Karas: Ukraina žada paskandinti Rusijos Juodosios jūros laivyną ir atsikovoti Krymą

Prezidentas apie tai informavo praėjus dienai po to, kai iš pareigų atleido šios institucijos vadovą. V. Zelenskis pirmadienio vakarą savo tradiciniame vaizdo kreipimesi nurodė, kad naujausių atleidimų „priežastys yra panašios: nepatenkinami darbo rezultatai“.

Ukrainos prezidentas prieš tai buvo išreiškęs susierzinimą, kad daugiau kaip 60 SBU ir šalies Generalinės prokuratūros darbuotojų tęsia darbą Rusijos okupuotose teritorijose, o tai Kyjivas laiko valstybės išdavyste. Dėl to savo posto neteko ir ligšiolinė generalinė prokurorė Iryna Venediktova.

Okupantai atakavo Odesos sritį

Antradienio vidurnaktį Rusijos pajėgos vėl smūgiavo Ukrainos Odesos sričiai ir į ją paleido iš viso septynias „Kalibr“ sparnuotąsias raketas, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Pietų vadaviete.

Naktį priešas klastingai raketomis smogė Odesos sričiai.

„Naktį priešas klastingai raketomis smogė Odesos sričiai. Iš Juodosios jūros buvo paleistos septynios „Kalibr“ raketos. Vieną jų numušė oro erdvės gynybos sistemos, tačiau likusios šešios nukrito ant taikaus kaimo“, – pranešė vadavietė.

Turimais duomenimis, atakos metu sunaikinti trys gyvenamieji namai ir du ūkiniai pastatai. Apgadinti keli automobiliai, mokykla ir kultūros centras. Sužeisti šeši žmonės, įskaitant vieną vaiką. 300 kvadratinių metrų teritoriją apėmė gaisras, tačiau jis buvo greitai užgesintas.

Uždraustas Rusijos televizijos kanalas pradėjo transliuoti iš užsienio

Rusijos televizija „Dožd“, užblokuota kovą, kai po įsiveržimo į Ukrainą vyriausybė ėmėsi griežtesnių priemonių prieš nepriklausomą žiniasklaidą, pirmadienį pradėjo transliuoti iš užsienio.

Stotis pradėjo transliuoti 17 val. GMT laiku per savo „YouTube“ kanalą naujienų programą, kurią vedė jos redaktorius, vadovas bei svarbiausias laidų vedėjas Tichonas Dziadko. „Dožd“ nusprendė sustabdyti veiklą, kai valdžia užblokavo kritiškai konfliktą nušviečiančias transliacijas. Su panašiais draudimais susidūrė ir kitos nepriklausomos žiniasklaidos priemonės, daugelis žurnalistų išvyko į tremtį, kad išvengtų galimybės būti apkaltinti pagal naują įstatymą, numatantį iki 15 metų kalėjimo už melagingą informaciją apie Rusijos kariuomenę.

Šiandien labiau nei bet kada, Rusijos piliečiai turi turėti prieigą prie nepriklausomos informacijos.

„Dožd“, kaip ir kelios kitos žiniasklaidos priemonės, nusprendė įsikurti kaimyninėje Latvijoje. Ji teigė turinti licenciją transliuoti Europos Sąjungoje bei įkūrusi studijas Amsterdame, Paryžiuje ir Tbilisyje.

„Per tuos keturis su puse mėnesio, kol „Dožd“ neveikė, kruvinas ir beprasmis Rusijos vadovybės pradėtas karas prieš Ukrainą tęsėsi, žuvo žmonės ir griuvo gyvenimai“, – sakoma televizijos stoties pranešime. „Šiandien labiau nei bet kada, Rusijos piliečiai turi turėti prieigą prie nepriklausomos informacijos“, – sakoma pranešime ir priduriama, kad konfliktas „griauna Ukrainos miestus ir Rusijos ateitį“.

Televizija sakė, kad pamažu plės savo veiklą ir transliuos per socialinę žiniasklaidą ir televiziją. 2008 m. įkurta televizija „TV Dožd“ aktyviai nušvietė Rusijos opoziciją ir protesto judėjimus. 2021 m. televizija buvo paskelbta „užsienio agentu“, dėl to  jai buvo taikomi dideli administraciniai suvaržymai ir grėsė didelės baudos bei uždarymas.

Karo studijų institutas: tikėtina, kad kitu Rusijos taikiniu Ukrainoje taps Siversko ir Bachmuto miestai

JAV veikiantis Karo studijų institutas (ISW) teigia, kad labiausiai tikėtina, jog kitu Rusijos pajėgų taikiniu Ukrainoje taps Siversko ir Bachmuto miestai, praneša agentūra „Ukrinform“.

