Karas: Ukraina ir Rusija apsikeitė belaisviais – išlaisvinti 144 ukrainiečių kariai

Rusijos gynybos ministerija paskelbė „šaudymo taškų“ sąrašą, kuriuose tariamai yra įsikūrusios Ukrainos kariuomenės pajėgos, rašo UNIAN.

Kaip teigiama, tokiu savo elgesiu Rusija nepavargsta kalbėti apie „Kyjivo režimą“, kuris, anot Kremliaus propagandos, „medicinos infrastruktūrą naudoja kariniais tikslais“.

Bakhmute, kurį šalis agresorė nusprendė pavadinti vadinamojo „DPR“ miestu, „šaudymo pozicijos ir snaiperių taškai“ esą buvo išdėstyti dermatologinio dispanserio ir klinikos „Medcenter“ teritorijoje. Rusijos gynybos ministerija taip pat tvirtina, kad institucijos ten „minuojamos“. Manoma, kad šalis agresorė gali „paskelbti“ apie smūgius, kuriuos pati ir sukels.

Černihive, anot Rusijos valdžios, ginklų sandėliai tariamai yra regioninio tuberkuliozės dispanserio teritorijoje. Rusijoje skleidžiamos klastotės, kad iš ten „visi pacientai išvaryti“.

O Severske, Donecko srityje, kaip teigia Rusijos gynybos ministerija, yra „šaudymo pozicijos“. Be to, tariamai ten yra šarvuočiai ir artilerija. Kremliaus propaganda taip pat skleidžia melagingas žinias, kad namų, esančių prie Seversko miesto ligoninės, gyventojai čia „laikomi apgaunant tariamu saugumu“.

Taip pat „skelbiama“ apie raketų smūgius Vysokopolye, Chersono srityje. Rusija remdamasi „patikima informacija“, praneša apie provokacijas, kurias esą ruošiasi surengti Ukraina. Tačiau jau žinoma, kad po tokių pareiškimų įsibrovėliai atakuoja Ukrainos miestus, bandydami dėl to kaltinti Ukrainos kariuomenę.

V. Zelenskis kaltina Rusiją tyčia atakavus prekybos centrą

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis po raketų atakos prieš prekybos centrą apkaltino Rusiją tyčia apšaudžius civilinį objektą. „Rusijos raketa pataikė tiksliai į šį objektą. Tikslingai. Akivaizdu, kad toks buvo įsakymas“, – sakė jis tradiciniame savo kreipimesi naktį į trečiadienį.

Tikslas esą buvo nužudyti kuo daugiau žmonių. Pagrįsdamas savo kaltinimus, V. Zelenskis parodė vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuotas raketų smūgis mieste.

 

Rusijos gynybos ministerija, o vėliau ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas paneigė, kad prekybos centras apšaudytas sąmoningai. Maskvos paleistos „didelio tikslumo raketos“ pataikė į fabriką Kremenčuke, kuriame buvo laikomi Vakarų ginklai ir amunicija. Jų sprogimas sukėlė gaisrą „neveikiančiame prekybos centre“, sakė Rusijos pajėgų atstovas Igoris Konašenkovas.

V. Zelenskis tuo tarpu ataką prieš prekybos centrą Kremenčuke pavadino bendros Maskvos strategijos, nukreiptos prieš ukrainiečius, dalimi. „Šio vakaro (antradienio) duomenimis, bendras rusų raketų, kurios pataikė į mūsų miestus, skaičius yra 2 811“. O kur dar aviacinės bombos ir artilerijos sviediniai.

V. Zelenskis teigė esąs įsitikinęs, kad Rusija už šį „valstybinį terorizmą“ bus patraukta atsakomybėn – mūšio lauke Ukrainoje, sugriežtintomis sankcijomis, o vėliau išgirs nuosprendį tarptautiniame tribunole.

Ukraina paskelbė įrašą, kaip Rusijos paleista raketa rėžėsi į prekybos centrą Kremenčuke

Ukrainos gynybos ministerija išplatino vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip Rusijos kariai Poltavos srityje, Kremenčuko mieste, raketomis šaudė į prekybos centrą.

Pusės minutės vaizdo įraše užfiksuotose akimirkose skriejanti raketa trenkiasi į prekybos centrą ir jis užsiliepsnoja, kraštovaizdis nusidažo liepsnomis ir juodais dūmų kamuoliais bei nusineša daugybės žmonių gyvybes.

J. Stoltenbergas: Rusija kelia tiesioginę grėsmę NATO saugumui

NATO lyderiai, trečiadienį susitinkantys Madride, planuoja pripažinti Rusiją  grėsme Aljanso saugumui, reaguodami į karą Ukrainoje, pareiškė bloko vadovas Jensas Stoltenbergas.

„Aiškiai paskelbsime, kad Rusija kelia tiesioginę grėsmę mūsų saugumui“, – sakė J. Stoltenbergas prieš paskelbiant naujausią NATO strategijos dokumentą.

Bloko generalinis sekretorius pažymėjo, kad aukščiausio lygio susitikimas Madride bus „istorinis ir transformuojantis“ septynis dešimtmečius gyvuojantį Aljansą, bandantį suvaldyti Maskvos įsiveržimo į Ukrainą padarinius.

„Susitinkame iškilus didžiausiai saugumo krizei, kokią esame patyrę nuo Antrojo pasaulinio karo“, – kalbėjo J. Stoltenbergas.

