo penki žmonės ir dar septyni buvo sužeisti, pranešė regiono administracijos vadovas.

„Šiandien jie šaudė kitoje vietovėje, netoli viešojo transporto stotelės“, – sakoma Vitalijaus Kimo pareiškime platformoje „Telegram“.

„Šiuo metu žinoma apie septynis sužeistuosius ir penkis žuvusiuosius“, – pridūrė jis.

Iš Mykolajivo, esančio netoli Juodosios jūros, išvyko maždaug pusė gyventojų – prieš karą ten gyveno beveik 500 000 žmonių. Miestas jau kelias savaites kasdien apšaudomas.

Tai didžiausias Kyjivo kontroliuojamas miestas netoli fronto linijos Chersono regione, kur Ukrainos kariuomenė pradėjo kontrpuolimą, siekdama susigrąžinti ekonomiškai ir strategiškai svarbios pakrantės teritorijos kontrolę.

Ukrainos prezidentūra penktadienį pareiškė, kad ankstesnę dieną per Rusijos apšaudymą Mykolajive apgadinti arba sugriauti keli pastatai, įskaitant gyvenamuosius namus.

„Taip pat buvo apgadintas humanitarinės pagalbos pristatymo punktas. Trys žmonės buvo sužeisti“, – teigiama pranešime.

Rytinės Donecko srities administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka savo ruožtu penktadienį pranešė, kad per Rusijos pajėgų praėjusios dienos puolimą žuvo aštuoni žmonės ir dar 19 buvo sužeisti.

Britų žvalgyba: „Wagner“ samdiniai nepadėjo Rusijai pakeisti karo Ukrainoje eigos

Rytų Ukrainoje nuo 2022-ųjų kovo kartu su rusų kariuomene veikia Rusijos  karinė bendrovė „Wagner“, kurios samdiniams, kaip ir reguliariosios kariuomenės daliniams, buvo pavesta atsakomybė už tam tikrus fronto linijos ruožus, penktadienį skelbia britų žvalgyba.

„Tai reikšmingas pokytis, palyginti su ankstesniu grupės naudojimu nuo 2015 metų, kai ji paprastai vykdė misijas, nesusijusias su atvira didelio masto reguliaria Rusijos karine veikla“, – teigiama socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbtame Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos pranešime.

Pranešime pažymima, kad šis naujas integracijos lygis dar labiau pakerta ilgametę Rusijos valdžios institucijų politiką neigti „Wagner“ ryšius su valstybe.

„Tikėtina, kad privačios karinės kompanijos „Wagner“ vaidmuo pasikeitė, nes Rusijos kariuomenei labai trūksta kovinių pėstininkų, tačiau mažai tikėtina, kad „Wagner“ pajėgų pakaks iš esmės pakeisti karo trajektoriją“, – pareiškė britų gynybos ministerija.

Šešėlinė organizacija „Wagner“ kaltinama Kremliaus remiamų samdinių dislokavimu įtampos židiniuose, įskaitant Ukrainą, Siriją, Libiją, Centrinės Afrikos Respubliką ir Malį.

Europos Sąjunga teigia, kad ši grupė pažeidė tarptautinį ginklų embargą Libijai ir kad jos kovotojai dalyvavo karinėse operacijose prieš Jungtinių Tautų remiamas valdžios institucijas.

Maskva ir separatistai teigia, kad Rytų Ukrainoje žuvo 53 ukrainiečių karo belaisviai

Maskva ir Rytų Ukrainos prorusiški separatistai penktadienį pareiškė, kad mažiausiai 53 ukrainiečių karo belaisvių, paimtų į nelaisvę per kovas dėl Mariupolio, žuvo per Ukrainos pajėgų apšaudymą ir dar daug buvo sužeista, bet Kyjivas šią informaciją paneigė.

Rusija teigė, kad ukrainiečiai  iš amerikietiškų salvinės raketų ugnies sistemų HIMARS apšaudė kalėjimą Olenivkos mieste, kuris yra separatistų kontroliuojamoje Donecko srities dalyje. Separatistų ir Rusijos pareigūnų teigimu, per šią ataką žuvo mažiausiai 53 ukrainiečių karo belaisviais, ir dar 75 buvo sužeisti.