„Liepos 18 d. vykęs Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu susitikimas su Rytų pajėgų grupės vadu generolu leitenantu Rustamu Muradovu patvirtina ISW vertinimą, kad šiame operacijos etape Maskva neteiks pirmenybės kovai dėl Slovjansko kontrolės, tačiau savo dėmesį skirs Siversko ir Bachmuto miestų užėmimui“, – teigiama naujausioje ISW ataskaitoje.

Joje priduriama, kad Rusijai Ukrainoje desperatiškai trūksta karių, tačiau prezidentas Vladimiras Putinas mėgina išvengti etninių rusų mobilizacijos. „Rusijos prezidento Vladimiro Putino pastangos apsaugoti etninius rusus nuo mobilizacijos gali sukelti pasipriešinimo bangą kai kuriuose etniniuose anklavuose, kuriems tenka neproporcinga karo našta“, – nurodė ISW.

ISW pažymėjo, kad šiuo metu Ukrainoje daugiausiai kovoja neetninių rusų batalionai, kuriuos, be kita ko, sudaro kariai iš Čečėnijos ir Pietų Osetijos.

Ukrainos pirmoji ponia O. Zelenska vieši Jungtinėse Valstijose

Ukrainos pirmoji ponia Olena Zelenska pirmadienį pabendravo su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu (Entoniu Blinkenu), pradėdama virtinę svarbių susitikimų Vašingtone, tarp kurių numatytas ir jos pokalbis su JAV pirmąja ponia Jill Biden (Džil Baiden).

O. Zelenskai vykstant į pirmąjį oficialiai paskelbtą jos viešnagės Jungtinėse Valstijose renginį – susitikimą su A. Blinkenu, Pensilvanijos aveniu greta Amerikos vėliavų plevėsavo mėlynos ir geltonos spalvų Ukrainos vėliavos.

Valstybės departamento atstovas spaudai Nedas Price'as (Nedas Praisas) sakė, kad valstybės sekretorius susitikimo metu patikino O. Zelenską dėl Jungtinių Valstijų įsipareigojimo Ukrainai. A. Blinkenas taip pat pagyrė ją už darbą su civiliais gyventojais, nukentėjusiais nuo karo. 

Iš pradžių Valstybės departamentas skelbė, kad O. Zelenska ir A. Blinkenas drauge trumpam pasirodys fotografams, tačiau vėliau planuotą pasirodymą atšaukė. Ukrainos pirmosios ponios atvykimas nebuvo plačiai nušviestas, nes ji keliauja ne kaip oficiali savo vyro, Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, vyriausybės atstovė.

O. Zelenska studijavo architektūrą, tačiau dirbo komedijų scenariste. Ji rašė ir V. Zelenskiui, kuris iki išrinkimo prezidentu 2019 metais buvo komikas.

Karo metu V. Zelenskis pelnė ukrainiečių ir Ukrainos rėmėjų užsienyje susižavėjimą, kai pasiliko sostinėje Kyjive, Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui vasario gale pradėjus puolimą prieš kaimyninę šalį.

Pirmaisiais karo mėnesiais O. Zelenska su dviem poros vaikais faktiškai dingo iš viešumos. Šį mėnesį duodama interviu žurnalui „Time“ moteris pasakojo, kad iškart po to, kai Rusija pradėjo bombarduoti Ukrainą, jai saugumo sumetimais teko palikti vyrą. Nuo tada poros vaikai, kaip ir kiti ukrainiečiai, V. Zelenskį dažniausiai mato jo naktiniuose vaizdo kreipimuose į tautą.

Gegužės 8 dieną O. Zelenska vėl pasirodė viešumoje, kai pasitiko JAV pirmąją ponią J. Biden, atvykusią neskelbto vizito į Vakarų Ukrainą.  

Tąsyk pirmosios ponios susitiko mokykloje, kur apsikabino, pasikalbėjo ir prisijungė prie moksleivių, kurie Motinos dienos proga gamino popierinius meškiukus.

Nuo tada O. Zelenska ėmė aktyviau reikštis viešumoje. Ji davė daugiau interviu laikraščiams apie ukrainiečių pasipriešinimą Rusijos agresijai ir savo projektus karo metu. Ji skatino užtikrinti psichologinę pagalbą milijonams ukrainiečių, išgyvenančių sielvartą ir patyrusių įvairių psichologinių traumų.