NATO ketina pradėti didžiausią savo gynybos ir atgrasymo pajėgumų pertvarką nuo Šaltojo karo pabaigos, stiprindama savo rytiniame sparne laikomas pajėgas ir smarkiai padidindama greitojo reagavimo pajėgų karių skaičių.

Be to, blokas savo „strateginės koncepcijos dokumente“ planuoja pirmąkart skirti dėmesio didėjančios Kinijos galios keliamam iššūkiui.

„Kinija nėra priešininkė, – sakė J. Stoltenbergas. – Tačiau, aišku, turime atsižvelgti į pasekmes mūsų saugumui, kai matome Kiniją daug investuojant į naujus, modernius karinius pajėgumus, ilgo nuotolio raketas ar branduolinius ginklus, taip pat besistengiant kontroliuoti kritiškai svarbią infrastruktūrą, pavyzdžiui, 5G.“

Šį padidėjusį dėmesį Ramiojo ir Indijos vandenynų regionui taip pat atspindės Pietų Korėjos ir Japonijos pirmasis dalyvavimas NATO viršūnių susitikime.

ES draudimu apdrausti laivus nusitaikė į rusiškos naftos eksportą

Europos Sąjungos draudimas apdrausti rusišką naftą gabenančius tanklaivius potencialiai gali būti skausmingesnis Maskvai už Bendrijos embargą rusiškai naftai, sako analitikai.

Draudimas apdrausti rusišką naftą gabenančius tanklaivius numatytas šeštajame ES ekonominių sankcijų Rusijai pakete. Šiomis sankcijomis siekiama nubausti Rusiją už jos agresiją prieš Ukrainą.    

Tuo metu Didžiojo septyneto (G-7) lyderiai nori nustatyti iš Rusijos importuojamos naftos kainos „lubas“, siekdami dar labiau apkarpyti Kremliaus pajamas.

ES draudimas apdrausti ir perdrausti rusišką naftą gabenančius laivus įvedamas Maskvai siekiant padidinti pardavimus Kinijai bei Indijai ir taip bandant sumažinti embargo poveikį.

„Skausmingesnis už embargą“

Draudimas apdrausti rusišką naftą gabenančius laivus „turės didesnių pasekmių naftos rinkai nei ES naftos embargas“, pažymėjo Vokietijos banko „Commerzbank“ analitikas Carstenas Fritschas  (Karstenas Fričas).

Įmonėms nebebus leidžiama gabenti naftą iš Rusijos jūra arba apdrausti tokius krovinius.

ES draudikai turi iki metų galo pasirengti įgyvendinti šį draudimą, o Jungtinės Karalystės draudikai turėtų pasekti jų pavyzdžiu.

„Poveikis bus, ir jis darys įtaką kainodarai“, – sakė JAV finansų maklerio įmonės „Marsh“ tarptautinio jūrų transporto skyriaus vadovas Marcusas Bakeris (Markusas Beikeris).

Panašus draudimas buvo įvestas ir 2012 metais, kai ES uždraudė Europos draudikams ir perdraudikams apdrausti iranietišką naftą gabenančius laivus.

Blokas taip pat įvedė draudimą pirkti iranietišką naftą. Naftos embargas buvo viena iš sankcijų, įvestų šiitiškai respublikai už jos branduolinę programą.  

Komercinių laivų operatoriai privalo apdrausti laivą, jo krovinį ir apsidrausti apsaugos ir žalos atlyginimo draudimu nuo tokių įvykių, kaip karas ir žala aplinkai.

Jūrų draudimo brokerio „Eyssautier-Verlingue“ vykdomasis direktorius Mathieu Berrurier (Matjė Beriurjė) naujienų agentūrai AFP sakė, kad galimoms išmokoms dėl tokių įvykių reikia didelių grynųjų pinigų sumų.

Dėl to draudikai steigia apsaugos ir žalos atlyginimo klubus, kurie „gali pasiūlyti garantijas, atitinkančias riziką, susijusią su tokiais įvykiais kaip didelis naftos išsiliejimas ar susidūrimas su vandenyno laineriu“, sakė M. Berrurier.

„Reikalingos milžiniškos sumos“, – pabrėžė jis ir pridūrė, kad tokios nelaimės gali kainuoti „milijardus dolerių“.

2008–2012 metais Rusijos prezidento pareigas ėjęs Dmitrijus Medvedevas, kuris šiuo metu yra šalies Saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas, užsiminė, kad Maskva galėtų apeiti draudimą suteikdama valstybės garantijas naftos eksportui.

Tai leistų Rusijai apsidrausti pačiai ir apeiti ES sankcijas, tvirtino jis.

„Tai iš dalies tiesa“, – sakė konsultacijų įmonės „Energy Aspects“ analitikė Livia Gallarati (Livija Galarati).

Tačiau turint galvoje, kad net 95 proc. apsaugos ir žalos atlyginimo draudimo rinkos tenka ES ir Jungtinėje Karalystėje įsikūrusiems draudikams, Rusijai bus sunku visiškai apeiti draudimą.

„Rinka taip stipriai persipynusi su Europa, kad bus beveik neįmanoma“ išvengti draudimo poveikio, naujienų agentūrai AFP sakė vienas naftos laivybos sektoriaus vadovas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

„Nėra labai brandžios ir gilios alternatyvios draudimo rinkos“, – pridūrė jis.