Rusijos televizija parodė sugriautus barakus ir sulamdytas metalines lovas, bet žuvusiųjų ar nukentėjusiųjų reportaže nesimatė.

Maskva pareiškė, kad „šia kruvina Kyjivo režimo provokacija“ siekta atgrasyti ukrainiečių karius nuo pasidavimo.

„Ši baisi provokacija buvo įvykdyta siekiant įbauginti ukrainiečių karius“, kad jie nepasiduotų į nelaisvę, sakoma Rusijos gynybos ministerijos pareiškime. Ministerijos atstovas generolas leitenantas Igoris Konašenkovas teigė, kad kalėjimas buvo apšaudytas tiksliai nutaikomais HIMARS sviediniais ir kad buvo sužeisti aštuoni sargybiniai.

Ministerija teigė, kad tarp minimų ukrainiečių karo belaisvių buvo pulko „Azov“, gynusio metalurgijos gamyklą „Azovstal“ Mariupolio uostamiestyje, narių.

Rusija šį buvusį sukarintą dalinį, kuris anksčiau turėjo ryšių su kraštutinių dešiniųjų grupėmis, o dabar yra integruotas į Ukrainos kariuomenę, vadina neonacių organizacija.

Tarptautinės bendrijos nepripažįstamos separatistinės Donecko „liaudies respublikos“ vadovas Denisas Pušilinas sakė, kad apšaudytame kalėjime buvo 193 kaliniai. Jis nenurodė, kokią dalį jų sudarė ukrainiečiai karo belaisviai.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos vėliau paskeltame pranešime kategoriškai paneigė separatistų ir Maskvos kaltinimus.

„Ukrainos ginkluotosios pajėgos, kurios visiškai laikosi tarptautinės humanitarinės teisės principų ir normų, niekada nevykdė ir nevykdo civilės infrastruktūros apšaudymų, juolab vietose, kur tikriausiai laikomi karo belaisviai“, – sakoma kariuomenės pranešime.

Be to, kariškiai apkaltino įsiveržusias Rusijos pajėgas surengus „tyčinį artilerijos apšaudymą“ prieš kalinimo įstaigą, kuriuo esą siekiama pasinaudoti, kad Maskva galėtų „kaltinti Ukrainą vykdant „karo nusikaltimus“, taip pat nuslėpti kankinimus ir egzekucijas“.

Rusijos pareiškimai yra dalis „informacinio karo, kuriuo siekiama apkaltinti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas apšaudant civilę infrastruktūrą ir gyventojus, kad būtų galima nuslėpti jų pačių išdavikiškus veiksmus“, pridūrė Ukrainos kariuomenė.

„Rusija įvykdė dar vieną stingdantį karo nusikaltimą, bombarduodama kalinimo įstaigą okupuotoje“ Olenivkoje, kur yra laikomi ukrainiečiai karo belaisviai, per „Twitter“ parašė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

Maždaug 2,5 tūkst. ukrainiečių karių pateko į nelaisvę gegužę, po įnirtingų kovų dėl Ukrainos Azovo jūros Mariupolio uostamiesčio, kur kelis mėnesius slėpėsi milžiniškoje metalurgijos gamykloje „Azovstal“. 

Prancūzija: E. Macronas ir M. bin Salmanas stengsis mažinti karo Ukrainoje padarinius

Prancūzijos prezidentas E. Macronas ir Saudo Arabijos sosto įpėdinis princas M. bin Salmanas (Mohamedas bin Salmanas) per derybas Paryžiuje sutarė dirbti, kad būtų mažinami karo Ukrainoje padariniai, penktadienį paskelbė prancūzų prezidentūra.

„Prezidentas ir Saudo Arabijos sosto įpėdinis akcentavo būtinybę nutraukti šį konfliktą ir intensyvinti savo bendradarbiavimą, siekiant mažinti padarinius Europoje, Viduriniuose Rytuose ir plačiau pasaulyje“, – sakoma pareiškime.

E. Macrono padėjėjai prieš derybas užsiminė, kad prezidentas ketina paraginti Saudo Arabiją didinti naftos gavybą ir taip padėti mažinti naftos kainą.

Rusijos kariai apšaudė kalėjimą

Ukrainos žvalgyba užfiksavo artilerijos apšaudymą Jelenovkos kryptimi, kur liepos 29-osios rytą, Kremliaus propagandistų teigimu, žuvo daugiau nei 40 ukrainiečių karo belaisvių, skelbia UNIAN.