Antradienį O. Zelenska susitiks su J. Biden, o trečiadienį Kongreso auditorijoje Kapitolijuje kreipsis į JAV įstatymų leidėjus. Jos vyras sulaukė Kongreso narių ovacijų, kai anksčiau vaizdo ryšiu kreipėsi į toje pačioje auditorijoje susirinkusius įstatymų leidėjus.

Rusijos pajėgos į Nikopolį paleido 40 raketų

Pirmadienio rytą Rusijos pajėgos į Ukrainos Nikopolio miestą paleido 40 raketų, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi Dnipro srities gubernatoriumi Valentynu Rezničenka.

„Rusijos kariai apšaudė Nikopolį ir Kryvyj Rihą. Į Nikopolį paleista iki 40 raketų. Apgadintos dvi pramonės įmonės. Jose po sprogimų kilo gaisrai“, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė V. Rezničenka. Jis pridūrė, kad per apšaudymą žmonės nenukentėjo.

JK: Rusijai nepavyksta išlaikyti veiksmingos puolamosios kovinės galios

Pasak Jungtinės Karalystės (JK) Gynybos ministerijos, Rusijai nuo pat invazijos į Ukrainą pradžios nesiseka išlaikyti veiksmingos puolamosios kovinės galios ir pastaruoju metu ši problema veikiausiai tampa vis opesnė, praneša agentūra „Reuters“.

„Kartu susidurdami su didžiuliu karių trūkumu, Rusijos planuotojai sprendžia dilemą, ar rezervus dislokuoti Donbase, ar Chersone gintis nuo Ukrainos kontratakų“, – sakoma ministerijos naujausioje žvalgybos duomenų suvestinėje.

Ministerija pridūrė, kad nors Rusijos kariai dar gali įgyti kurių nors Ukrainos teritorijų kontrolę, jų operacijų ir pažangos tempas veikiausiai bus labai lėtas.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

D. Medvedevas: taikos sąlygas diktuos Rusija

Buvęs Rusijos prezidentas, dabartinis šalies saugumo tarybos vicepirmininkas Dmitrijus Medvedevas antradienį pareiškė, esą būsimo taikos susitarimo su Ukraina sąlygas diktuos Rusija, praneša agentūra „Reuters“.

„Rusija pasieks visus savo tikslus. Taika bus – tačiau mūsų sąlygomis“, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė D. Medvedevas.

D. Medvedevas savo kadencijos Rusijos prezidento poste metu buvo laikomas liberalesniu už dabartinį šalies vadovą Vladimirą Putiną, tačiau nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios jis vis karingiau kritikuoja Kyjivą ir Vakarus.

Ukrainai grąžinti dar 45 kritusių karių kūnai

Ukrainai grąžinti dar 45 kritusių karių kūnai, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi šalies Laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministerija.

„Įvyko dar vienas apsikeitimas kritusių karių kūnais. Ukrainai grąžinti 45 gynėjų palaikai“, – nurodė ministerija.

Kaip pranešama, prie šios apsikeitimo kūnais operacijos organizavimo prisidėjo Ukrainos komisaras neeilinėmis aplinkybėmis dingusių asmenų klausimu Olehas Kotenka, Ukrainos kariuomenė ir saugumo tarnybos. Procesas įvyko laikantis Ženevos konvencijos.

ES siūlo bendrus ginklų pirkimus atsargoms papildyti

Briuselis, liepos 19 d. (AFP-BNS). Europos Komisija antradienį pasiūlė skirti 500 mln. eurų finansuoti Europos Sąjungos šalių narių bendriems ginkluotės pirkimams, turintiems papildyti atsargas, išeikvotas dėl Rusijos invazijos Ukrainoje.

Siekdamos padėti Kyjivui, ES šalys „naudojo savo šaudmenų, lengvosios ir sunkiosios artilerijos, priešlėktuvinės ir prieštankinės gynybos sistemų ir netgi šarvuotųjų mašinų ir tankų atsargas“, perspėjo eurokomisaras Thierry Bretonas (Tjeri Bretonas).

„Tai sukūrė faktinį pažeidžiamumą, dėl kurio dabar reikia skubiai spręsti“, – pridūrė jis.

Ukrainos parlamentas nubalsavo atleisti saugumo tarnybos vadovą ir generalinę prokurorę

Ukrainos Aukščiausioji Rada antradienį nubalsavo, kad nacionalinio saugumo tarnybos SBU vadovas Ivanas Bakanovas būtų atleistas iš pareigų, pranešė vienas įstatymų leidėjas.

450 vietų parlamente už I. Bakanovo atleidimą balsavo 265 deputatai, per platformą „Telegram“ parašė įstatymų leidėjas Jaroslavas Železniakas.