B. Johnsonas: jei V. Putinas būtų moteris, karo Ukrainoje nebūtų

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nebūtų pradėjęs karo Ukrainoje, jei būtų moteris, pareiškė Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas).

„Jei Putinas būtų moteris, o jis, aišku, toks nėra, bet jei būtų, tikrai nemanau, kad jis būtų pradėjęs beprotišką, mačistinį invazijos ir smurto karą taip, kaip pradėjo“, – sakė B. Johnsonas antradienį vakare Vokietijos transliuotojui ZDF.

Pasak britų premjero, V. Putino invazija į Ukrainą yra „puikus toksiško mačizmo pavyzdys“.

B. Johnsonas taip pat paragino užtikrinti geresnį mergaičių švietimą visame pasaulyje ir siekti, kad „daugiau moterų užimtų vadovaujamas pareigas“.

Premjeras pripažino, jog „žmonės, suprantama, nori, kad karas baigtųsi“, tačiau šiuo metu „jokio susitarimo nėra“.

„Putinas nepateikia taikos pasiūlymo“, – kalbėjo jis.

B. Johnsonas pridūrė, jog Vakarų sąjungininkės turi remti Ukrainą, kad ji būtų geriausioje įmanomoje strateginėje pozicijoje tuo atveju, jei taikos derybos su Maskva taptų įmanomos.

Vokietija ir Nyderlandai perduos Ukrainai dar šešias haubicas

Vokietija ir Nyderlandai perduos Ukrainai dar šešias savaeiges haubicas 2000. Tai antradienį Madride NATO viršūnių susitikimo kuluaruose pareiškė Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht ir jos kolegė iš Nyderlandų Kasja Ollongren. Vadinasi, Ukraina iš viso gaus 18 šios ginklų sistemos vienetų – tai pakankamai didelis skaičius visam artilerijos batalionui.

Abi ministrė pabrėžė, kad būtina remti Ukrainą. Iki šiol Vokietija perdavė Kyjivui septynias haubicas, Nyderlandai – penkias.

Savaeigė haubica 2000 yra moderniausias Vokietijos Bundesvero artilerijos pabūklas. Ji atrodo kaip didžiulis kovinis tankas ir gali pataikyti į taikinius 40 km atstumu. Bundeveras tokių haubicų šiuo metu yra dislokavęs Lietuvoje NATO rytiniam flangui apsaugoti.

Rusų karių pajėgos mėgina apsupti Lysyčanską

Rusijos daliniai Rytų Ukrainoje mėgina apsupti strategiškai svarbų Lysyčansko miestą. Tai vienas pagrindinių priešo tikslų, trečiadienio rytą pranešė Ukrainos generalinis štabas. Puolimas miesto kryptimi tęsiamas. Detalės pranešime neįvardijamos.

Rusų pajėgos jau pasiekusios pietinį miesto pakraštį. Prorusiškų separatistų atstovai teigia, kad mūšiai jau vyksta miesto teritorijoje.

Rusija vykdo atakas ir į vakarus nuo Lysyčansko esančio Bachmuto miesto kryptimi. Kad išlaikytų tempą, okupantai sustiprino savo bataliono grupę, teigiama pranešime. Šių duomenų nepriklausomai patikrinti nėra galimybių.

Scanpix nuotr.

Rusijai judant Slovjansko-Kramatorsko aglomeracijos link, pokyčių daug nėra. Čia priešas koncentruojasi į sąlygų tolesniam puolimui sukūrimą.

Ukrainos duomenimis, per karą jau žuvo 341 vaikas

Ukrainos generalinės prokuratūros duomenimis, per Rusijos karą šalyje jau žuvo mažiausiai 341 vaikas. Dar 627 vaikai buvo sužeisti, pranešta trečiadienį.

Po raketų atakos Dnipre rasti dviejų žuvusiųjų kūnai

Po Rytų Ukrainos Dnipro miesto apšaudymo trečiadienio rytą rasti dviejų žuvusiųjų kūnai.

Priešo raketos sugriautos įmonės griuvėsiuose gelbėtojai aptiko du žuvusius žmones – vyrą ir moterį, „Telegram“ kanale rašė Dnipropetrovsko srities gubernatorius Valentynas Rezničenka.

Antradienį į miestą buvo paleistos šešios raketos. Jos pataikė į įmonę, neturinčią nieko bendra su kariuomene. Anot žiniasklaidos, tai automobilių remonto dirbtuvės.

Per ataką prieš Mykolajivą žuvo 3 žmonės, 5 – sužeisti

Rusijos pajėgoms trečiadienio rytą apšaudžius Mykolajivo miestą Ukrainos pietuose žuvo mažiausiai trys žmonės ir penki buvo sužeisti. Tai „Telegram“ kanale pranešė Mykolajivo srities karinis gubernatorius Vitalijus Kimas. „Rusų okupantai surengė raketų antskrydį prieš Mykolajivą“, – rašė jis.

Viena raketa pataikė į daugiaaukštį. Vietos institucijos paragino žmones išgirdus oro pavojaus signalą likti saugioje vietoje ir neskelbti nuotraukų iš atakų vietos.

Rusijos okupantai rengiasi referendumui dėl Chersono prijungimo prie Rusijos

Maskvos paskirta prorusiška karinė ir civilinė administracija Ukrainos Chersono srityje pradėjo pasirengimą referendumui dėl prisijungimo prie Rusijos, pranešė valstybinė rusų naujienų agentūra TASS.