Tai pranešė Ukrainos šaltiniai žvalgyboje. Dar vienas šaltinis žurnalistams teigė, kad jau kitą dieną ukrainiečių kaliniai buvo perkelti į pramoninę zoną – į tą pačią trobelę, kuri nukentėjo liepos 29 dieną.

„Tai buvo trobelė, kurioje buvo „Azovstal“ belaisviai. Jie buvo perkelti į ją likus kelioms dienoms iki apšaudymo. Iki šiol negalėjome suprasti, kodėl“, – stebėjosi pašnekovas.

Liepos 29-osios rytą prorusiški kovotojai pranešė apie 40 ukrainiečių kovotojų žūtį per išpuolį Jelenovskajos kolonijos kareivinėse. Tuo pat metu Kremliaus propagandistai, bandydami nuslėpti karo nusikaltimo pėdsakus, apkaltino Ukrainos kariuomenę dėl smūgio.

Remiantis atnaujinta Rusijos žiniasklaidos informacija, jau žuvo daugiau nei 50 žmonių.

S. Lavrovas sako esąs pasirengęs aptarti su A. Blinkenu apsikeitimo kaliniais klausimą

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas penktadienį pareiškė, kad yra pasirengęs pokalbio su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu (Entoniu Blinkenu) metu aptarti galimą apsikeitimą kaliniais, įskaitant amerikiečių krepšinio žvaigždę Brittney Griner (Britni Grainer).

A. Blinkenas trečiadienį sakė, kad Jungtinės Valstijos pateikė Rusijai „svarų pasiūlymą“ išlaisvinti du kalinamus amerikiečius: buvusį jūrų pėstininką Paulą Whelaną (Polą Vilaną) ir B. Griner.

Su šiuo klausimu susipažinęs šaltinis teigė, kad JAV vyriausybė pasiūlė Amerikoje nuteistą Rusijos ginklų prekeivį Viktorą Butą iškeisti į P. Whelaną ir B. Griner.

Uzbekistane viešintis S. Lavrovas nurodė, kad jo ministerija gavo oficialų JAV prašymą pasikalbėti telefonu, kai A. Blinkenas paskelbė minėtą pareiškimą. Rusijos diplomatijos vadovas sakė, kad bus pasirengęs pasikalbėti su JAV valstybės sekretoriumi, kai tik grįš į Maskvą, ir kad skambučio laikas dar derinamas.

S. Lavrovas sakė, kad yra pasirengęs aptarti apsikeitimo kaliniais klausimą, nors Užsienio reikalų ministerija nedalyvavo ankstesnėse diskusijose šiuo klausimu.

„Paklausysiu, ką jis turi pasakyti“, – teigė S. Lavrovas.

Ketvirtadienį paklaustas apie minėtą JAV pasiūlymą, Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad derybos dėl apsikeitimo kaliniais paprastai vyksta neviešai.

„Žinome, kad tokie klausimai aptariami neskelbiant tokios informacijos, – sakė D. Peskovas žurnalistams. – Paprastai visuomenė apie tai sužino, kai susitarimai jau būna įgyvendinti.“

Šie A. Blinkeno komentarai buvo pirmas kartas, kai JAV vyriausybė viešai atskleidė kokius nors konkrečius veiksmus, kurių ji ėmėsi, kad užtikrintų B. Griner paleidimą.

31 metų B. Griner, moterų krepšinio lygos WNBA čempionė, dukart laimėjusi olimpinį auksą su savo šalies rinktine, buvo sulaikyta Rusijoje vasario viduryje.

Krepšininkė pripažino, kad jos bagaže buvo rasta kapsulių elektroninėms cigaretėms su kanapių aliejumi, bet teigė nenumananti, kaip jos ten atsirado, nes daiktus kelionei į Rusiją ji krovėsi skubėdama.

B. Griner sulaikyta tarp Maskvos ir Vašingtono tvyrant įtampai, dar prieš Rusijai vasario 24-ąją pasiunčiant karius į Ukrainą. B. Griner sulaikymas sulaukė griežtos kritikos iš jos komandos draugų ir gerbėjų Jungtinėse Valstijose.