Kiek vėliau parlamentas pritarė prezidento Volodymyro Zelenskio siūlymui iš pareigų atleisti generalinę prokurorę Iryną Venediktovą.

„Parlamentas nubalsavo už tai, kad Iryna Venediktova būtų atleista iš generalinio prokuroro pareigų“, – socialinėje žiniasklaidoje pranešė įstatymų leidėjas Davidas Arachamija.

Sprendimas priimtas 264 balsais.

Tai yra didžiausias vadovaujančių kadrų pakeitimas nuo Rusijos invazijos pradžios vasario pabaigoje.

Klausimai dėl naujo SBU vadovo arba generalinio prokuroro per posėdį nebuvo svarstomi.

Praeitą savaitgalį buvo pranešta, kad prezidentas V. Zelenskis atleido I. Bakanovą ir generalinę prokurorę I. Venediktovą, padažnėjus pranešimų apie ukrainiečių teisėsaugos pareigūnų įtariamus valstybės išdavystės atvejus.

Tačiau pirmadienį prezidento biuro patarėjas Andrijus Smyrnovas patikslino, kad šalies I. Venediktova ir I. Bakanovas yra ne atleisti, o nušalinti, kol vyksta tyrimai.

Sekmadienį kreipdamasis į tautą V. Zelenskis sakė, kad šiuo metu tiriama per 650 įtariamos išdavystės ir pagalbos arba palaikymo Rusijai atvejų, susijusių su Ukrainos saugumo tarnybų pareigūnais. Anot prezidento, 60 bylų susijusios su pareigūnais, pasilikusiais Rusijos pajėgų okupuotose teritorijose ir „dirbančiais prieš mūsų valstybę“.

„Toks didelis skaičius nusikaltimų prieš nacionalinio saugumo pagrindus ir ryšių tarp Ukrainos teisėsaugos pareigūnų ir Rusijos specialiųjų tarnybų užmezgimas kelia labai rimtų klausimų atitinkamiems vadovams, – sakė V. Zelenskis. – Į kiekvieną tokį klausimą bus atsakyta.“

Įvyko dar vienas apsikeitimas kritusių karių kūnais. Ukrainai grąžinti 45 gynėjų palaikai.

ES siūlo bendrus ginklų pirkimus atsargoms papildyti

Briuselis, liepos 19 d. (AFP-BNS). Europos Komisija antradienį pasiūlė skirti 500 mln. eurų finansuoti Europos Sąjungos šalių narių bendriems ginkluotės pirkimams, turintiems papildyti atsargas, išeikvotas dėl Rusijos invazijos Ukrainoje.

Siekdamos padėti Kyjivui, ES šalys „naudojo savo šaudmenų, lengvosios ir sunkiosios artilerijos, priešlėktuvinės ir prieštankinės gynybos sistemų ir netgi šarvuotųjų mašinų ir tankų atsargas“, perspėjo eurokomisaras Thierry Bretonas (Tjeri Bretonas).

„Tai sukūrė faktinį pažeidžiamumą, dėl kurio dabar reikia skubiai spręsti“, – pridūrė jis.

27 valstybių narių išlaidos gynybai smarkiai skiriasi ir yra nepakankamai koordinuojamos, todėl girdima kritika, kad kaimyninės šalys dažnai smarkiai didina investicijas ir taip kelia kainas.

Jau ne vieną dešimtmetį vyksta diskusijos, ar Briuselis turėtų užtikrinti didesnę vienybę gynybos srityje. ES valstybės narės, kurių dauguma taip pat yra NATO sąjungininkės, dažnai nebūdavo linkusios pritarti priemonėms, susijusioms su karinių pajėgumų integravimu.

Tačiau pastaraisiais metais, skatinant Prancūzijai, ambicijos dėl bendros gynybos įgavo pagreitį. Be kita ko, pernai buvo sutarta dėl 7,9 mlrd. eurų gynybos fondo.

Pagal naujausią pasiūlymą fondas priimtų bent trijų valstybių narių prašymus dėl bendrų ginkluotės pirkimų, dėl karo Ukrainoje didėjant išlaidoms ginklams.

Europos Komisija sakė, kad svarbiausi prioritetai yra atsargų papildymas, sovietmečiu sukurtų sistemų pakeitimas ir oro bei priešraketinės gynybos sistemų stiprinimas.

Buvęs Rusijos prezidentas D. Medvedevas kaltina Vakarus politine impotencija

Buvęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas apkaltino Vakarus politine impotencija ir dar kartą pareiškė, kad jo šalis Ukrainoje švęs pergalę. „Rusija pasieks visus užsibrėžtus tikslus. Taika bus. Mūsų sąlygomis“, - rašė jis antradienį žinių kanale „Telegram“. D. Medvedevas, kuris šiuo metu yra Rusijos Saugumo tarybos vicepirmininkas, pažymėjo, kad nebus susitarimo „politinių impotentų“ ES ir JAV sąlygomis.