„Taip, mes ruošiamės referendumui – ir mes jį surengsime“, – „Telegram“ kanale paskelbtame įraše sakė administracijos vadovas Kirilas Stremousovas. Chersonas tada taps „visaverčiu“ Rusijos nariu.

Vėl tapsime „tėvynės“ dalimi ir nebegrįšime į „nacizmo, ištvirkavimo ir cinizmo“ aplinką, tęsė K. Stremousovas. Rusijoje invazija į Ukrainą teisinama kaip kova prieš tariamai fašistinę šalį.

Prorusiška valdžia: Tarp Krymo ir pietų Ukrainos kursuos autobusai, traukiniai

Tarp Rusijos aneksuoto Krymo ir Ukrainos pietinių Zaporižios bei Chersono sričių pradės reguliariai kursuoti autobusai ir traukiniai, trečiadienį pranešė Maskvos primesta vietos valdžia. 

„Nuo liepos 1 dienos pirmą kartą per aštuonerius metus tarp Krymo ir Chersono bei Zaporižios sričių pradės reguliariai kursuoti autobusai ir traukinai“, – per susirašinėjimo platformą „Telegram“ pranešė aneksuoto Krymo pusiasalio vadovas Sergejus Aksionovas.

Keleivių saugumą užtikrins Rusijos nacionalinės gvardijos nariai, pridūrė jis.

Nuo pirmųjų Maskvos invazijos savaičių Ukrainos pietinės Chersono ir Zaporižios sritys yra didžia dalimi kontroliuojamos rusų pajėgų ir dabar priverstinai integruojamos į Rusijos ekonomiką.

Rusija Ukrainai priklausantį Juodosios jūros Krymo pusiasalį aneksavo 2014 metais. 

Vis daugiau Rusijos ir Kremliui lojalių vietos pareigūnų kalba, kad Maskva neketina pasitraukti iš Chersono srities ir šiuo metu jos kontroliuojamų teritorijų Zaporižioje. Promaskvietiški pareigūnai pietų Ukrainoje sakė, jog tikisi organizuoti referendumą. 

Maskvos primestos Chersono administracijos vadovo pavaduotojas Kirilas Stremousovas patvirtino, kad tokie planai yra rengiami, o vietos valdžia ruošiasi surengti „referendumą“.

„Chersono sritis priims sprendimą ir taps Rusijos Federacijos dalimi“, – sakė jis per platformą „Telegram“.

Norvegija siunčia Ukrainai raketų sistemų

Norvegija trečiadienį pranešė, kad padovanos Ukrainai tris salvinės raketų ugnies sistemas, kai panašius sprendimus priėmė Jungtinė Karalystė, Vokietija ir Jungtinės Valstijos.

Kyjivas, kurio pajėgoms sunkiai sekasi ginti rytinį Donbaso regioną, ne kartą ragino savo sąjungininkus suteikti daugiau sunkiosios ginkluotės.

„Turime ir toliau remti Ukrainą, kad ji galėtų tęsti kovą už laisvę ir nepriklausomybę“, – sakoma Norvegijos gynybos ministro Bjorno Arildo Gramo pareiškime.

Salvinės raketų ugnies sistemos, kurių veikimo nuotolis ir tikslumas yra didesni nei Rusijos artilerijos, bus pristatytos kartu su Didžiosios Britanijos perduodamomis sistemomis, pranešė Oslas.

„Mūsų ginklus reikia iš esmės atnaujinti, todėl susitarėme su britais, kad perduosime jiems norvegiškų ginklų, kad jie galėtų Ukrainai nusiųsti dalį savo ginklų“, – sakė ministras. Jis pasidžiaugė „geru sąjungininkų bendradarbiavimu“.

Norvegija taip pat nusiųs Ukrainai dar 5 tūkst. granatų, papildysiančių ankstesnę analogišką šių ginklų siuntą.

JAV birželio 1 dieną paskelbė, kad pagal 700 mln. dolerių vertės karinės pagalbos paketą Ukrainai atsiųs keturias salvinės raketų ugnies sistemas „M142 HIMARS“. Jų veikimo nuotolis ir tikslumas yra didesnis negu šiuo metu naudojamų Ukrainos.

Be to, JK ir Vokietija susitarė perduoti Ukrainai tris raketų sistemas MLRS.

J. Bidenas paskelbė JAV pajėgų sustiprinimą Europoje

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) trečiadienį paskelbė planus sustiprinti JAV pajėgas Europoje ir pabrėžė, kad mūsų dienomis Aljansas yra reikalingesnis „negu kada nors anksčiau“.

NATO „bus sustiprinta visomis kryptimis, kiekvienoje srityje – sausumoje, ore ir jūroje“, – prezidentas sakė prasidedant transatlantinio aljanso aukščiausio lygio susitikimui Madride.

Joe Bidenas. / Scanpix nuotr.

“NATO stipri ir vieninga, o žingsniais, kuriuos darome šio viršūnių susitikimo metu, dar labiau auginsime savo kolektyvinę jėgą, – sakė J. Bidenas, Madride susitikęs su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu. – Šiandien aš skelbiu, kad Jungtinės Valstijos sustiprins savo pajėgų pozicijas Europoje ir reaguos į kintančią saugumo aplinką, taip pat stiprins mūsų kolektyvinį saugumą.“

JAV šiuo metu Europoje yra dislokavusios per 100 tūkst. savo karių – maždaug 20 tūkst. daugiau nei prieš Rusijos prezidento Vladimiro Putino invaziją į Ukrainą prieš keturis mėnesius.