Šį mėnesį netoli Maskvos esančiame teisme prasidėjo jos bylos nagrinėjimas. Trečiadienį ji sakė teismui, kad nežino, kaip kapsulės atsidūrė jos krepšyje, bet nurodė turėjusi gydytojo rekomendaciją vartoti kanapes su darbu susijusiam skausmui palengvinti.

Jei ji bus pripažinta kalta dėl narkotikų gabenimo, jai gresia iki 10 metų kalėjimo.

J. Bideno administracija susidūrė su politiniu spaudimu siekti B. Griner ir kitų amerikiečių, kuriuos JAV paskelbė „neteisėtai sulaikytais“ paleidimo. Rusijos pareigūnai griežtai atmeta tokį amerikiečių traktavimą.

Mičigane dirbęs P. Whelanas, automobilių dalių bendrovės saugumo pareigūnas, buvo suimtas 2018 metų gruodį Maskvoje. 2020-aisiais jam buvo skirta 16 metų laisvės atėmimo bausmė už šnipinėjimą; šiuos kaltinimus jis neigia. JAV vyriausybė tuos kaltinimus pasmerkė kaip melagingus.

Rusija ne vienerius metus reiškė susidomėjimą 55 metų V. Buto, kuris yra žinomiausias Jungtinėse Valstijose kalinamas rusas, išlaisvinimu.

Jis yra nuteistas kalėti 25 metus. V. Buto gyvenimo istorija įkvėpė sukurti 2005 metų filmą „Karo dievas“ (Lord of War), kuriame pagrindinį ginklų kontrabandininko vaidmenį atliko Holivudo aktorius Nicolas Cage'as (Nikolas Keidžas).

V. Butas buvo apkaltintas kelis dešimtmečius pardavinėjęs ginklus despotams, įsitraukusiems į vienus kruviniausių konfliktų pasaulyje.

Nuo karo pradžios Rusija jau neteko maždaug 40 500 karių

Rusija nuo savo karo prieš Ukrainą pradžios šalyje jau neteko maždaug 40 500 karių, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.

Štabo duomenimis, nuo vasario 24 dienos iki liepos 29-osios Rusija taip pat neteko 1 749 tankų, 3 987 šarvuotųjų kovos mašinų, 900 artilerijos sistemų, 258 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 117 oro gynybos sistemų, 222 lėktuvų, 190 sraigtasparnių, 2 870 automobilių ir degalų cisternų, 15 laivų, 731 drono, 77 specialiosios technikos vienetų ir 174 sparnuotųjų raketų.

Šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiančios intensyvios kautynės.

V. Zelenskis stebėjo pirmojo Ukrainos eksportuojamus grūdus gabensiančio laivo krovą

Ukrainos prezidentas aplankė vieną pietinį uostą, kad pamatytų, kaip kraunami eksportui skirti grūdai į Turkijos laivą, Kyjivui ir Maskvai sudarius susitarimą su Ankara ir Jungtinėmis Tautomis, siekiant atnaujinti dėl karo įstrigusį javų gabenimą Juodąja jūra, penktadienį pranešė ukrainiečių prezidentūra.

„Kraunamas pirmasis laivas nuo karo pradžios. Tai yra Turkijos laivas“, – prezidentūra citavo V. Zelenskį.

Prezidentūros paskelbtame vaizdo įraše matyti V. Zelenskis, stovintis prie laivo „Polarnet“ Čornomorsko uoste.

Pranešime sakoma, kad įgyvendinant planą, turinti padėti išgabenti į pasaulio rinkas milijonus tonų ukrainietiškų grūdų, įstrigusių dėl Rusijos vykdomos uostų blokados, pirmieji grūdų prikrauti laivai gali išplaukti „artimiausiomis dienomis“.

Maskvos karinė invazija praktiškai paralyžiavo Ukrainos kviečių eksportą, nes jos uostai buvo užblokuoti ir užminuoti. Be to, dėl besitęsiančių kovos veiksmų kyla pavojus ir naujam javų derliui Ukrainoje.

„Mūsų pusė visiškai pasiruošusi. Pasiuntėme visus signalus savo partneriams – JT ir Turkijai, o mūsų kariuomenė garantuoja saugumo padėtį“, – rašo prezidentūra.

„Infrastruktūros ministras palaiko tiesioginį ryšį su Turkijos puse ir JT. Laukiame iš jų signalo, kad galime pradėti“, – pranešime cituojamas V. Zelenskis.