D. Medvedevas vėl kritikavo, kad JAV „nekontroliuojamai“ tiekia ginklus Ukrainai. „Jungtinėms Valstijoms reikia naujo Afganistano, kuriuo dabar tikslingai daroma Ukraina“, - teigė buvęs prezidentas. Ginklų prekeiviai JAV ir Ukrainoje esą prisipildys kišenes. Kyla pavojus, kad sistemos ir amunicija pateks į nusikaltėlių visame pasaulyje rankas, įspėjo D. Medvedevas. Teroristai ir radikalai, anot jo, turės daugiau mirtinų ginklų tipų.

D. Medvedevas savo kadencijos Rusijos prezidento poste metu buvo laikomas liberalesniu už dabartinį šalies vadovą Vladimirą Putiną, tačiau nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios jis vis karingiau kritikuoja Kyjivą ir Vakarus.

Meras: rusų pajėgos atakavo Kramatorsko centrą

Rusijos pajėgos, mero duomenimis, atakavo Rytų Ukrainos Kramatorsko miesto centrą. Yra aukų, feisbuke pranešė Oleksandras Hončarenka. Detalių jis neįvardijo, informuoja agentūra „Reuters“.

Nuotraukoje, paskelbtoje mero ir miesto tarybos feisbuko paskyroje, matyti degantis gyvenamasis pastatas.

Donecko srities, kurioje yra Kramatorskas, gubernatorius „Telegram“ tinkle pranešė apie vieną žuvusįjį. Girdėjosi garsūs sprogimai, rašė Pavlas Kyrylenka.

Lenkija iš JAV sulaukė pirmųjų „Abrams“ tankų

Lenkiją pasiekė pirmieji amerikietiški „Abrams“ tipo tankai, kurių šalis turėtų gauti iš viso 366. 28 naudoti tankai atgabenti į Lenkijos kariuomenės mokymų centrą, tviteryje rašė gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas. Netrukus esą bus pradėtas karių apmokymas. „Mes būsime pasirengę, kai atvyks pirmieji iš 250 užsakytų naujutėlaičių tankų“, - teigė ministras.

Dėl naujų „M1A2 Abrams“ tankų pirkimo už daugiau kaip 4 mlrd. eurų Lenkija ir JAV susitarė balandį. Jie turėtų būti pradėti tiekti 2023-iaisiais. Be to, Lenkija gaus 116 naudotų „Abrams“ tankų. Jie skirti mokymams, tačiau pakeis ir senesnius sovietinius tankus, kuriuos Lenkija perdavė Rusijos užpultai Ukrainai.

Lenkija savo arsenalą dar šiais metais papildys JAV oro gynybos sistema „Patriot“ ir turkiškais „Bayraktar“ dronais, pareiškė ministras M. Blaszczakas. Rytinė ES ir NATO narė mato save kaip artimą JAV partnerę. Kartu ji yra viena aktyviausių Ukrainos karinių ir politinių rėmėjų.

Ukraina: rusų daliniai atstumti nuo Avdijivkos

Ukrainos pajėgos skelbia užkirtusios kelią rusų veržimuisi į strategiškai svarbų miestą Donecko srityje. Po kelias dienas trukusių atakų Rusijos daliniai prie Avdijivkos buvo atstumti, sakė tenykštės karinės administracijos vadovas Vitalijus Barabašas, kuriuo remiasi agentūra „Reuters“.

Avdijivka yra į šiaurę nuo Donecko miesto, pakeliui į Kramatorsko ir Slovjansko miestus, kuriuos tebekontroliuoja Ukraina. Rusijos tvirtinimai, kad ji kontroliuoja kelią tarp Avdijivkos ir Kostiantynivkos Kramatorsko kryptimi esą yra neteisingi.

Informacijos apie mūšius nepriklausomai patikrinti nėra galimybės.

Rusija ir jos sąjungininkai separatistai kontroliuoja pietinę Donbaso regiono Donecko dalį ir, užėmę Lysyčanską, praktiškai savo rankose turi kaimyninį Luhansko regioną.

Zaporižios AE rusų kariai įsibrovė į radiacinę zoną ir sukėlė pavojų darbuotojams

Užimtoje Zaporižios atominėje elektrinėje (ZAE) Enerhodare Rusijos kariai vėl pažeidė branduolinės ir radiacinės saugos standartus, dėl to personalui kilo radiacinės taršos pavojus. Apie tai pranešė „Ukrinform“, remdamasi „Energoatom“ pranešimu „Telegram“.