J. Bidenas prognozavo, kad šios savaitės viršūnių susitikimas bus istorinis, nes lyderiai turi patvirtinti naujas strategines gaires, paskelbti apie virtinę žingsnių didinant išlaidas gynybai ir gynybos pajėgumus, atverti kelią ilgus metus neutralią poziciją užėmusioms Suomijai ir Švedijai įstoti į NATO. 

J. Bidenas nurodė, kad papildomai bus sustiprintos Ispanijos Rotos uoste laikomos amerikiečių laivyno pajėgos – nuo keturių iki šešių eskadrinių minininkų.

Be to, Lenkijoje veiks 5-ojo sausumos pajėgų korpuso nuolatinis štabas, o Rumunijoje bus laikoma „papildoma rotuojama brigada“.

Anot J. Bideno, bus sustiprintas ir Baltijos šalyse rotacine tvarka dislokuojamas JAV kontingentas.

Į Jungtinę Karalystę bus pasiųstos dvi papildomos modernių naikintuvų F-35 eskadrilės, taip pat bus skirta „papildomų oro gynybos ir kitų pajėgumų Vokietijoje ir Italijoje“, sakė JAV prezidentas.

„Kartu su mūsų sąjungininkais užtikrinsime, jog NATO bus pasiruošusi atsakyti į grėsmes iš visų krypčių, kiekvienoje srityje“, – sakė J. Bidenas.

„Tokiu metu, kai [Rusijos prezidentas Vladimiras] Putinas sudaužė taiką Europoje ir atakavo pačius taisyklėmis pagrįstos tvarkos principus, Jungtinės Valstijos ir mūsų sąjungininkai sustiprins“ savo pajėgumus, pabrėžė jis.

„Stipriname [bloko parengtį], įrodydami, kad NATO dabar yra reikalingesnė ir svarbesnė negu kada nors buvo“, – sakė J. Bidenas.

Kalbėdamas apie NATO vienybę sprendžiant dėl anksčiau karinio neutraliteto besilaikiusių Suomijos ir Švedijos paraiškų įstoti į bloką priėmimo, J. Bidenas sakė, kad V. Putino strategija įsiveržti į Ukrainą davė priešingų rezultatų, nei Kremliaus lyderis tikėjosi.

„Putinas siekė Europos finliandizacijos, – sakė JAV lyderis. – Sulauksite Europos NATOizacijos. Tai yra būtent tai, ko jis nenorėjo, bet būtent tai, ką reikia padaryti Europos saugumui garantuoti.“

J. Stoltenbergas pritarė, kad NATO plėtra yra V. Putino lūkesčių „priešingybė“.

Turkija, kurios prieštaravimas buvo paskutinė kliūtis siekiant priimti Suomiją ir Švediją į NATO, vėlai antradienį, viršūnių susitikimo išvakarėse, pasiekė susitarimą ir pagal jį dabar parems šių šalių stojimą į 30 narių Aljansą.

Nors Baltieji rūmai teigė, kad JAV tiesiogiai nedalyvavo derybose, vienas administracijos aukšto rango pareigūnas sakė, kad J. Bidenas antradienį pasikalbėjo su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu (Redžepu Tajipu Erdohanu) ir paragino jį leisti Švedijai ir Suomijai įstoti į NATO. Abu lyderiai trečiadienį po pietų turi surengti dvišalį susitikimą dėl virtinės klausimų, pranešė Baltieji rūmai.

Madride J. Bidenas taip pat surengs trišalį susitikimą su Japonijos premjeru Fumio Kishida (Fumiju Kišida), ir Pietų Korėjos prezidentu Yoon Suk-yeolu (Jun Sukjolu), dalyvaujančiais NATO viršūnių susitikime Aljansui siekiant stiprinti ryšius Indijos ir Ramiojo vandenynų regione, ir atsakyti į Kinijos iššūkius. Baltieji rūmai nurodė, kad per šį trišalį susitikimą taip pat bus aptartos Šiaurės Korėjos branduolinė ir balistinių raketų programos.

V. Zelenskis prašo NATO modernių ginklų ir finansinės pagalbos

Ukrainos prezidentas V. Zelenskis NATO lyderiams trečiadienį pareiškė, kad jo šaliai, kovojančiai su Rusijos invazija, reikia modernių ginklų ir finansinės pagalbos.

„Mums reikia daug daugiau modernių sistemų, modernios artilerijos“, – vaizdo ryšiu kreipdamasis į Madride vykstantį NATO viršūnių susitikimą sakė V. Zelenskis.

Jis pridūrė, kad finansinė parama yra „ne mažiau svarbi nei pagalba ginklais“.

„Rusija vis dar kasdien gauna milijardus ir išleidžia juos karui. Turime daugiamilijardinį deficitą, neturime naftos ir dujų jam padengti“, – sakė V. Zelenskis, pridurdamas, kad Ukrainai gynybai reikia apie 5 mlrd. dolerių per mėnesį.

Jis taip pat paragino taikyti Rusijai sankcijas, „kurios sustabdytų jos galimybes finansuoti karą“.