Prezidentūra nurodė, kad grūdų eksportas prasidės išsiuntus kelis laivus, kurie jau buvo prikrauti grūdų, kai vasario gale prasidėjo Rusijos invazija, bet dėl karo nebegalėjo išplaukti.

Susitarimas nutraukti Rusijos blokadą, tapęs pirma reikšminga Maskvos ir Kyjivo sutartimi nuo invazijos pradžios, turi padėti sušvelninti pasaulinę apsirūpinimo maistu krizę, kai kuriose neturtingiausiose valstybėse smarkiai brangstant maisto produktams.

Ukraina, iki karo buvusi viena pagrindinių grūdų ir kitų žemės ūkio produktų eksportuotojų, nurodė ketinanti pagal naująjį planą išgabenti apie 20 mln. tonų produktų, kurių vertė – apie 10 mlrd. JAV dolerių (9,8 mlrd. eurų).

„Mums svarbu, kad Ukraina išliktų pasaulinio maisto saugumo garante“, – sakė V. Zelenskis, kurį uoste lydėjo Didžiojo septyneto (G-7) šalių ambasadoriai.

Separatistai: Ukraina tyčia smogė kalėjimui, kad sulaikytieji neduotų parodymų

Žuvusiųjų po raketos smūgio į Ukrainos karių sulaikymo centrą prorusiškų separatistų kontroliuojamoje teritorijoje skaičius išaugo iki 53.

Separatistai teigia, kad Ukraina tyčia surengė smūgį, kad neleistų sulaikytiesiems, tarp kurių yra Mauripolyje pasidavusių  prieštaringai vertinamo „Azovo“ pulko narių, daryti pareiškimus. „Akivaizdu, kad tai buvo tyčinis pataikymas ir noras sunaikinti jų atstovus, įskaitant „Azovo“ pulką, kad jie neduotų parodymų“, – sakė separatistų lyderis Denisas Pušilinas.

Tyrimų komitetas Maskvoje teigia dėl „ukrainiečių nacionalistų atakos“ jau rengiantis kaltinimus karo nusikaltimais. Tuo metu pranešama, kad sužeistųjų yra 75.

Ukraina paneigė Maskvos kaltinimus smūgiais kalėjimui, kur laikomi ukrainiečiai karo belaisviai

Kyjivas penktadienį paneigė, kad Ukrainos pajėgos smogė kalėjimui, kuriame laikomi ukrainiečių karo belaisviai. Kiek anksčiau Maskva pranešė, kad per ataką prieš kalėjimą separatistų kontroliuojamoje teritorijoje žuvo kelios dešimtys žmonių ir dar daugiau buvo sužeista.

„Ukrainos ginkluotosios pajėgos, kurios visiškai laikosi tarptautinės humanitarinės teisės principų ir normų, niekada nešaudė ir nešaudo į civilinę infrastruktūrą, ypač vietas, kur nelaisvėje gali būti laikomi mūsų pačių piliečiai“, – sakoma kariuomenės pareiškime.

Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad kalėjimas Olenivkoje separatistų kontroliuojamame Donecko regione naktį buvo apšaudytas JAV gamybos raketų sistemomis HIMARS.

„40 ukrainiečių karo belaisvių žuvo ir 75 buvo sužeisti“, – sakoma Gynybos ministerijos pranešime, kuriame priduriama, kad taip pat buvo sužeisti aštuoni sulaikymo centro darbuotojai. Teigiama, kad tarp ukrainiečių belaisvių yra bataliono „Azov“, gynusio gamyklą „Azovstal“ Ukrainos Mariupolio uostamiestyje, narių.

Donecko separatistų lyderis Denisas Pušilinas nurodė, kad žuvo 47 žmonės. Separatistinės respublikos teritorinės gynybos pajėgos teigė, kad žuvo 53 žmonės.

Iš viso tariamo smūgio metu kalėjime buvo laikomi 193 žmonės, sakė D. Pušilinas komentaruose, kuriuos transliavo Rusijos valstybinė televizija.

Rusijos televizija rodė neva sugriautas kareivines ir suverstas metalines lovas, tačiau aukų nesimatė.