„Vakar, 2022 metų liepos 18 dieną, ZAE užėmę rusų okupantai iš dviejų elektrinės darbuotojų jėga atėmė leidimus ir jais pasinaudoję pateko į „nešvariąją“ estakadą ir ZAE 2-ojo bloko radiacinę zoną. Aišku, saugumo klausimai jiems nerūpėjo, jie pažeidė visas nustatytas normas ir procedūras, kaip elgtis šioje zonoje. Nebuvo nei specialios aprangos, nei nustatytų pasiruošimo procedūrų“, – rašoma pranešime.

Be to, „Energoatom“ teigė, kad niekas nežino, ką Rusijos kariškiai galėjo atvežti ir palikti patalpose – ginklų, sprogmenų.

„Ir tai jau kelia tiesioginę grėsmę branduoliniam saugumui. Jau ne pirmą kartą! „Energoatom“ nustatyta tvarka informuos TATENA ir kitas kompetentingas institucijas apie dar vieną branduolinės ir radiacinės saugos pažeidimo faktą“, – rašoma pranešime.

Jau anksčiau buvo pranešta, kad ZAE nuo kovo 4 dienos kontroliuoja Rusijos kariuomenė. Jėgainės teritorijoje yra apie 500 karių ir daug karinės technikos. Be to, būtent iš elektrinės teritorijos rusai apšaudo Nikopolį.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos pataikė į strategiškai Rusijai svarbų Antonovskio tiltą Chersone

Ukrainos kariškiai okupuotame Chersone smogė Antonovskio tiltui, kuris jungia miestą su kairiuoju Dniepro krantu, rašo UNIAN.

Apie tai „Telegram“ pranešė karo korespondentas Andrejus Tsaplienka.

Liudininkai paskelbė nuotraukas ir vaizdo įrašus, kaip pataikė Ukrainos raketos. Dėl Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolimo prie Antonovskio tilto kilo gaisras, į dangų pakilo didelis dūmų stulpas.

Ukraina žada paskandinti Rusijos Juodosios jūros laivyną ir atsikovoti Krymą

Ukrainos ginkluotosios pajėgos, anot žiniasklaidos, ruošiasi sunaikinti Rusijos Juodosios jūros laivyną ir atsikovoti Krymą. Rusų karo laivai Juodojoje jūroje kelia nuolatinę grėsmę šalies pietinei daliai, lankydamasis Didžiojoje Britanijoje leidiniui „The Times“ sakė Ukrainos gynybos viceministras Volodymyras Havrylovas.

Rusijos laivai Juodojoje jūroje reguliariai leidžia sparnuotąsias raketas, kurios nutaikytos į Ukrainos infrastruktūrą pietuose. Dėl Rusijos vykdomos uostų blokados, Ukraina, be to, negali jūra gabenti grūdų.

„Įgydami naujų technologijų ir gebėjimų, turime pasipriešinti šiai grėsmei, - kalbėjo viceministras. – Tai neišvengiama, nes turime užtikrinti savo gyventojų saugumą“. Anot V. Havrylovo, Ukraina gamina savo priešlaivines atakas. Tačiau prieš puolimą bus laukiama vakarietiškų ilgesnio nuotolio ginklų.

„Anksčiau ar vėliau mes turėsime užtektinai resursų, kad galėtume pulti Rusiją Juodojoje jūroje ir Kryme“, - pažymėjo V. Havrylovas. Šiuo metu, anot jo, su sąjungininkais sprendžiama, ar per Krymo puolimą galėtų būti panaudota Vakarų ginkluotė. Tačiau esą neatmestinas ir Krymo susigrąžinimas diplomatinėmis priemonėmis.

Pasak „The Times“, kuris remiasi kariniu pareigūnu Pietų Ukrainos Odesos uostamiestyje. Rusija saugumo sumetimais jau pradėjo „didelę dalį“ savo Juodosios jūros laivyno perkelti iš Sevastopolio Kryme į Novorosijską Pietų Rusijoje.

Šaltiniai: Rusija atnaujins dujų tiekimą „Nord Stream 1“ dujotiekiu

Pasibaigus planinei techninei apžiūrai, Rusija, anot šaltinių, ketvirtadienį atnaujins dujų tiekimą į Europą. Dujotiekis turėtų pradėti veikti laiku, tačiau mažesniu pajėgumu, agentūrai „Reuters“ sakė du su Rusijos eksporto planais susipažinę asmenys.