Vašingtonas ir Briuselis pritaikė Maskvai precedento neturinčias sankcijas dėl vasario 24 dieną prezidento Vladimiro Putino pradėtos invazijos į provakarietišką Ukrainą.

Volodymyras Zelenskis. / Scanpix nuotr.

Jungtinės Valstijos ir Kanada, kurios yra daug mažiau priklausomos nuo Rusijos kaip energijos išteklių tiekėjos nei Europa, uždraudė bet kokį rusiškos naftos importą.

Europos Sąjunga, taikydama sankcijas Maskvai, žada įvesti naftos embargą palaipsniui.

Maskva: NATO viršūnių susitikimas įrodo Aljanso siekį sulaikyti Rusiją

Maskva, birželio 29 d. (AFP-BNS). Maskva trečiadienį pareiškė, kad Madride vykstantis NATO viršūnių susitikimas įrodo, jog Aljansas siekia sulaikyti Rusiją, o Suomijos ir Švedijos siekį tapti NATO narėmis ji laiko „destabilizuojančiu“ veiksniu.

„Viršūnių susitikimas Madride patvirtina ir įtvirtina šio bloko agresyvaus Rusijos sulaikymo politiką“, – sakė Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas, kurį citavo Rusijos naujienų agentūros.

„Manome, kad Šiaurės Atlanto aljanso plėtra yra visiškai destabilizuojantis veiksnys tarptautiniuose reikaluose“, – kalbėjo jis.

Trečiadienį NATO lyderiai turi pakviesti Suomiją ir Švediją prisijungti prie Aljanso, Turkijai atsisakius prieštaravimų šiuo klausimu, o per aukščiausiojo lygio susitikimą, kuriame dominuoja Maskvos intervencijos į Ukrainą tema, Aljansas sieks pertvarkyti savo gynybos ir atgrasymo pajėgumus.

Praėjus daugiau nei keturiems mėnesiams po to, kai Rusija pasiuntė savo karius į Ukrainą ir pakeitė Europos saugumo situaciją, lyderiai susirinko Madride į, NATO vadovo Jenso Stoltenbergo teigimu, „istorinį ir transformuojantį viršūnių susitikimą“, skirtą Aljanso ateičiai.

S. Riabkovas sakė, kad Rusija žinojo, ko tikėtis iš šio viršūnių susitikimo.

„Bus priimta nauja strateginė koncepcija, kurioje Rusija bus vadinama grėsme Aljansui“, – sakė jis.

„Tai neturi nieko bendra su realiu gyvenimu. Tai aljansas kelia mums grėsmę“, – tvirtino jis.

NATO lyderiai smerkia Rusijos Ukrainoje vykdomą „siaubingą žiaurumą“

NATO lyderiai trečiadienį pasmerkė Rusijos Ukrainoje vykdomą „siaubingą žiaurumą“ ir pažadėjo labiau paremti Kyjivą, kuris kovoja su Maskvos puolimu.

„Ukraina gali pasikliauti mumis tiek ilgai, kiek reikės“, – Madride vykstančiame viršūnių susitikime sakė NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas.

NATO: Rusija kelia „didžiausią ir tiesioginę grėsmę“ narių taikai ir saugumui

NATO trečiadienį paskelbė, kad Rusija kelia „didžiausią ir tiesioginę grėsmę“ jos narių taikai ir saugumui.

30 narių karinis aljanso pareiškimas, paskelbtas Madride vykstančiame aukščiausiojo lygio susitikime, pabrėžia, kaip smarkiai Rusijos įsiveržimas į Ukrainą pakeitė Europos saugumo padėtį.

NATO lyderiai pasmerkė Rusijos Ukrainoje vykdomą „siaubingą žiaurumą“ ir taip pat pažadėjo „sustiprinti politinę ir praktinę paramą“ Kyjivui.

„Ukraina gali pasikliauti mumis tiek ilgai, kiek reikės“, – sakė NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas.

Bloko generalinis sekretorius kiek anksčiau pažymėjo, kad aukščiausio lygio susitikimas Madride bus „istorinis ir transformuojantis“ septynis dešimtmečius gyvuojantį Aljansą, bandantį suvaldyti Maskvos įsiveržimo į Ukrainą padarinius.

„Susitinkame iškilus didžiausiai saugumo krizei, kokią esame patyrę nuo Antrojo pasaulinio karo“, – kalbėjo J. Stoltenbergas.

NATO ketina pradėti didžiausią savo gynybos ir atgrasymo pajėgumų pertvarką nuo Šaltojo karo pabaigos, stiprindama savo rytiniame sparne laikomas pajėgas ir smarkiai padidindama greitojo reagavimo pajėgų karių skaičių.

Londonas: prekybos centro Kremenčuke apšaudymas galėjo būti klaida

Mažiausiai 20 gyvybių pareikalavusi Rusijos raketų ataka prieš prekybos centrą Ukrainos Kremenčuko mieste, britų žvalgybos vertinimu, galėjo būti klaida. Visiškai realu, kad raketos pirmadienį turėjo smogti netoliese esančiam infrastruktūros taikiniui, teigiama trečiadienį britų Gynybos ministerijos pranešime.