Maskva teigė, kad „kruvina Kyjivo režimo provokacija“ buvo siekiama atgrasyti Ukrainos karius nuo ginklų sudėjimo ir pasidavimo.

„Ši kraupi provokacija buvo įvykdyta siekiant įbauginti Ukrainos karius“, – teigė Gynybos ministerija.

D. Pušilinas teigė, kad Kyjivo pajėgos smogė kalėjimui, nes esą ukrainiečių karo belaisviai pradėjo duoti parodymus.

Po kelias savaites trukusios apgulties ir pasipriešinimo plieno gamykloje „Azovstal“, paskutinėje Mariupolio tvirtovėje, gegužės mėnesį pasidavė apie 2 500 ukrainiečių kovotojų.

Ukraina sumažino bausmę nuteistam Rusijos kareiviui iki 15 metų

Penktadienį Ukrainos teismas iki 15 metų sumažino bausmę iki gyvos galvos, gegužę paskirtą Rusijos kareiviui už nužudymą per pirmąjį šalies karo nusikaltimų teismą.

„Remiantis apeliacinio skundo nagrinėjimo rezultatais, gynybos pateiktas apeliacinis skundas iš dalies patenkintas“, – sakoma Kyjivo apeliacinio teismo interneto svetainėje paskelbtame pareiškime. Jame priduriama, kad Rusijos kareiviui „Vadimui Šišimarinui skirta 15 metų laisvės atėmimo bausmė“.

V. Šišimarinas, kuriam gegužę paskelbus nutarimą buvo 21-eri, pripažintas kaltu dėl karo nusikaltimų už neginkluoto civilio nužudymą ir nuteistas iki gyvos galvos pagal pirmąjį tokio pobūdžio nuosprendį, susijusį su Rusijos invazija. Seržantas iš Sibiro prisipažino nužudęs 62 metų civilį Oleksandrą Šelipovą, kai šis važiavo dviračiu Čupachivkos kaime šiaurės rytų Ukrainoje. V. Šišimarinas teigė, kad nušovė O. Šelipovą spaudžiamas kito kareivio, kai jie vasario 28 d. vogtu automobiliu bandė trauktis ir bėgti atgal į Rusiją.

Jo advokatas Viktoras Ovsianikovas pažadėjo skųsti nuosprendį, teigdamas, kad „visuomenės spaudimas“ turėjo įtakos sprendimui.

Per Rusijos pajėgų smūgius Kramatorskui žuvo mažiausiai vienas žmogus, dar penki sužeisti

Penktadienį per Rusijos karinių pajėgų smūgius Ukrainos Kramatorsko miestui žuvo mažiausiai vienas žmogus ir dar penki sužeisti, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi Donecko srities gubernatoriumi Pavlu Kyrylenka.

„Šiuo metu turima duomenų apie vieną žuvusį ir penkis sužeistus žmones. Visiškai sunaikinti du privatūs namai, apgadintas dar 21. Šie skaičiai dar gali keistis“, – „Telegram“ parašė P. Kyrylenka. Jis pridūrė, kad šiuo metu pavojinga likti Donecko srityje ir paragino ten gyvenančius žmones evakuotis.

Kiek anksčiau Kramatorsko meras Oleksandras Hončarenka pranešė, kad mieste buvo surengti raketų smūgiai. Iš pradžių skelbta apie tris sužeistuosius.

Kyjivas: ataka prieš kalėjimą, kuriame buvo laikomi belaisviai, buvo „tikslinis sprogdinimas“

Ukrainos žvalgybos tarnybos teigia, kad mirtina ataka prieš karo belaisvių kalėjimą Rytų Ukrainoje buvo tikslinis Rusijos pajėgų sprogdinimas.

„Sprogimai įvyko naujai pastatytame pastate, specialiai paruoštame "Azovstal" kaliniams“, – penktadienį sakoma Ukrainos pranešime. "Azovstal" yra plieno gamykla Mariupolyje, kurioje Ukrainos kariai buvo įsitvirtinę prieš patekdami į Rusijos nelaisvę.

Ukrainos žvalgyba apkaltino Rusijos samdinių grupuotę „Wagner“ surengus incidentą, kad prieš artėjantį patikrinimą būtų sunaikinti įrodymai apie grobstymą vykstant statyboms. Rusijos gynybos ministerija Maskvoje teigė nieko apie tai nežinanti.