Rusijos dujų monopolistė „Gazprom“ jau praėjusį mėnesį iki 40 proc. sumažino dujų tiekimą „Nord Stream 1“ dujotiekiu, ir tai argumentavo turbinos remontu.

„Jie („Gazprom“) grįš į lygį, buvusį iki liepos 11 dienos“, – sakė vienas šaltinis. Liepos 11-ąją dėl techninės priežiūros darbų dujų tekėjimas vamzdynu buvo sustabdytas.

„Nord Stream 1“ techninės priežiūros darbai turėtų trukti iki liepos 21 dienos.

Likus dviem dienoms iki šių darbų pabaigos, Europos Komisija pareiškė, kad ruošiamasi įvairiems scenarijams. Tarp jų yra ir galimybė, kad dujų tiekimas „Nord Stream 1“ dujotiekiu nebus atnaujintas, sakė Komisijos atstovas.

Rusija smogė gyvenvietėms Rytų ir Pietų Ukrainoje

Rusų raketos antradienį smogė miestams ir kaimams Rytų ir Pietų Ukrainoje, pataikydamos į namus, mokyklą ir bendruomenės centrą.

Tuo metu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atvyko į Iraną aptarti, be kitų klausimų, Jungtinių Tautų remiamo pasiūlymo atblokuoti ukrainietiškų grūdų eksportą.

Rytinės Donecko srities Kramatorsko mieste, kuris laikomas tikėtinu Rusijos pajėgų taikiniu okupacijai, vienas žmogus žuvo per antskrydį, per kurį nukentėjo penkiaaukštis gyvenamasis namas, sakė Donecko srities administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka.

Dar šeši žmonės buvo sužeisti, nurodė jis.

Smūgis buvo suduotas netrukus po vidurdienio. Prieš tai P. Kyrylenka pranešė apie keturis kitus Rusijos smūgius Kramatorske ir paragino civilius gyventojus evakuotis.

Rusijos pajėgos naktį taip pat paleido septynias sparnuotąsias raketas „Kalibr“ į Odesos regioną pietų Ukrainoje. Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad smūgiai Bilenkės kaime buvo nukreipti į „teisėtą karinį tikslą“ ir „sunaikino amunicijos sandėlius ginklams, kuriuos tiekia Jungtinės Valstijos ir Europos šalys“.

Vienas vietos pareigūnas paneigė šiuos Maskvos pareiškimus ir sakė, kad buvo sužeisti šeši žmonės.

„Šių smūgių prieš taikius žmones tikslas yra vienas – įbauginti gyventojus ir valdžios institucijas ir palaikyti nuolatinę įtampą“, – Ukrainos televizijai sakė Odesos srities administracijos atstovas Serhijus Bratčukas.

Esant požymių, kad Ukraina planuoja kontrpuolimus, siekdama susigrąžinti okupuotas teritorijas, Rusijos kariuomenė pastarosiomis savaitėmis nusitaikė į Odesą ir kai kurias pietų Ukrainos dalis.

Tuo metu Ukrainos sausumos pajėgos rytuose kovoja siekdamos išlaikyti mažėjančią jų kontroliuojamą teritoriją.

„Visoje Ukrainos teritorijoje išlieka didelė raketų smūgių grėsmė“, – sakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo atstovas spaudai Oleksandras Štupunas.

Rytų Ukrainos Donecko provincijoje, kuriai buvo nutrauktas dujų tiekimas ir, iš dalies, vandens bei elektros tiekimas, vienas žmogus žuvo, o dar du buvo sužeisti.

„Raketų smūgiais metodiškai naikinama miestų infrastruktūra, o labiausiai kenčia civiliai gyventojai, atkirsti nuo būtiniausių poreikių“, – sakė P. Kyrylenka per televiziją.

V. Putinas: derybose dėl grūdų eksporto padaryta pažangos Turkijos dėka

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį padėkojo Turkijos prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui (Redžepui Tajipui Erdohanui) už tarpininkavimą derybose dėl grūdų eksporto iš Ukrainos atblokavimo ir teigė, kad padaryta tam tikra pažanga.

„Noriu padėkoti jums už jūsų tarpininkavimo pastangas“, – sakė V. Putinas R. T. Erdoganui per susitikimą Teherane.

„Jums tarpininkaujant mes pasistūmėjome į priekį, – kalbėjo V. Putinas. – Dar ne visi klausimai išspręsti, bet jau vien tai, kad vyksta judėjimas, yra gerai.“

Jo komentarus paskelbė Kremlius.