Maskvos atakos ilgojo nuotolio raketomis jau ir praeityje nebuvo tikslios ir dėl to nusinešė daug civilių aukų gyvybių – pavyzdžiui, balandį apšaudžius geležinkelio stotį Kramatorsko mieste, sakoma toliau pranešime. Kadangi Rusijai trūksta modernesnių didelio tikslumo ginklų, ir ji susiduria su aiškiomis problemomis planuodama taikinius, visiškai tikėtinos tolesnės atakos, per kurias žus civiliai,  pabrėžiama pareiškime.

Šį kartą Londono vertinimas skiriasi nuo Ukrainos prezidento V. Zelenskio vertinimo. Šis savo kasdieniniame kreipimesi apkaltino Rusiją teroru ir pažymėjo, jog prekybos centras buvo atakuotas tyčia, kad būtų nužudyta kuo daugiau žmonių.

Darbo grupė: nuo invazijos į Ukrainą pradžios sąjungininkės įšaldė 330 mlrd. dolerių Rusijos turto

Nuo tada, kai Rusijos kariuomenė įsiveržė į Ukrainą, iš vadovaujančių Ukrainos sąjungininkių sudaryta sankcijų darbo grupė įšaldė daugiau nei 330 mlrd. JAV dolerių Rusijos elitui ir centriniam bankui priklausančių finansinių išteklių, trečiadienį pranešė gruoė.

Rusijos elito, jo įgaliotinių ir oligarchų darbo grupė (REPO) bendrame pareiškime nurodė užblokavusi 30 mlrd. JAV dolerių Rusijos oligarchų ir pareigūnų turtą bei 300 mlrd. dolerių, priklausiusių Rusijos centriniam bankui. Jie taip pat sulaikė mažiausiai penkias prabangias jachtas ir įšaldė šalies milijardieriams priklausantį prabangų nekilnojamąjį turtą. „Kartu užtikrinsime, kad mūsų sankcijos ir toliau kainuotų Rusijai už jos neišprovokuotą ir besitęsiančią agresiją Ukrainoje“, – sakoma grupės pranešime, kurį paskelbė JAV iždo depatamentas.

REPO buvo įkurta kovo 17 d., po trijų savaičių nuo invazijos į Ukrainą pradžios, siekiant padidinti ekonominį spaudimą Maskvai ir tikintis priversti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną baigti karą. Jos nariai yra JAV, Australijos, Prancūzijos, Kanados, Vokietijos, Japonijos, Italijos, Didžiosios Britanijos ir Europos Komisijos aukščiausi finansų ir teisingumo pareigūnai. Jie nepaliaujamai deda pastangas perimti prabangius dvarus ir Rusijos milijardierių, turinčių ryšių su V. Putinu, megajachtas, taip pat stengiasi izoliuoti Maskvą pasaulinėje finansų sistemoje, kad Kremliui būtų sunkiau panaudoti savo pinigus pasaulinėse rinkose. Jie suvaržė Maskvos galimybes įsigyti pažangių technologijų.

Sekmadienį Didžioji Britanija, Kanada, Japonija ir JAV kartu paskelbė uždrausiančios pirkti auksą iš Rusijos, kad šalis ir jos magnatai negalėtų panaudoti šio metalo siekdami išvengti sankcijų. REPO perspėjo, kad ir toliau ieškos turtingų ir įtakingų rusų turto. „REPO darbas dar nebaigtas, -  sakė jie. - Mes ir toliau didiname Rusijos karo išlaidas“.

JK premjeras: neboikotuokite G20 viršūnių susitikimo, jei V. Putinas jame dalyvaus

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas B. Johnsonas trečiadienį perspėjo neboikotuoti lapkritį Indonezijoje vyksiančio Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikimo, jei jame dalyvaus V. Putinas – tai suteiktų „propagandos galimybę kitiems“.

Šiais metais Indonezija rotacijos principu pirmininkauja G20, Džakarta patiria Vakarų spaudimą išmesti Rusijos prezidentą iš susitikimo, nors balandį šalis paskelbė jį pakvietusi.

„Būčiau visiškai nustebintas, jei V. Putinas atvyktų asmeniškai. Jis yra išstumtasis“, – sakė B. Johnsonas žurnalistams NATO viršūnių susitikimo Madride kuluaruose. „Nemanau, kad jis atvyks. Kyla klausimas, ar mes, Vakarų šalys, paliekame savo vietas G20 susitikime tuščias ir atiduodame visus argumentus Kinijai ir Rusijai, – kalbėjo jis. – Manau, kad jei nedalyvauji tokiame susitikime kaip G20, tiesiog rizikuoji perduoti propagandos galimybę kitiems“.

Kremlius pranešė, kad lapkričio 15–16 dienomis vyksiančiame viršūnių susitikime V. Putinas dalyvaus.

Indonezija, kaip ir dauguma svarbiausių kylančios ekonomikos šalių, mėgina išlaikyti neutralią poziciją ir ragina rasti taikų kelis mėnesius trunkančio Rusijos puolimo Ukrainoje sprendimą. Indonezijos prezidentas Joko Widodo trečiadienį buvo Kyjive derybų su Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu, o ketvirtadienį vyks į Maskvą. Anksčiau šią savaitę jis taip pat dalyvavo Didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikime Vokietijoje.

Vokietijos kancleris O. Scholzas antradienį pareiškė, kad G7 lyderiai „nenori suskaldyti G20“ ir kol kas vis dar planuoja „ten vykti“.

Pernai spalį dėl koronaviruso krizės V. Putinas vaizdo ryšiu prisijungė prie Romoje vykusio G20 viršūnių susitikimo.