Ukraina yra gyvybiškai svarbi javų, įskaitant kviečius, miežius ir kukurūzus, eksportuotoja ir tiekdavo beveik pusę pasaulio rinkose parduodamo saulėgrąžų aliejaus, bet šių prekių gabenimas buvo sutrikdytas Rusijai vasarį įsiveržus į kaimyninę šalį.

Grūdų gabenimas laivais per Juodąją jūrą nutrūko, Rusijos karo laivams blokuojant uostus ir Kyjivui užminavus pakrančių vandenis, siekiant užkirsti kelią potencialiam Maskvos pajėgų išsilaipinimui.

Ukrainos ūkiai yra svarbus grūdų šaltinis pasaulio rinkai, ypač Viduriniams Rytams ir Afrikai, kur maisto labai trūksta.

Rusija ir Ukraina praėjusią savaitę pasiekė reikšmingą pažangą per savo pirmąsias nuo kovo tiesiogines derybas, tardamosi dėl galimybių sumažinti pasaulinę apsirūpinimo maistu krizę dėl blokuojamo grūdų eksporto per Juodąją jūrą.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) sakė, kad derybos tapo „vilties spinduliu, jog žmonių kančios ir badas visame pasaulyje bus sumažinti“, bet perspėjo, kad nors jis nusiteikęs optimistiškai, susitarimas „dar nėra visiškai sudarytas“.

Derybas komplikuoja didėjantys įtarimai, kad Rusija mėgina eksportuoti grūdus, pavogtus iš Ukrainos ūkininkų regionuose, kuriuos kontroliuoja Maskvos pajėgos.

Norvegai ėmė rinkti pinigui orlaiviui „Bayraktar", o ukrainiečiai planuoja statytis jų gamyklą

Ukrainos parlamentas antradienį tviteryje paskelbė, kad Norvegija, sekdama Lietuvos ir Lenkijos pavyzdžiu, ėmė rinkti pinigus bepiločiam orlaiviui „Bayraktar“ pirkti.

Norvegai tam tikslui planuoja surinkti 55 mln. kronų (5,5 mln. JAV dolerių), o pirmasis tūkstantis žmonių, paaukojusių mažiausiai 250 kronų (25 dolerius), galės dalyvauti orlaivio vardo rinkimuose.

O ukrainiečių portalas unian.net antradienį pranešė, kad šalies ministrų kabinetas pritarė įstatymo projektui dėl Ukrainos ir Turkijos susitarimo dėl bendradarbiavimo aukštųjų technologijų, aviacijos ir kosmoso sektoriuose ratifikavimo.

Apie tai vyriausybės posėdyje pranešė ministras pirmininkas Denisas Šmyhalis.

„Vyriausybė pateiks Aukščiausiajai Radai įstatymo projektą dėl Ukrainos ir Turkijos susitarimo dėl bendradarbiavimo aukštųjų technologijų, aviacijos ir kosmoso pramonės srityse ratifikavimo. Be kita ko, tai sudarys sąlygas Ukrainoje pastatyti gamyklą, kurioje bus gaminami ir aptarnaujami garsieji bepiločiai orlaiviai „Bayraktar“, – sakė jis.

Mykolajivo gubernatorius siūlo 100 dolerių atlygį už informaciją apie Rusijos kolaborantus

Pietų Ukrainos regiono, kurį nuolat apšaudo Rusijos raketos, gubernatorius antradienį pažadėjo 100 JAV dolerių atlygį tiems, kurie padės nustatyti su Rusija bendradarbiaujančius asmenis.

Mykolajivo regiono gubernatorius Vitalijus Kimas pasiūlė šią kompensaciją mainais už informaciją apie „tuos, kurie atskleidžia okupantams Ukrainos karių dislokavimo vietas“ arba padeda nustatyti potencialių taikinių koordinates.

„Po kruopštaus patikrinimo ir pateiktos informacijos patvirtinimo gausite 100 JAV dolerių premiją“, – sakoma jo pareiškime „Telegram“ paskyroje.

V. Kimas taip pat informavo, kad planuoja kelioms dienoms „uždaryti“ Mykolajivo miestą siekiant neutralizuoti „išdavikus ir Rusijos kolaborantus“.

„Svarstome galimybę įvesti komendanto valandą. Turime didelę duomenų bazę. Uždarysime miestą kelioms dienoms“, – sakė jis.

Jo pareiškimai nuskambėjo po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atleido žvalgybos tarnybos vadovą ir vyriausiąją prokurorę, kaltindamas juos nepakankamomis pastangomis kovojant su šnipais ir Maskvos kolaborantais.

V. Zelenskis yra sakęs, kad iškelta daugiau kaip 650 bylų pareigūnams, įtariamiems išdavyste ir pagalba Rusijai.