Viceministras: Rusijos negąsdina JAV karinės pajėgos Europoje

Rusija trečiadienį pareiškė, kad jos negąsdina JAV karinis pastiprinimas Europoje, įtampai dėl Maskvos karinės intervencijos į Ukrainą didėjant.

„Manau, kad tie, kurie siūlo tokius sprendimus, turi iliuzijų, kad jiems pavyks įbauginti Rusiją, kaip nors ją sulaikyti – nepavyks“, – žurnalistams sakė užsienio reikalų viceministras S. Riabkovas. „Šalių, kuriose atsiras papildomų kontingentų, saugumas nebus sustiprintas. Stabilizacijos perspektyva bus tolima. Rizika didės“, – pridūrė jis.

S. Riabkovas sakė, kad Rusija atsakys. „Turime pajėgumų ir išteklių“, – pridūrė jis, grasindamas atsakomaisiais veiksmais. „Tai, kas dabar vyksta, tikrai paskatins mūsų atsakomasias priemones“.

Per belaisvių mainus išlaisvinti 144 Ukrainos kariai

Ukrainos žvalgyba trečiadienį pranešė, kad 144 ukrainiečių kariai, įskaitant daugybę metalurgijos gamyklos „Azovstal“ pietiniame Mariupolio uostamiestyje gynėjų, buvo išlaisvinti apsikeitus belaisviais su Maskva.

„Tai didžiausi mainai nuo pat Rusijos invazijos pradžios. Iš 144 išlaisvintųjų 95 yra „Azovstal“ gynėjai“, – pranešė Ukrainos gynybos ministerijos pagrindinė žvalgybos valdyba per „Telegram“.

Nenurodyta, kada ir kur įvyko mainai bei kiek Rusijai buvo perduota jos karių.

Tačiau Donecko prorusiškų separatistų lyderis Denisas Pušilinas pareiškė, kad 144 kariai iš Rusijos ir Donecko „liaudies respublikos“ – taip vadinasi Maskvos pripažintas separatistinis darinys – „grįžo namo“.

Ukrainos ministerijos pranešime sakoma, kad dauguma karių buvo sunkiai sužeisti kulkų ar sviedinių skeveldrų, o kiti patyrė nudegimų ir lūžių.

Pranešime priduriama, kad 43 iš išlaisvintų karių priklausė pulkui „Azov“ – buvusiam sukarintam daliniui, kuris dabar yra integruotas į Ukrainos kariuomenę.

Rusija šį pulką laiko neonacistine organizacija ir anksčiau yra sakiusi, kad jo kariai turėtų būti teisiami.

Ukrainos ministras pirmininkas Denisas Šmyhalis per „Telegram“ patvirtino įvykus šį apsikeitimą ir pridūrė, kad išlaisvinti belaisvius buvo „sudėtinga“.

Nuo vasario 24-osios, kai Rusija įsiveržė į provakarietišką Ukrainą, įvyko keli tokie apsikeitimai belaisviais. Apie ankstesnį apsikeitimas paskelbta antradienį; tuomet buvo paleista 17 ukrainiečių.

Sirija pripažino Ukrainos separatistinių „respublikų“ nepriklausomybę

Maskvos sąjungininkė Sirija trečiadienį pripažino dviejų Rytų Ukrainos separatistinių „respublikų“ nepriklausomybę ir tapo antra tai padariusia valstybe po Rusijos.

Rytų Ukrainos apsišaukėliškų Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“ nepriklausomybę Maskva pripažino vasarį. Šie Donbaso regione esantys dariniai nuo 2014 metų kovoja su Kyjivo pajėgomis, o nuo vasario pabaigos, kai Maskva pradėjo invaziją į Ukrainą, šis regionas yra intensyvių kovos veiksmų zona.

„Sirijos Arabų Respublika nusprendė pripažinti Luhansko Liaudies Respublikos ir Donecko Liaudies Respublikos nepriklausomybę ir suverenitetą“, – oficialiai naujienų agentūrai SANA sakė šaltinis Sirijos užsienio reikalų ministerijoje.

„Susieksime su abiem šalimis, kad susitartume dėl santykių stiprinimo pagrindų, įskaitant diplomatinių santykių užmezgimą pagal galiojančias taisykles“, – sakė šaltinis.

Anksčiau šį mėnesį Sirijos prezidentas Basharas al Assadas (Bašaras Asadas) susitiko su Rusijos delegacija ir apsišaukėliškos Donecko „liaudies respublikos“ atstovais.

Susitikimo metu jis sakė, kad Damaskas yra pasirengęs užmegzti politinius santykius su „respublika“.

Tai ne pirmas kartas, kai nuo 2015 metų Sirijos pilietiniame kare aktyviai Rusijos remiama Sirijos vyriausybė palaiko  Maskvos siekį pripažinti separatistines valstybes.

2018 metais Sirija pripažino separatistinių Pietų Osetijos ir Abchazijos regionų nepriklausomybę nuo Sakartvelo, o Tbilisis tuomet nutraukė diplomatinius ryšius su Damasku.

Tarptautinė bendruomenė laiko šiuos regionus Sakartvelo dalimi, tačiau Rusija ir dar keletas kitų valstybių pripažino jų nepriklausomybę.

 

 


Šiame straipsnyje: karas UkrainojeUkrainakaras

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių