Karas: dėl atsiradusio išdaviko Rusijos pajėgos prasiveržė į „Azovstal“ teritoriją

Per parą ukrainiečiai šiame fronto ruože sunaikino šešis priešo tankus, penkis artilerijos sistemas, penkiolika šarvuotos technikos vienetų ir devynis automobilius.

Priešlėktuvinės gynybos padaliniai Donbase numušė vieną sparnuotąją raketą ir tris nepilotuojamas skraidykles „Orlan-10“

Iš viso nuo karo pradžios Ukrainos žemėje jau žuvo apie 24,2 tūkst. okupantų, skelbia Ukrainos ginkluotosios pajėgos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad į Zaporožę atvyko 156 žmonės, išgelbėti iš Mariupolio plieno gamyklos „Azovstal“.

Kalbėdamas savo naktiniame kreipimesi jis sakė: „Pagaliau turime rezultatą, pirmąjį mūsų evakuacijos operacijos su „Azovstal“ Mariupolyje, kurią organizavome labai ilgai, rezultatą. Tam prireikė daug pastangų, ilgų derybų ir įvairių tarpininkavimų“.

Septyniasdešimtoji karo Ukrainoje diena

Jis pridūrė, kad evakuotieji daugiau nei du mėnesius praleido slėptuvėse.

„Pagaliau šie žmonės yra visiškai saugūs. Jiems bus suteikta pagalba.“

J. Bidenas apie Rusijos karą: turime pasipriešinti diktatoriams

JAV prezidentas Joe Bidenas gina Vašingtono paramą Ukrainai ginklais kovoje su Rusija.

„Nes istorija mums parodė, kad diktatoriai vis sugrįžta, jei jiems nesipriešinama“, – pareiškė jis antradienį lankydamasis ginklų fabrike Trojos mieste JAV Alabamos valstijoje. Jų valdžios alkis esą vis didėja. „Arba mes padedame ukrainiečiams ginti jų šalį, arba žiūrime, kaip Rusija tęsia savo žiaurumus ir agresiją“, – pabrėžė J. Bidenas.

Nuo karo pradžios vasario pabaigoje JAV Ukrainai pažadėjo arba jau ir pristatė ginklų ir amunicijos už daugiau kaip 3,7 mlrd. dolerių (3,5 mlrd. eurų). J. Bidenas, be to, paprašė Kongreso dar milijardinių sumų karinei pagalbai ir humanitarinei paramai. „Kaip aš nuo pat pradžių sakiau – ši kova nebus pigi“, – teigė prezidentas.

Kiekvieną dieną, anot jo, žiniose matome žiaurumus ir karo nusikaltimus, kuriuos Ukrainoje vykdo Rusijos ginkluotosios pajėgos, vadovaujamos Rusijos prezidento Vladimiro Putino. „Matome neįtikėtiną narsą ukrainiečių kovotojų, kurie gina savo šalį su viskuo, ką turi“, – kalbėjo J. Bidenas. JAV su savo sąjungininkėmis esą drauge užtikrins, kad Ukrainai galėtų gintis nuo „brutalaus V. Putino karo“.

Vakarų Ukrainoje – tragedija kelyje: per avariją žuvo 26 žmonės

Vakarų Ukrainoje 26 žmonės žuvo antradienį benzinvežiui susidūrus su autobusu ir mikroautobusu per avariją, sukrėtusią karo nualintą šalį, pranešė pareigūnai.

Antradienį vakare per kasdienį vaizdo kreipimąsi prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad „baisi eismo nelaimė“ įvyko vakarinėje Rivnės srityje.

„Susidūrė autobusas, lengvasis automobilis ir benzinvežis. Šiuo metu yra 17 žuvusiųjų, bet aukų gali būti daugiau“, – sakė V. Zelenskis ir išreiškė užuojautą per avariją netekusiems artimų ir mylimų žmonių.

Vėliau vidaus reikalų ministro padėjėjas Antonas Heraščenka patikslino, kad avarijoje dalyvavo keleivinis autobusas, mikroautobusas ir benzinvežis, pranešė naujienų agentūra „Unian“. Jis taip pat minėjo, kad incidentas pareikalavo 27 žmonių gyvybių, bet šis skaičius vėliau buvo patikslintas.

Naujausiais policijos duomenimis, per avariją žuvo iš viso 26 žmonės – 24 keleiviai ir du vairuotojai. Vienuolika autobuso keleivių ir benzinvežio vairuotojas buvo sužeisti.

Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, į Lenkiją važiavusiame autobuse „Setra“ buvo iš viso 34 keleiviai ir vairuotojas.

Policijos pranešime sakoma, kad dar neatpažinti trijų aukų palaikai ir kad jauniausia auka į Lenkiją važiavusiame autobuse buvo 17 metų.

Policija nustatė, kad avariją sukėlė mikroautobuso „Mercedes-Benz Vito“ vairuotojas – jis lenkdamas išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su benzinvežiu. Šios transporto priemonės žuvusio vairuotojo tapatybė kol kas nenustatyta.

Šis incidentas neatrodo tiesiogiai susijęs su Rusijos karu prieš Ukrainą, besitęsiančiu jau trečią mėnesį. V. Zelenskis savo pranešime tokio ryšio neminėjo.

Pastarosiomis savaitėmis Rusija susitelkė į atakas pietų ir rytų Ukrainoje, bet retkarčiais smogdavo ir vakariniams regionams.

Rusija boikotuos JT Saugumo Tarybos ir ES komiteto bendrą posėdį

Rusija boikotuos trečiadienį vyksiantį JT Saugumo Tarybos ir ES Politinio ir saugumo komiteto (PSK) posėdį, pranešė diplomatai. Tai – dar vienas ženklas, kad Maskvos ir jos partnerių Jungtinėse Tautose santykiai blogėja.

Pasak anonimiškai antradienį kalbėjusio Rusijos diplomatinio šaltinio, Maskvos sprendimas susijęs su padėtimi Ukrainoje.

Vienas Vakarų diplomatas AFP sakė, kad neprisimena, jog Rusija būtų boikotavusi Saugumo Tarybos posėdį nuo vasario 24 dienos, kai įsiveržė į Ukrainą.

Kasmetinis neoficialus Tarybos ir PSK susitikimas nuo 2019 metų nebuvo rengiamas dėl COVID-19 pandemijos. Tikimasi, kad trečiadienio posėdyje bus aptarta ES sąveika su JT šalyse, kuriose abi organizacijos vykdo operacijas.

Nuo tada, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, santykiai tarp Maskvos ir kitų JT šalių sparčiai blogėjo.

Rusija, kuri yra viena iš penkių nuolatinių Saugumo Tarybos narių, buvo pašalinta iš kelių JT institucijų, įskaitant Žmogaus teisių tarybą.

Antradienį vykusioje spaudos konferencijoje JAV ambasadorė prie JT Linda Thomas-Greenfield, kurios šalis gegužę pirmininkaus Saugumo Tarybai, sakė, kad Taryba toliau normaliai dirba.

Pasak jos, nuo vasario pabaigos Tarybai „nepaprastai sėkmingai“ pavyko „izoliuoti Rusiją“.

„Tai didelė sėkmė. Mums pavyko suvienyti balsus, smerkiančius Rusiją Generalinėje Asamblėjoje, tačiau pasiekėme tai dėl to, kad iš Saugumo Tarybos sulaukėme daug paramos“, – sakė L. Thomas-Greenfield, pažymėdama, kad vasario pabaigoje Rusijai pavyko išvengti Tarybos pasmerkimo dėl savo veto teisės.

„Rusija yra izoliuota Saugumo Taryboje, ir kiekvieną kartą, kai Saugumo Taryboje diskutuojame apie Rusiją, ji priversta gintis, ir mes toliau laikysime ją izoliuotą, kol ji nutrauks savo brutalų puolimą prieš Ukrainos žmones“, – sakė ji žurnalistams.

Rusija išvežė 400 tūkst. tonų grūdų, teigia Ukraina

Ukraina teigia, kad Rusijos pareigūnai iš okupuotos Ukrainos teritorijos išvežė 400 tūkst. tonų grūdų.

Tai sudaro maždaug trečdalį grūdų atsargų Chersono, Zaporižios, Donecko ir Luhansko srityse, antradienį vakare per Ukrainos televiziją sakė Kyjivo žemės ūkio ministro pavaduotojas Tarasas Vysockis.

Prieš karą ten buvo saugoma apie 1,3 mln. tonų grūdų, skirtų ne tik kasdieniam aprūpinimui, bet ir sėjai. „Strateginių atsargų nebuvo“, – sakė jis, perspėdamas, kad, jei grūdų atsargų nebeliks, toms vietovėms gresia badas.

Priverstinis grūdų išvežimas istoriškai buvo skaudus klausimas ukrainiečių ir rusų santykiuose.

Kai sovietų diktatorius Josifas Stalinas 1932-33 metais privertė valstiečius stoti į kolchozus ir jėga atiminėjo grūdus, Ukrainoje badu mirė apie 4 mln. žmonių.

Mirties atvejų užfiksuota ir pietų Rusijoje bei Kazachstane. Ukraina dirbtinai sukeltą badą laiko Maskvos sąmoningai vykdytu genocidu, kurį vadina holodomoru, arba Didžiuoju badu.

ES šalys siekia išimčių dėl rusiškos naftos embargo

Europos Sąjungos pareigūnai antradienį vėlai vakare perdavė valstybėms narėms naujų sankcijų Rusijai už jos tęsiamą karinę agresiją prieš Ukrainą plano projektą, tačiau kai kurios šalys siekia išimčių dėl jame numatyto naftos embargo.

Keli ES pareigūnai ir Europos diplomatai Briuselyje naujienų agentūrai AFP sakė, kad dėl šio plano esama nesutarimų.

Jis buvo priimtas tik vėlai vakare dėl vienos iš valstybių narių pozicijos.

Trečiadienį 27-ių ES šalių ambasadoriai susitiks aptarti šio plano. Kad jis įsigaliotų, būtinas vienbalsis pritarimas.

Pagal Europos Komisijos pasiūlymą draudimas importuoti naftą iš Rusijos būtų įvestas palaipsniui per 6–8 mėnesius, o Vengrijai ir Slovakijai šis laikotarpis būtų pratęstas dar keliais mėnesiais, naujienų agentūrai AFP sakė ES pareigūnai.

Tačiau Slovakija, kuri, kaip ir Vengrija, yra beveik 100 proc. priklausoma nuo rusiškos naftos, tiekiamos vamzdynu „Družba“, pareiškė, kad jai reikės kelerių metų.

Slovakijos naftos perdirbimo gamykla pritaikyta darbui su rusiška nafta, todėl ją reikėtų iš pagrindų pertvarkyti arba ieškoti kitos alternatyvos, kad būtų galima naudoti iš kitų šalių importuojamą naftą, o tai būtų brangus ir ilgas procesas.

Kiti pareigūnai, kalbėję su anonimiškumo sąlyga, sakė, kad Bulgarija ir Čekija taip pat gali siekti išimčių dėl sankcijų.

Vienas Europos diplomatas įspėjo, kad išimčių suteikimas vienai ar dviem nuo tiekimo iš Rusijos labai priklausomoms valstybėms galėtų sukelti domino efektą, t. y., paskatinti ir daugiau šalių prašyti išimčių, o tai sužlugdytų embargą.

Europos Komisija neplanuoja viešai pristatyti projekto, kol jos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) trečiadienį kreipsis į Europos Parlamentą.

Britanijos kariškiai: Rusija mėgins užimti dar du Ukrainos miestus

Jungtinės Karalystės kariškiai trečiadienį prognozavo, kad Rusijos pajėgos mėgins užimti Ukrainos rytinius miestus Kramatorską ir Sjeverodonecką.

Per „Twitter“ skelbiamame kasdieniame komentare apie karą Ukrainoje JK Gynybos ministerija nurodė, kad 22 bataliono taktinės grupės, veikiančios netoli Iziumo, mėgina vystyti puolimą šiomis kryptimis.

Labai tikėtina, ketina veržtis tolyn nuo Iziumo, kad užimtų Kramatorsko ir Sjeverodonecko miestus.

Rusija bataliono taktinėmis grupėmis vadina pėstininkų dalinius, paprastai pastiprintus tankais, priešlėktuvinės gynybos pajėgumais ir artilerija. Kiekvieną tokią grupę paprastai sudaro apie 800 karių.

„Nors Rusijai sunkiai sekasi prasiveržti per Ukrainos gynybą ir išvystyti pagreitį, ji, labai tikėtina, ketina veržtis tolyn nuo Iziumo, kad užimtų Kramatorsko ir Sjeverodonecko miestus“, – sakoma britų ministerijos pranešime.

„Užėmusi šias vietas Rusijos kariuomenė įtvirtintų kontrolę Donbaso šiaurės rytuose ir įgytų placdarmą pastangoms atkirsti Ukrainos pajėgas šiame regione“, – pridūrė ministerija.

Analitikai stebi padėtį Rytų Ukrainoje, kur dabar vyksta intensyviausios kautynės, stengdamiesi suprasti, ar Rusija mėgins apsupti ten veikiančią Ukrainos pajėgų grupę. Tačiau Maskvos pajėgų pažanga buvo menka, nes Ukrainos kariai ginasi iš anksto parengtose pozicijose ir smogia priešui toliašaudžiais ginklais, pavyzdžiui, haubicomis.

Nobelio premijos laureatas: Rusijos propaganda kalba apie branduolinių ginklų panaudojimą

Nobelio taikos premiją pelnęs Rusijos žurnalistas Dmitrijus Muratovas antradienį pasmerkė Rusijos propagandą, kuria įrodinėjama, kad per karą Ukrainoje reikia panaudoti branduolinius ginklus, ir perspėjo, kad tai žymėtų „žmonijos pabaigą“.

„Neatmesčiau galimybės, kad galėtų būti panaudoti branduoliniai ginklai“, – žurnalistams Ženevoje per vertėją sakė D. Muratovas. Jis kalbėjo per Pasaulinei spaudos laisvės dienai skirtą renginį.

Netrukus po vasario 24-osios, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Kremlius pranešė paskelbęs branduolinių pajėgų padidintą parengtį.

Vakarams didinant paramą Ukrainai, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė menkai užmaskuotą grasinimą, užsimindamas apie pasirengimą panaudoti taktinius branduolinius ginklus. Pagal Rusijos karinę doktriną šiuos ginklus galima panaudoti siekiant priversti priešininką atsitraukti.

Neatmesčiau galimybės, kad galėtų būti panaudoti branduoliniai ginklai.

Kaip įspėjo D. Muratovas, kurio laikraštis „Novaja gazeta“ per Rusijos invaziją į Ukrainą buvo priverstas sustabdyti leidybą, Kremliaus „propagandos kariai“ stengiasi, kad branduolinių ginklų panaudojimas taptų priimtinesnis Rusijos visuomenei.

„Jau dvi savaites iš savo televizorių ekranų girdime, kad reiktų atidaryti branduolinių [raketų] šachtas“, – sakė jis.

„Taip pat girdime, kad šie baisūs ginklai turėtų būti panaudoti, jei ginklų tiekimas Ukrainai tęsis“, – sakė jis, turėdamas galvoje Jungtinių Valstijų, Europos Sąjungos ir kitų pastangas apginkluoti puolamą šalį.

Priešingai nei teigia propagandistai, tokių ginklų panaudojimas „nebūtų karo pabaiga“, įspėjo D. Muratovas.

„Tai bus žmonijos pabaiga“, – sakė jis.

„Absoliuti valdžia“

D. Muratovo teigimu, šiuo metu Rusijoje labiausiai baugina tai, kad V. Putinas įgijo „neribotą, absoliučią valdžią“.

Pasak žurnalisto, jei V. Putinas nuspręstų panaudoti branduolinius ginklus, „niekas negalėtų sutrukdyti priimti šio sprendimo – nei parlamentas, nei pilietinė visuomenė, nei visuomenė“.

D. Muratovas kalbėjo drauge su filipiniečių žurnaliste Maria Ressa (Marija Resa), su kuria gavo 2021 metų Nobelio taikos premiją. Jis taip pat atsakė į klausimus apie praėjusio mėnesio užpuolimą traukinyje Rusijoje ir pažymėjo, kad jį užpuolęs asmuo yra „saugomas nuo baudžiamojo persekiojimo“.

Balandžio 7 dieną į D. Muratovo traukinio kupė atėjęs vyras įmetė aliejinių dažų, sumaišytų su acetonu. Žurnalistui buvo apdegintos akys.

D. Muratovas sakė, kad pats padarė savo užpuoliko nuotraukų, be to, užpuoliko veidą užfiksavo policijos kameros, bet per beveik mėnesį nepradėtas „nė vienas tyrimas“.

„Novaja gazeta“ darbuotojai išsiaiškino, kad užpuolikas yra asmuo, tris kartus keitęs savo vardą ir tikriausiai turintis gerų ryšių, nurodė D. Muratovas.

Užpuolikas tiksliai žinojo, kur traukinyje sėdėjo D. Muratovas, ir tai reiškia, kad tas asmuo galėjo naudotis žvalgybos tarnybos duomenų baze, teigė žurnalistas.

„Jis naudojosi žvalgybos tarnybų ištekliais, jis buvo saugomas nuo baudžiamojo persekiojimo“, – sakė D. Muratovas. Jis nemano, kad užpuolikas yra tiesiogiai susijęs su Rusijos žvalgybos bendruomene – labiau tikėtina, kad tai kokios nors privačios karinės korporacijos kontraktininkas.

„Kokia nors privati karinė korporacija atitinka faktus“, – pridūrė jis.

ES siūlo įvesti sankcijas Rusijos Ortodoksų Bažnyčios patriarchui

EK pasiūlė įvesti sankcijas Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vadovui patriarchui Kirilui, kurios papildytų naujausią ekonominio spaudimo priemonių dėl karo Ukrainoje paketą, taip pat apimantį laipsnišką rusiškos naftos importo uždraudimą, nurodoma dokumente, su kuriuo trečiadienį susipažino naujienų agentūra AFP.

Į asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą siūloma įtraukti 58 žmones, įskaitant virtinę aukšto rango Rusijos kariškių, taip pat Kremliaus atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo žmoną, dukterį ir sūnų.

Su Rusija susijusios superjachtos savininkai skųs Fidžio sprendimą ją areštuoti

Kompanija, įregistruota kaip su Rusija susijusios superjachtos savininkė, kreipėsi su prašymu neleisti Fidžiui jos areštuoti pagal JAV orderį, kol bus nagrinėjama apeliacija.

Aukštesnysis teismas Fidžio sostinėje Suvoje antradienį nurodė areštuoti superjachtą „Amadea“, kaip įtariama, priklausančią Vakarų sankcijomis nubaustam Rusijos oligarchui.

Suvos teismas išdavė orderį areštuoti superjachtą, kurios vertė, kaip manoma, viršija 300 mln. dolerių (286 mln. eurų), JAV teisėsaugai balandį pareikalavus ją konfiskuoti.

„Amadea“, nuo balandžio vidurio stovinti prisišvartavusi Fidžio vakariniame Lautokos uoste, kai kuriuose žiniasklaidos pranešimuose siejama su rusų oligarchu Suleimanu Kerimovu, kuriam JAV ir Europos Sąjunga paskelbė sankcijas dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.

Po Aukštesniojo teismo antradienio sprendimo kompanijos „Millemarin Investment“, įregistruotos superjachtos savininke, teisininkai paprašė teismo sprendimo vykdymo laikino sustabdymo, kol bus nagrinėjama apeliacija.

Fidžio prokuratūros direktoriaus trečiadienio pareiškime sakoma, kad Aukštesnysis teismas davė laiko iki ketvirtadienio atsakyti į kompanijos prašymą. Teismo sprendimas turi būti priimtas iki penktadienio.

Tinklalapyje superyachtfan.com, pateikiančiame duomenis apie didžiausius ir prabangiausius pramoginius laivus pasaulyje, nurodoma, kad 107 metrų „Amadea“ kaina siekia 325 mln. dolerių. Svetainės duomenimis, jachtoje yra baseinas, sūkurinė vonia, sraigtasparnių nusileidimo aikštelė ir viršutiniame denyje įrengtas „žiemos sodas“.

Įvairiose svetainėse „Amadea“ savininku nurodomas S. Kerimovas, bet nepriklausomai šios informacijos negalima patikrinti.

Rusija sudavė daug smūgių Ukrainai iš Kaspijos jūros regiono

Antradienį vakare Rusija smogė keliems Ukrainos regionams, įskaitant vakarinį Lvivo miestą ir kalnuotą regioną prie sienos su Vengrija, į kurį taikytasi pirmą kartą, pranešė pareigūnai.

Netoli Lenkijos sienos esančio Lvivo meras sakė, kad dėl smūgių kai kuriose miesto dalyse nutrūko elektros energijos tiekimas.

„Dėl raketų smūgio (į Lvivą) buvo apgadintos dvi elektros pastotės. Dalyje miesto nėra elektros“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė Andrijus Sadovijus. Pasak jo, buvo sužeistas vienas žmogus.

Valdžios institucijos taip pat pranešė apie smūgius centriniame Kirovohrado regione ir pietvakariniame Vinicos regione.

Antradienį taip pat nukentėjo kalnuotas Užkarpatės regionas, kuris ribojasi su Vengrija ir Slovakija ir kuriam, pasak žiniasklaidos, iki šiol pavyko išvengti atakų.

„Tarnybos dirba vietoje, tiksliname informaciją apie sužeistuosius ir galimus nukentėjusiuosius“, – „Telegram“ pranešė regiono karinės administracijos vadovas Viktoras Mykyta.

Nors Rusija invazijos metu daugiausia dėmesio skyrė Ukrainos rytiniams regionams, ji taip pat taikėsi į vakarines sritis, o Kremlius perspėjo, kad taikysis į ginkluotę, gabenamą į Ukrainą iš Vakarų.

Pasak Ukrainos portalo „Unian.net“, antradienį vakare smūgiams Ukrainoje Rusija pasitelkė strateginius bombonešius ir kitą karinę techniką iš Kaspijos jūros regiono. Apie tai pranešė Ukrainos oro pajėgų vadovybė.

„Gegužės 3 dienos vakare visoje Ukrainoje buvo paskelbtas oro pavojus. Rusijos strateginiai bombonešiai TU-95 arba TU-160 iš Kaspijos jūros regiono surengė raketų smūgius. Buvo paleista apie 18 raketų, kurios pataikė į infrastruktūros objektus Dniepropetrovsko, Kirovohrado, Lvovo, Vinicos, Kyjivo ir Užkarpatės regionuose. Be to, iš kitur buvo smogta Odesos ir Donecko regionams“, – sakoma pranešime.

Pažymima, kad, preliminariais duomenimis, gegužės 3 dieną oro ir sausumos pajėgų priešlėktuvinė gynyba per dieną numušė mažiausiai 8 sparnuotąsias raketas. Taip pat pranešama apie numuštus 7 bepiločius orlaivius ir vieną aviacinę raketą.

„Okupantai saugo savo lėktuvus ir sraigtasparnius, todėl jie neskrenda į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontroliuojamą oro erdvę. O Ukrainos oro pajėgų aviacija per parą surengė dešimtis išskridimų. Dengiami smogiamųjų naikintuvų grupės, jie (priešlėktuvinės gynybos daliniai) atliko apie dešimt raketų ir bombų smūgių į vietas, kur sutelktos priešo pajėgos, šaudmenų sandėliai ir gyvoji jėga“, – pažymėjo oro pajėgų vadovybė.

Baltarusija pradėjo netikėtas karines pratybas

Baltarusijos ginkluotosios pajėgos trečiadienį netikėtai pradėjo manevrus, kad patikrintų savo kovinę parengtį. Jų metu daliniai „išbandys kovinės parengties, įžygiavimo į operacijų teritorijas ir kovinių užduočių vykdymo aspektus“, pranešė Baltarusijos gynybos ministerija.

Pratybų tikslas esą yra įvertinti, kai greitai pajėgos gali reaguoti į staigias krizines situacijas. Ministerija pabrėžia, kad pratybos nekelia grėsmės kaimyninėms šalims ar Europos bendruomenei apskritai.

Po Rusijos invazijos į Ukrainą vasario 24 dieną, kuri iš dalies vyko ir iš Baltarusijos teritorijos, Minsko ir Kyjivo santykiai yra įtempti. Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka iki šiol visad neigė, kad baltarusių pajėgos gali prisidėti prie Rusijos karinių veiksmų.

JK žvalgyba: Rusija netoli Iziumo dislokavo 22 bataliono taktines grupes

Rusija netoli Rytų Ukrainos Iziumo miesto dislokavo 22 bataliono taktines grupes, siekdama dar labiau prasiskverbti į Donbaso sritį. Tai trečiadienį pranešė JK gynybos ministerija, kuria remiasi BBC.

Ministerija savo naujausioje žvalgybos duomenų suvestinėje nurodė, kad yra didelė tikimybė, jog Maskva veikiausiai nesustos Iziume ir sieks užimti Kramatorsko ir Severodonecko miestus.

„Užėmus šias teritorijas, sustiprėtų Rusijos kariuomenės įtaka Donbaso šiaurės rytuose, ir ji iš ten galėtų atkirsti regione esančias Ukrainos pajėgas“, – pridūrė ministerija.

Australija įvedė naujas sankcijas Rusijai

Australija įvedė naujas sankcijas Rusijos parlamento nariams ir Ukrainoje veikiantiems prorusiškiems separatistams, pranešė Užsienio reikalų ministerija Kanberoje, kuria remiasi CNN.

Anot ministerijos, į šalies sankcijų sąrašus įtraukta dar 110 asmenų, įskaitant 34 aukšto rango prorusiškų separatistų Donecke ir Luhanske ir 76 Valstybės Dūmos narius.

Pridėjus šiuos asmenis, Australija nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios jau pritaikė sankcijas 812 fizinių ir 47 juridiniams asmenims. „Australija nori pabrėžti savo nepalaužiamą paramą Ukrainos suverenumui ir teritoriniam vientisumui bei Ukrainos žmonėms“, – nurodė ministerija.

Ukrainos žvalgyba užfiksavo S. Lavrovo reiškiamą susižavėjimą nacistine Vokietija

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, kuris neseniai padarė keletą antisemitinių pareiškimų, atvirai žavisi nacistine Vokietija. Tą įrodo Ukrainos žvalgybos surinkta medžiaga, o garso įrašai patalpinti į Ukrainos portalą ghall.com.ua.

Įrašuose, darytuose per S. Lavrovo neoficialų bendravimą su NVS diplomatinio korpuso atstovais, girdėti, kaip ministras žavisi Rytų ir Vakarų Vokietijos laimėjimais olimpinėse žaidynėse ir pabrėžia, kad juos lėmė tinkama dopingo sistema, paremta nacių projektais koncentracijos stovyklose.

„...Kažkas net apskaičiavo, kad sudėjus (medalius), VFR ir VDR būtų buvusios beveik pirmos. Kompetentinga dopingo sistema buvo paremta nacių vystytais projektais koncentracijos stovyklose“, – sakė S. Lavrovas.

Vos prieš porą dieną S. Lavrovas viešai pareiškė, kad žydai esą yra „aršiausi antisemitai“. Jis palygino Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį su nacistinės Vokietijos vadovu Adolfu Hitleriu, sakydamas, kad pastarasis taip pat turėjo žydiškų šaknų.

Izraelio užsienio reikalų ministerija reagavo į tokias pastabas sakydama, kad „užsienio reikalų ministro S. Lavrovo pastabos yra neatleistinas ir skandalingas pareiškimas, taip pat baisi istorinė klaida“.

U. von der Leyen karo nusikaltėliams: mes žinome, kas jūs esate

Už karo nusikaltimus Ukrainoje atsakingiems asmenims turi būti taikomos ES sankcijos. Atitinkamą pasiūlymą ES šalims trečiadienį Europos Parlamente Strasbūre pristatė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Anot jos, sudaromas sąrašas aukštų karininkų ir kitų asmenų, kurie Bučoje vykdė karo nusikaltimus ir kuriems tenka atsakomybė už nežmonišką Mariupolio apsiaustį.

Taip visiems „Kremliaus karo tarnams“ siunčiamas aiškus signalas: „Mes žinome, kas jūs esate, ir jūs būsite patraukti atsakomybėn“, - pabrėžė U. von der Leyen.

Dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą ES jau įvedė sankcijas daugiau kaip 1 000 asmneų. Jiems taikomas kelionių draudimas, įšaldomas turtas.

U. von der Leyen taip pat pareiškė, kad norima uždrausti dar tris Rusijos valstybinius transliuotojus. Jie neteks transliavimo dažnių, sakė ji. Transliuotojai esą negalės toliau platint savo turinio ES. U. von der Leyen stočių neįvardijo. Jos siūlymui dar turės pritarti ES šalys.

Kovo pradžioje ES jau uždraudė Rusijos valstybinių žiniasklaidos priemonių RT ir Sputnik transliacijas.

ES žada reikšmingai padidinti karinę pagalbą Moldovai

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis) trečiadienį pažadėjo, kad Europos Sąjunga padidins karinę pagalbą Moldovai, šios Ukrainos kaimynės promaskvietiškų separatistų kontroliuojamame regione įvykus virtinei mįslingų išpuolių.

„Šiais metais planuojame reikšmingai padidinti savo paramą Moldovai, aprūpindami jos ginkluotąsias pajėgas papildoma karine įranga“, – šioje šalyje viešintis Ch. Michelis sakė per bendrą spaudos konferenciją su prezidente Maia Sandu (Maja Sandu).

Ch. Michelis sakė, kad ES padidins paramą „logistikos, kibernetinės gynybos srityse“ ir sieks suteikti Moldovai „daugiau karinių pajėgumų“, tačiau daugiau detalių nepateikė.

„ES yra visiškai solidari su jumis, su Moldova. Mūsų, europiečių, pareiga – padėti ir remti jūsų šalį“, – sakė jis ir pridūrė, kad Bendrija padės Moldovai „tvarkytis su Rusijos agresijos Ukrainoje padariniais“.

„Toliau stiprinsime mūsų partnerystę, kad priartintume jūsų šalį prie ES“, – kalbėjo Europos Vadovų Tarybos pirmininkas.

M. Sandu per spaudos konferenciją sakė, kad nors Moldova yra parengusi planus „pesimistiniams scenarijams,.. šiuo metu nematome neišvengiamo pavojaus“.

Ji pridūrė, kad incidentus Uždniestrėje „sukėlė promaskvietiškos jėgos“, ir „mes stengiamės užkirsti kelią tokiems incidentams“.

Uždniestrė yra niekieno nepripažįstamas separatistinis Moldovos regionas, rytuose besiribojantis su Ukraina. Prorusiški separatistai šį regioną, kuriame gyvena maždaug 470 tūkst. žmonių, kontroliuoja nuo 1992 metų karo su Moldova.

Rusija Uždniestrėje laiko maždaug 1,5 tūkst. savo karių, vadinamų taikdariais.

Praėjusią savaitę Uždniestrė pranešė apie kelis sprogimus, kuriuos pavadino „teroristiniais išpuoliais“. Skelbta, kad buvo smogta regiono Valstybės saugumo ministerijos pastatui, kariniam daliniui ir Rusijai priklausančiam radijo retransliavimo bokštui.

Nerimas, kad Ukrainoje vykstantis karas gali išplisti į šį regioną, sustiprėjo vienam rusų generolui neseniai pareiškus, kad vasario 24 dieną Kremliaus pradėtos vadinamosios specialiosios karinės operacijos tikslas – sukurti sausumos koridorių per Pietų Ukrainą į Uždniestrę.

Kyjivas apkaltino Rusiją, kad ji nori destabilizuoti regioną ir sukurti pretekstą karinei intervencijai.

Slovakija remontuos Ukrainos karinę techniką

Viena Slovakijos įmonė padės Ukrainai remontuoti apgadintą karinę techniką, Kyjivui pateikus tokį prašymą, antradienį pranešė Gynybos ministerija.

Valstybinė įmonė „Konstrukta-Defence“ sudarė „sutartį su Ukrainos puse dėl ukrainiečių karinės technikos remonto ir modernizavimo“, – sakė Gynybos ministerijos atstovė Martina Koval Kakaščikova.

Pirmąją remontuotinos technikos partiją sudarys dešimtys šarvuotųjų žvalgybos mašinų BRDM-2.

Slovakijos premjeras Eduardas Hegeris ir gynybos ministras Jaroslavas Nadas anksčiau sakė esantys pasiruošę padėti Ukrainai, kovojančiai su Rusijos invazija, susiremontuoti apgadintą karinę techniką.

„Ukraina mūsų paklausė, ar mūsų bendrovė būtų pajėgios remontuoti pažeistą ukrainiečių techniką, – balandžio pradžioje sakė J. Nadas. – Tai yra, apgadinta technika būtų atvežta į Slovakiją, mes ją suremontuotume, ir technika grįžtų į Ukrainą.“

Slovakijos rytinėje dalyje Lieskovece veikianti „Konstrukta-Defence“ remontuoja visų tipų Slovakijos ginkluotųjų pajėgų naudojamas transporto priemones ir kitokią techniką, sakoma bendrovės tinklalapyje.

Bendrovė taip pat gamina savaeiges haubicas EVA.

Ragina drauge su nauju sankcijų paketu uždrausti rusišką naftą

U. von der Leyen trečiadienį paragino 27 valstybių ES šeštuoju sankcijų Maskvai paketu uždrausti naftos importą iš Rusijos.

U. von der Leyen taip pat pasiūlė atjungti nuo tarptautinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT didžiausią Rusijos banką „Sberbank“ ir dar du didelius bankus.

Strasbūre kreipdamasi į Europos Parlamentą U. von der Leyen paragino ES šalis nares per pusmetį palaipsniui nutraukti neperdirbtos naftos importą, o iki metų pabaigos – naftos produktų importą.

Užtikrinsime... tvarkingą laipsnišką rusiškos naftos atsisakymą, taip, kad mes ir mūsų partneriai galėtume užsitikrinti alternatyvius tiekimo kelius.

„Užtikrinsime... tvarkingą laipsnišką rusiškos naftos atsisakymą, taip, kad mes ir mūsų partneriai galėtume užsitikrinti alternatyvius tiekimo kelius ir iki minimumo sumažinti poveikį pasaulinėms rinkoms“, – sakė EK pirmininkė.

Kad pasiūlymai įsigaliotų, jiems turi pritarti visos ES narės. Tikimasi, kad dėl to vyks įnirtingi debatai, o U. von der Leyen pripažino, kad „nebus lengva“ gauti visų 27 narių, kurių kai kurios neturi išėjimo prie jūros ir yra labai priklausomos nuo energijos tiekimo iš Rusijos, pritarimą.

Jei bus patvirtintas, naftos importo draudimas bus antras ES sankcijų paketas Rusijos pelningai energijos industrijai dėl vasario 24 dieną Vladimiro Putino pradėto karo Ukrainoje. Be sankcijų įvairiems juridiniams ir fiziniams asmenims, įskaitant patį V. Putiną ir jo šeimos narius, blokas jau taiko embargą anglių importui.

ES pradėjo diskusijas dėl galimo gamtinių dujų embargo, bet dėl jo šalių narių konsensusą pasiekti bus sunkiau, nes dujos plačiai naudojamos elektrai gaminti ir namams šildyti.

Vengrija ir Slovakija jau pasakė, kad neprisidės prie jokių sankcijų naftai, bet U. von der Leyen nedetalizavo, ar šioms šalims būtų taikoma tikėtina sankcijų išimtis.

U. von der Leyen taip pat sakė, kad ES turėtų taikyti sankcijas aukšto rango karininkams bei kitiems asmenims, „įvykdžiusiems karo nusikaltimų Bučoje“ netoli Kyjivo. Ukrainos pareigūnai teigia, kad rusų pajėgos atsitraukdamos ten masiškai žudė civilius.

„Tuo pasiunčiamas dar vienas svarbus signalas visiems Kremliaus karo kaltininkams: mes žinome, kas jūs esate. Pareikalausime jūsų atsakomybės. Jūs neišsisuksite“, – Europos Parlamente sakė U. von der Leyen.

Rusijos bankai, tarp jų „Sberbank“, taip pat atsidūrė EK akiratyje. Pasak U. von der Leyen, siekiama atjungti maždaug 37 proc. Rusijos bankininkystės sektoriaus užimantį „Sberbank“ nuo SWIFT.

„Mes taip pat atsiesime nuo SWIFT du kitus didelius Rusijos bankus. Taip smogsime bankams, kurie sistemiškai yra labai svarbūs Rusijos finansų sistemai ir Putino galimybėms naikinti“, – sakė ji.

Pasak jos, bus taikomasi ir į tuos, kas skleidžia dezinformaciją apie karą Ukrainoje.

„Šaliname iš savo eterio tris didelius Rusijos valstybinius transliuotojus. Jiems nebebus leidžiama ES platinti savo turinio, kad ir kokio jis būtų pavidalo ar formos – kabelinis, palydovinis, internetinis, per išmaniųjų telefonų programėles“, – pranešė U. von der Leyen.

Ji nenurodė šių televizijų pavadinimų, bet pavadino jas „Putino melą ir propagandą agresyviai sustiprinančiais ruporais“, kuriems „nebereikėtų suteikti scenos šiam melui skleisti“.

Maskva: Ukrainoje kovoja samdinių iš Izraelio

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė trečiadienį pareiškė, kad Ukrainoje drauge su pulku „Azov“ kovoja izraeliečių „samdinių“, taip dar labiau pakurstydama įtampą tarp Izraelio ir Maskvos, anksčiau pareiškusios, kad Adolfas Hitleris „buvo žydų kilmės“.

„Izraelio samdiniai Ukrainoje [kovoja] praktiškai petys į petį su „Azov“ kovotojais“, – prokremliškam radijui „Sputnik“ sakė Marija Zacharova.

Kraštutinių dešiniųjų aktyvistų įkurtas „Azov“ išgarsėjo 2014 metais, kai pradėjo ginklu kovoti su prorusiškais separatistais Ukrainos rytiniame Donbaso regione. Vėliau pulkas buvo inkorporuotas į Ukrainos kariuomenę ir nebėra siejamas su kraštutinėmis dešiniosiomis jėgomis.

Nuo vasario 24-osios, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, jis drauge su kitomis ukrainiečių pajėgomis priešinasi rusų invazijai.

„Azov“ kariai dalyvauja įnirtingame ukrainiečių pasipriešinime Mariupolio uostamiestyje ir yra įsitvirtinę didžiulėje metalurgijos gamykloje „Azovstal“. Rusijos pajėgos antradienį pradėjo didelį šios gamyklos puolimą.

Pareikšdama, kad izraeliečiai kovoja drauge su „Azov“, kurį Rusija vadina fašistais ir naciais, Maskva didina įtampą, kilusią rusų užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui sekmadienį pasakius, kad Hitleris „buvo žydų kilmės“.

Jo pastabos išprovokavo pasipiktinimą Izraelyje, kur užsienio reikalų ministras Yairas Lapidas (Jairas Lapidas) jas pavadino „neatleistinomis, skandalingomis ir baisia istorine klaida“.

Antradienį Rusijos Užsienio reikalų ministerija apkaltino Izraelį „neonacių režimo Kyjive“ rėmimu. Ukrainos prezidentas V. Zelenskis yra žydų kilmės.

Rusija uždraudė atvykti Japonijos premjerui ir dešimtims kitų pareigūnų

Rusija trečiadienį pranešė uždraudusi atvykti į šalį kelioms dešimtims Japonijos pareigūnų, įskaitant ministrą pirmininką Fumio Kishidą (Fumiją Kišidą), Tokijui prisidėjus prie tarptautinių sankcijų Maskvai dėl jos karinės kampanijos prieš Ukrainą.

„F. Kishidos administracija pradėjo beprecedentę antirusišką kampaniją, leidžia sau vartoti nepriimtiną retoriką prieš Rusijos Federaciją, įskaitant šmeižtą ir tiesioginius grasinimus“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime.

„Tai atkartojo vieši veikėjai, ekspertai, Japonijos žiniasklaidos atstovai, visokeriopai palaikantys Vakarų nusiteikimą mūsų šalies atžvilgiu“, – pridūrė URM.

Ministerija kaltina Tokiją ėmusis „praktinių žingsnių, kuriais siekiama griauti gerus kaimyniškus santykius, kenkti Rusijos ekonomikai ir šalies tarptautiniam prestižui“.

URM pažymėjo „neribotam laikui“ uždraudžianti atvykti į Rusiją 63 Japonijos piliečiams, įskaitant premjerą, kai kuriuos ministrus, įstatymų leidėjus, žurnalistus ir profesorius.

F. Kishida atkirto, kad būtent „Rusija nuvedė Japonijos ir Rusijos santykius prie tokios būklės“.

„Būtent Rusija griebdamasi karinių priemonių sukėlė tokias situacijas“, – sakė premjeras žurnalistams, lydintiems jį per kelionę į Italiją ir Vatikaną.

F. Kishida pareiškė, kad Maskvos vykdomas „nekaltų civilių žudymas yra reikšmingas tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimas,“ ir pabrėžė: „Negalime to atleisti.“

Vengrija: rusiškos naftos draudimui trūksta energetinio saugumo garantijos

Vengrija trečiadienį sakė Europos Sąjungos pasiūlyme uždrausti rusišką naftą nematanti savo energetinio saugumo garantijų.

„Nematome jokio plano ar garantijos, kaip remiantis dabartiniais pasiūlymais galima būtų tvarkytis net pereinamuoju periodu ir kas užtikrins Vengrijos energetinį saugumą“, – sakoma naujienų agentūrai AFP atsiųstame vengrų vyriausybės spaudos biuro pareiškime.

Paklaustas, ar tai reiškia, kad Vengrija visiškai atmeta ES pasiūlymą, biuras atsakymo kol kas nepateikė.

AFP matytame dokumente U. von der Leyen siūlo Vengrijai ir Slovakijai, kurios abi yra labai priklausomos nuo rusiškos naftos, duoti daugiau laiko draudimui įvesti.

27 ES šalių narių ambasadoriai trečiadienį susirinks įvertinti jos plano. Kad jis įsigaliotų, jam reikės vienbalsio pritarimo.

Vengrija kol kas atmeta galimybę paremti kokius nors importo draudimus, o premjeras Viktoras Orbanas, kuris pastaraisiais metais palaikė graudžius ryšius su V. Putinu, atkreipia dėmesį į savo šalies priklausomybę nuo rusiškų gamtinių dujų ir naftos.

Vengrų užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto (Pėteris Sijartas) antradienį pakartojo, kad „šiuo metu Vengrijai ar Vengrijos ekonomikai fiziškai neįmanoma veikti be rusiškos naftos“.

Kaip sakė vyriausybės atstovas Zoltanas Kovacsas (Zoltanas Kovačas), 65 proc. Vengrijai tiekiamos naftos ir 85 proc. gamtinių dujų atkeliauja iš Rusijos.

Rusijos pajėgos skelbta Ukrainoje apšaudžiusios kelias geležinkelio stotis

Rusijos karinės pajėgos skelbia praėjusią naktį ilgojo nuotolio raketomis apšaudžiusios kelias geležinkelio stotis Ukrainoje. „Netoli Pidbirzio, Lvivo, Voloveco, Tymkovo ir Piatychatkų stočių, per kurias iš JAV ir Europos šalių Ukrainos daliniams Donbase gabenami ginklai ir amunicija, sunaikintos geležinkelio pastotės“, – trečiadienį pareiškė Rusijos gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas.

Jis taip pat pranešė apie rusų pajėgų atakas iš oro ir artilerijos palei frontą. Iš artilerijos esą apšaudyta 500 Ukrainos taikinių, įskaitant vadavietes ir karines bazes, sandėlius ir dalinių susitelkimo vietas, nukauta per 300 ukrainiečių karių. Rusijos raketos iš rikiuotės išvedė ir virtinę Ukrainos artilerijos pozicijų bei oro gynybos sistemų.

Daugumos duomenų nepriklausomai patikrinti nėra galimybių. Tačiau jau naktį ir Ukraina patvirtino raketų atakas prieš kelias geležinkelio stotis.

Lenkija suskaičiavo 3,14 mln. Ukrainos karo pabėgėlių

Nuo Rusijos invazijos pradžios iš Ukrainos į kaimyninę Lenkiją pabėgo 3,14 mln. žmonių. Tai trečiadienį tviteryje pranešė Lenkijos pasienio apsauga. Vien tik antradienį atvyko 19 400 žmonių – tai yra 4 proc. padidėjimas, lyginant su ankstesne diena.

Ukrainos kryptimi sieną kirto 15 800 žmonių. Iš viso nuo karo pradžios į Ukrainą įvažiavo milijonas žmonių. Tai daugiausiai Ukrainos piliečiai, vykstantys į teritorijas, kurias atsikovojo Ukrainos daliniai.

Ukrainoje prieš Rusijos invaziją vasario 24 dieną gyveno daugiau kaip 44 mln. žmonių. Lenkiją ir Ukrainą jungia daugiau kaip 500 km ilgio siena.

Nėra oficialių duomenų, kiek karo pabėgėlių liko Lenkijoje, o kiek iškeliavo toliau į kitas ES šalis.

Maskva: ES pirks rusišką naftą per trečiąsias šalis

Po Europos Komisijos pasiūlyto naftos embargo Maskva mano, kad Europa ir ateityje neapsieis be rusiškos naftos – pirks ją per trečiąsias šalis.

„Kai tik bus įvestas embargas, Europa toliau pirks rusišką naftą per trečiąsias šalis“, – naujienų agentūra RIA citavo Vladimirą Džabarovą, Rusijos Federacijos Tarybos tarptautinių reikalų komiteto pirmininko pirmąjį pavaduotoją.

Vokietija: ES planuojamas rusiškos naftos importo draudimas gali lemti tiekimo sutrikimų

Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas (Robertas Habekas) trečiadienį pareiškė, kad Europos Sąjungos planuojamas laipsniškas rusiškos naftos importo draudimas gali lemti tiekimo sutrikimų ir išaugusias kainas, tačiau pritarė šiai iniciatyvai.

„Kelis kartus sakiau, kad, aišku, negalime garantuoti, kad tokioje situacijoje nebus sutrikimų, pirmiausia – regioninių sutrikimų“, – sakė jis žurnalistams po vyriausybės posėdžio.

R. Habeckas pridūrė, kad Berlynas pritaria bloko rengiamam šeštajam sankcijų Maskvai paketui, kuriuo ketinama uždrausti naftos importą iš Rusijos.

Žiniasklaida praneša, kad Rusijos pajėgos prasiveržė į „Azovstal“ teritoriją

Vykstant „įnirtingoms kovoms“ su rusais metalurgijos gamyklos „Azovstal“ komplekse, prarastas ryšys su ten esančiais Ukrainos kariais, trečiadienį pranešė Mariupolio meras Vadymas Boičenka.

„Deja, taip, šiandien „Azovstal“ vyksta įnirtingos kovos“, – Ukrainos televizijai sakė V. Boičenka, pridūręs, kad Mariupolio pareigūnai „prarado ryšį“ su Ukrainos pajėgų nariais.

Meras sakė, kad neįmanoma sužinoti, „kas vyksta, ar jie saugūs, ar ne“.

Tuo metu Kremlius trečiadienį paneigė, kad Rusija šturmuoja „Azovstal“ Mariupolyje, nors išvakarėse rusų kariuomenė pranešė, kad pasitelkdama artileriją ir lėktuvus ji apšaudo šią gamyklą.

Ukrainos kariuomenė antradienį sakė, kad Rusijos pajėgos pradėjo apsiaustos gamyklos „Azovstal“ puolimą, iš tunelių jos teritorijoje evakavus maždaug 100 civilių.

V. Boičenka sakė, kad rusai puola pasitelkę sunkiąją artileriją, tankus, karo lėktuvus, be to, į puolimą įsitraukę karo laivai, esantys netoliese gamyklos.

„Ten yra vietos gyventojų, civilių – jų ten šimtai. Ten yra išgelbėjimo laukiančių vaikų – daugiau kaip 30 vaikų“, – pridūrė Mariupolio meras.

Video from a DNR account showing Russian/DNR strikes on the Azovstal plant in Mariupol. Possibly by TOS-1A thermobaric MLRS. Not sure of the date. https://t.co/ZtGmAMDnx0 pic.twitter.com/c5Zy94WpBA

— Rob Lee (@RALee85) May 4, 2022

Tuo tarpu Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas trečiadienį spaudos konferencijoje tikino, kad „Azovstal“ rusų pajėgos nešturmuoja.

Esą tik kartais būna susišaudymų, kai ukrainiečių kovotojai „išeina į ugnies pozicijas“.

„Šie bandymai labai greitai nuslopinami“, – nurodė D. Peskovas.

Strateginę reikšmę turintis Mariupolis yra tarp labiausiai nuniokotų Ukrainos miestų; Rusijos pajėgos šį uostamiestį yra apgulusios kelias savaites.

Ukraina: Rusija planuoja gegužės 9-osios paradą Mariupolyje

Ukraina trečiadienį apkaltino Rusiją rengiantis gegužės 9-ąją surengti karinį paradą užimtame Mariupolio mieste, minint pergalės prieš nacistinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare metines.

Pasak Kyjivo, į strategiškai svarbų pietinį uostamiestį, kuris buvo labai sugriautas per daugiau nei du mėnesius trunkančią Rusijos invaziją į Ukrainą, atvyko vienas Rusijos prezidento administracijos pareigūnas. Jis turėtų prižiūrėti Pergalės dienos parado organizavimą.

„Mariupolis tapo „iškilmių“ vieta“, – sakoma Ukrainos karinės žvalgybos pranešime socialiniuose tinkluose.

„Centrinės miesto gatvės skubiai valomos nuo nuolaužų, lavonų ir nesprogusių sprogmenų“, – priduriama jame.

Mariupolis yra vienas labiausiai per šią invaziją sugriautų Ukrainos miestų. Grupė Ukrainos gynėjų vis dar laikosi neužleisdama pozicijų plieno gamykloje „Azovstal“.

„Vyksta plataus masto propagandos kampanija. Rusams bus rodomi pasakojimai apie vietinių „džiaugsmą“ susitikus su okupantais“, – sakoma karinės žvalgybos pranešime.

Mariupolio meras Vadymas Boičenka vėliau Ukrainos televizijai sakė, kad mieste vyksta „darbai“ lyg rusai kažkam ruoštųsi.

„Jie šalina jų įvykdytų nusikaltimų ženklus“, – kalbėjo meras.

Ukrainos kariuomenė antradienį pranešė, kad Rusijos pajėgos pradėjo gamyklos „Azovstal“ ataką netrukus po to, kai Jungtinės Tautos ir Raudonasis Kryžius patvirtino, kad iš gamyklos teritorijos buvo evakuota daugiau nei 100 civilių gyventojų.

Trečiadienį Kremlius paneigė, kad Rusijos pajėgos šturmavo gamyklos teritoriją, bet V. Boičenka sakė, kad vykstant „įnirtingoms kovoms“ su rusais „Azovstal“ komplekse, prarastas ryšys su ten esančiais Ukrainos kariais.

Meras sakė, kad neįmanoma sužinoti, „kas vyksta, ar jie saugūs, ar ne“.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu spaudos konferencijoje kalbėdamas apie kariuomenės planus gegužės 9-ąją šventinio parado Mariupolyje nepaminėjo.

Jis sakė, kad paradai vyks 28 miestuose, juose dalyvaus 65 tūkst. žmonių, 2 400 vienetų karinės technikos ir daugiau nei 400 lėktuvų.

Rusai gegužės 9-ąją įprastai mini kaip pergalės prieš nacistinę Vokietiją dieną. Ta proga organizuojami kariniai paradai ir renginiai. Tuo metu Vakarų pasaulis Antrojo pasaulinio karo pabaigą Europoje pažymi gegužės 8-ąją.

Anksčiau Maskva yra sakiusi, kad jos invazijos į Ukrainą tikslas yra „demilitarizuoti“ ir „denacifikuoti“ Ukrainą.

Kyjivo regione rasta dar 20 civilių kūnų

Kyjivo regione po Rusijos pajėgų atsitraukimo per pastarąją parą rasta dar 20 civilių gyventojų kūnų, trečiadienį pranešė policija.

Iš viso rastų žuvusių civilių skaičius išaugo iki 1 235.

Ukrainos sostinės regiono policijos vadovas Andrijus Nebytovas nurodė, kad per pastarąją parą kūnai rasti Borodiankoje ir aplink ją esančiose gyvenvietėse maždaug už 25 km nuo Bučos. Pastarasis netoli Kyjivo esantis miestas siejamas su įtariamais jame Rusijos pajėgų vykdytais karo nusikaltimais.

Kiti buvo rasti į šiaurę nuo Kyjivo esančiame Vyšhorode.

„Iš viso rasti 1 235 civilių gyventojų kūnai“, – A. Nebytovas kalbėjo vaizdo įraše, kurį paskelbė Ukrainos vidaus reikalų ministerija.

Iš jų „daugiau nei 800 kūnų ištyrė ekspertai. Deja, dauguma jų yra žmonės, žuvę nuo šūvių“, sakė pareigūnas.

Policijos vadovas taip pat nurodė, kad dar 282 asmenų tapatybes turi nustatyti ekspertai.

Ukrainos premjero pavaduotoja europinės ir euroatlantinės integracijos klausimais Olha Stefanišyna naujienų agentūrai AFP Borodiankoje balandžio pabaigoje sakė, kad Kyjivo regiono morguose laikoma 1 020 civilių kūnų.

Ukrainos žvalgyba: rusai didina įtampą Uždniestrėje

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba trečiadienį „Telegram“ kanale paskelbė pranešimą, kuriame sakoma, jog rusai didina įtampą Uždniestrėje, kad panaudotų ją psichologinei atakai prieš Ukrainą, ir ieško būdų, kaip išsklaidyti Ukrainos pajėgas.

Nepasiekdama reikšmingesnių laimėjimų per „specialiąją operaciją“ Ukrainoje ir matydama Ukrainos pajėgų veiksmų efektyvumą, okupacinės kariuomenės vadovybė mėgina sudaryti nestabilumo zonas netoli Ukrainos sienos ir regimybę, kad Rusijos ir prorusiškos ginkluotos formuotės gali surengti puolimą iš Uždniestrės teritorijos, pažymima pranešime.

Ukrainos ekspertų vertinimu, realiai galinčių kovoti ir motyvuotų Rusijos kariškių skaičius Uždniestrėje neviršija 300, šiuo metu jų uždavinys yra saugoti šaudmenų sandėlius Kolbasnos kaime.

Daugiau kaip pusės šių šaudmenų tinkamumo terminas jau pasibaigęs, jų nebegalima transportuoti. Naudoti tinka tik 7-8 tūkst. tonų.

Apie du trečdalius visos Rusijos karinės technikos Uždniestrėje visiškai arba iš dalies nebetinkama naudoti, gamybinių pajėgumų jai suremontuoti taip pat nėra, praneša Ukrainos žvalgybos atstovai.

Potencialiai Uždniestrė gali būti panaudota kaip placdarmas Rusijos grupuotei Moldovos teritorijoje dislokuoti, bet tai bus įmanoma tik tuo atveju, jei Rusija pavyks sudaryti sausumos koridorių iš Rusijos per pietines Ukrainos sritis, sakoma pranešime.

UNHCR: nuo Rusijos invazijos pradžios iš Ukrainos jau pasitraukė daugiau kaip 5,6 mln. žmonių

Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną, Jungtinių Tautų Pabėgėlių agentūros (UNHCR) duomenimis, iš Ukrainos jau pasitraukė daugiau kaip 5,6 mln. žmonių, praneša CNN.

Remiantis naujausia Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) ataskaita, be šių žmonių, šalies viduje savo namus priverstinai paliko dar mažiausiai 7,7 mln. ukrainiečių.

UNHCR skaičiavimu, iš Ukrainos iš viso gali pabėgti apie 8,3 mln. žmonių.

Moldovos parlamento pirmininkas apsilankė Bučoje

Trečiadienį į Ukrainą su vizitu atvyko Moldovos parlamento pirmininkas Igoras Grosu ir parlamentinės Nacionalinio saugumo komisijos vadovas Lilianas Carpas, praneša portalas „eurointegration.com.ua“.

Svečiai pirmiausia apsilankė Bučoje, neseniai išgyvenusioje neapsakomus Rusijos armijos žiaurumus.

„Šį karą būtina sustabdyti, o karo nusikaltimus – ištirti ir už juos nubausti“, – parašė tviteryje Moldovos parlamento vadovas.

L. Carpas savo „Facebook“ paskyroje paskelbė nuotrauką prie Bučos cerkvės, kur buvo rasta masinė okupantų rusų aukų kapavietė.

Balandžio pabaigoje Moldovos prezidentė Maia Sandu pranešė, kad parlamento pirmininkas I. Grosu jau seniai planavo vykti į Kyjivą, bet vizitas buvo atidėtas Ukrainos atstovų pasiūlymu.

Pati M. Sandu pareiškė esanti pasirengusi apsilankyti Kyjive, jeigu tai duotų naudos.

Žiniasklaida: Vokietija gali perduoti Ukrainai radiolokacijos sistemų COBRA

Vokietijos vyriausybė gali perduoti Ukrainai radiolokacijos sistemų COBRA, kurios gerokai padidintų haubicų „Panzerhaubitze 2000“ šaudymo taiklumą. Be to, Ukraina turėtų gauti aukštųjų technologijų radarų, kurių Bundesveras dar net neturi.

Tai trečiadienį pranešė leidinys „Die Welt“, remdamasis savo šaltiniais, susijusiais su VFR ginkluotosiomis pajėgomis.

Dienraščio žiniomis, iš pradžių Ukraina paprašė patiekti 40 sistemų COBRA, bet iš Bundesvero turimų 19 sistemų Kyjivui gali būti perduotos tik 3-5.

Pasak ekspertų, COBRA (Counter Battery Radar) kainuoja apie 50 mln. eurų. Tai artilerijos žvalgybos sistema, leidžianti aptikti priešo haubicas ir minosvaidžius. Teigiama, kad bendros Prancūzijos ir Vokietijos įmonės gaminys gali per dvi minutes nustatyti 40 ugnies pozicijų.

Pasak JAV kariškių, jie taip pat patiekė Ukrainai artilerijos žvalgybos radarų, bet jų negalima suderinti su Vokietijos savaeigėmis haubicomis „Panzerhaubitze 2000“.

Dar nepatvirtintame pasiūlymų Ukrainai pakete taip pat turėtų būti radarų „Spexer“ ir kamerų „Nightowl“.

„Spexer“ technologija naudojama dronams aptikti, bet ji taip pat gali identifikuoti sraigtasparnius, naikintuvus ir šarvuočius. Specialios kameros pastebi transporto priemones ar žmones už kelių kilometrų net naktį.

Be to, Ukraina turėtų gauti vadinamųjų pasyviųjų radarų, kuriuos gamina kompanija „Hensoldt“, rašo „Die Welt“, pažymėdamas, kad pats Bundesveras tokių radarų dar neturi.

Kaip jau buvo pranešta, Vokietijos vyriausybė vis dar aiškinasi, ar ji gali tiekti Ukrainai sunkiąją ginkluotę iš Bundesvero atsargų

Antradienį „Die Welt“, remdamasis savo šaltiniais, pranešė, kad Berlynas nusprendė patiekti Ukrainai septynias haubicas „Panzerhaubitzen 2000“.

V. Zelenskis žada nesudaryti jokio susitarimo, leidžiančio Rusijos kariams likti Ukrainoje

V. Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad jo šalis nesutiktų su Maskva sudaryti jokio susitarimo, kuris leistų Rusijos kariams likti okupuotoje teritorijoje.

V. Zelenskis per laikraščio „The Wall Street Journal“ organizuotą renginį sakė, kad per pirmąjį karo etapą ukrainiečių pajėgos sustabdė Rusijos puolimą. Prezidento teigimu, per antrąjį etapą Ukraina išstums Rusijos karius iš savo teritorijos, o per trečiąjį – sieks visiškai atkurti savo teritorinį vientisumą.

V. Zelenskis pareiškė atsisakysiantis pasirašyti bet kokią paliaubų sutartį, jeigu ji leistų Rusijos pajėgoms likti dabartinėse pozicijose. Valstybės vadovas tvirtino, kad Kyjivas „neleis įšaldyto konflikto“.

Prezidentas įspėjo, kad tokiu atveju Ukraina patektų į „diplomatinę klampynę“ – kaip jau buvo 2014 ir 2015 metais, kai pasirašyti Minsko susitarimai dėl taikos Rytų Ukrainoje. Tie paktai buvo sudaryti tarpininkaujant Prancūzijai ir Vokietijai.

2014-aisiais Maskva aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį ir pradėjo remti separatistinį konfliktą Donbase – rytiniame Ukrainos pramoniniame regione.

Rusų prezidentas Vladimiras Putinas nurodė, kad jo šalis nutrauks karo veiksmus tik tuo atveju, jei Kyjivas pripažintų Krymą Rusijos dalimi, o separatistinius regionus laikytų nepriklausomais.

Anot V. Zelenskio, V. Putinas turi iš pradžių sutikti su juo susitikti, kad būtų galima derėtis dėl bet kokio ugnies nutraukimo susitarimo.

Ukrainos lyderis pabrėžė, jog svarbu tęsti taikos derybas, bet pažymėjo: „Kol Rusijos prezidentas nepadės savo parašo arba nepadarys oficialaus pareiškimo, nematau tokių susitarimų prasmės.“

Vengrija nepritaria ES planui uždrausti rusišką naftą siūloma forma

Vengrija trečiadienį perspėjo negalinti pritarti Europos Sąjungos siūlymui uždrausti rusiškos naftos importą, nes toks žingsnis „visiškai sugriautų“ šalies energijos tiekimo saugumą.

Pasiūlymas „negali būti atsakingai palaikytas tokia forma, mes negalime atsakingai už jį balsuoti“, savo „Facebook“ puslapyje paskelbtame vaizdo pranešime sakė užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto (Pėteris Sijartas).

Rusija pažeidė Suomijos oro erdvę, Helsinkiui svarstant galimybę stoti į NATO

Rusijos karinis sraigtasparnis trečiadienį pažeidė Suomijos oro erdvę, pranešė suomių Gynybos ministerija, šaliai svarstant vis labiau tikėtina tampančią galimybę paduoti paraišką dėl narystės NATO.

„Orlaivio tipas – sraigtasparnis Mi-17, o įtariamo pažeidimo gylis – maždaug 4–5 kilometrai“, – naujienų agentūrai AFP sakė ministerijos atstovas.

Incidentas įvyko trečiadienį 10 val. 40 min. vietos (ir Lietuvos) laiku.

Tai jau antrasis Rusijos įvykdytas oro erdvės pažeidimas nuo šių metų pradžios. Ankstesnis pažeidimas užfiksuotas balandį. Abu incidentai įvyko vykstant karui Ukrainoje.

Balandžio 8 dieną į Suomijos oro erdvę trumpam buvo įskridęs Rusijos kariuomenei priklausantis civilinis transporto lėktuvas.

Ekspertai įspėjo, kad Suomija ir Švedija, svarstančios galimybę prisijungti prie NATO, siekiant atgrasyti rytinę kaimynę nuo potencialios agresijos, veikiausiai susidurs su Rusijos kišimusi.

Keturi Rusijos naikintuvai kovo pradžioje pažeidė Švedijos oro erdvę netoli strategiškai svarbios Gotlando salos Baltijos jūroje.

Be to, penktadienį Rusijos žvalgybinis lėktuvas kirto Švedijos sieną netoli jūrų pajėgų bazės šalies pietuose.

Pasak analitikų, reikėtų ruoštis ir tokiems priešiškiems veiksmams kaip kibernetinės atakos, nors karinės atakos pavojus yra mažas.

Didelė dauguma Suomijos parlamentarų ir visuomenės narių pritaria prisijungimui prie transatlantinio aljanso, o šalies prezidentas Sauli Niinisto (Saulis Nynistė) gegužės 12 dieną turi išdėstyti savo asmeninę poziciją šiuo klausimu.

Suomijos premjerė Sanna Marin (Sana Marin) trečiadienį pareiškė, kad jos vyriausybė apsispręs „gana greitai“. Vietos žiniasklaidos duomenimis, sprendimas gali būti priimtas per kelias ateinančias dienas.

1917-aisiais Suomija paskelbė nepriklausomybę po 108 metus trukusio carinės Rusijos valdymo.

Per Antrąjį pasaulinį karą daug mažesnė suomių kariuomenė atrėmė Sovietų Sąjungos invaziją, bet pagal taikos sutartį perdavė Maskvai kai kurias pasienio teritorijas.

Per Šaltąjį karą Šiaurės valstybė išliko neutrali mainais į Maskvos garantijas, kad nebus užpulta.

Vokietijos prezidentas pasirengęs pokalbiui su V. Zelenskiu

Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris patvirtino esąs pasirengęs pokalbiui su V. Zelenskiu. Tai trečiadienį pranešė laikraštis „Die Zeit“.

Pasak leidinio, lankydamasis Rumunijoje su vizitu, Vokietijos prezidentas pareiškė esąs pasirengęs pokalbiui su kolega iš Ukrainos. F. W. Steinmeieris norėtų asmeniškai išsakyti savo paramą ir apsikeisti nuomonėmis su V. Zelenskiu, „jeigu tai įmanoma“.

Balandžio viduryje Vokietijos prezidentas norėjo apsilankyti Kyjive kartu su Lenkijos ir Baltijos šalių prezidentais. Bet Ukrainos vadovybė nusprendė jo nekviesti. Šiam sprendimui turėjo įtakos palanki F. W. Steinmeierio pozicija Rusijos atžvilgiu.

Teigiama, kad po to F. W. Steinmeieris kelis sykius nesėkmingai mėgino susisiekti su V. Zelenskiu. VFR kancleris Olafas Scholzas dėl šios priežasties taip pat atsisakė vykti į Ukrainą.

Rusija: automobilių stovėjimo aikštelėje sudegė 42 sunkvežimiai

Rusijos policija iškėlė baudžiamąją bylą dėl gaisro automobilių stovėjimo aikštelėje Tverės priemiestyje, per kurį nukentėjo daugiau kaip 40 sunkvežimių.

Tai trečiadienį pranešė RF vidaus reikalų ministerijos Tverės srities valdybos spaudos tarnyba, kuria remiasi „Interfax“.

Byla tiriama pagal Rusijos baudžiamojo kodekso 167-ąjį straipsnį – „tyčinis turto sunaikinimas arba sugadinimas“.

Pasak regiono prokuratūros, gaisras automobilių stovėjimo aikštelėje Tverės miesto Staraja Konstantinovkos rajone kilo gegužės 3 d. apie 5 val. ryto. Nukentėjo 42 sunkvežimiai. Žmonių aukų nėra.

Švedijos ambasada grįžo į Kyjivą

Švedijos ambasada grįžo į Kyjivą. Tai trečiadienį pranešė šios šalies ambasadorius Ukrainoje Tobias Thybergas.

„Ambasados komanda grįžo ten, kur mes ir turime būti: į Kyjivą. Remiame Ukrainą ir jos didvyriškus piliečius, ginančius savo šalies laisvę ir laisvę Europoje. Šlovė Ukrainai!“ – parašė diplomatas tviteryje.

Antradienį Ukrainos pareigūnai pranešė, kad savo darbą sostinėje jau atnaujino per 30 užsienio šalių ambasadų. Prieš prasidedant Rusijos plataus masto karui prieš Ukrainą Kyjive dirbo daugiau kaip 100 diplomatinių misijų.

Rusija: chemijos gamykloje prie Žemutinio Naugardo kilo didelis gaisras

Trečiadienį chemijos gamykloje „Kaprolaktam“ Rusijos Žemutinio Naugardo srities Dzeržinsko mieste kilo didelis gaisras, praneša portalas „nv.ua“.

Gautomis žiniomis, pramoninės zonos teritorijoje užsidegė viena iš cisternų, vėliau ugnis persimetė į kitus objektus.

Socialiniuose tinkluose paskelbtuose įrašuose matyti didžiulės liepsnos ir į dangų kylantys tiršti juodų dūmų kamuoliai.

„Atmosfera Dzeržinske kaista – tiesiogine ir perkeltine prasme. Ugnis jau apėmė aštuonias cisternas“, – parašė vienas iš internautų.

Miesto administracija pranešė, kad gaisro plotas – apie 2 tūkst. kvadratinių metrų.

Gaisro priežastys kol kas nežinomos, apie žuvusius ar nukentėjusius žmones nepranešama.

Kyjivas: ES šalys, blokuojančios naftos embargą, „prisideda“ prie Rusijos nusikaltimų

Ukraina trečiadienį pareiškė, kad Europos Sąjungos šalys, blokuojančios Rusijos naftos importo embargą, finansuodamos Maskvos karinę galią prisidės prie nusikaltimų, kuriuos Rusijos kariuomenė įvykdė Ukrainos teritorijoje.

„Jeigu Europoje yra kokia nors valstybė, kuri ir toliau priešinsis Rusijos naftos embargui, bus rimta priežastis sakyti, kad ši šalis prisideda prie Rusijos įvykdytų nusikaltimų Ukrainos teritorijoje“, – sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba socialiniuose tinkluose.

Europos Komisija pasiūlė laipsniškai uždrausti Rusijos naftos importą, kad nubaustų Maskvą už jos invaziją į Ukrainą, per šešis mėnesius nutraukiant žalios naftos tiekimą iš Rusijos. Tačiau Vengrija anksčiau trečiadienį perspėjo negalinti pritarti siūlomam draudimui dabartine forma, nes tai „visiškai sunaikintų“ jos energijos tiekimo saugumą.

D. Kuleba teigė, kad Rusija naudoja pajamas iš naftos ir dujų, kad „toliau finansuotų savo karo mašiną“. Jis pridūrė, kad jei kuri nors bloko narė priešinasi embargui, „tai reiškia vieną dalyką: jie žaidžia Rusijos pusėje ir dalijasi atsakomybe už viską, ką Rusija daro Ukrainoje“.

Bulgarija remontuos Ukrainos karinę techniką, bet ginklų netieks

Trečiadienį Bulgarijos parlamentas patvirtino sprendimą dėl Ukrainos karinės technikos remonto šalies įmonėse, bet tiekti Kyjivui ginklų ir šaudmenų neketinama. Tai pranešė naujienų agentūra BGNES.

Priimtame dokumente kalbama apie humanitarinę, finansinę ir karinę pagalbą Ukrainai.

Jame taip pat pažymima, kad Bulgarija rems Ukrainos pastangas įstoti į ES, teiks pagalbą pabėgėliams ukrainiečiams, sudarys galimybę gabenti ukrainietiškus grūdus per Varnos uostą, plėtos bendradarbiavimą energetikos srityje.

Už dokumentą balsavo 200 deputatų, taip pat ir prorusiškai Bulgarijos socialistų partijai atstovaujantys parlamentarai, kurie grasino pasitrauksią iš valdančiosios koalicijos, jeigu bus nuspręsta tiekti Ukrainai ginkluotę. Tad koalicija Bulgarijoje išlieka.

Prieš karinę pagalbą Ukrainai pasisako ir Bulgarijos prezidentas Rumenas Radevas, garsėjantis savo prorusiškais pareiškimais.

Išvakarėse jis sakė, jog žmonės, priimantys sprendimus dėl pagalbos Ukrainai, pirmiausia turi rūpintis bulgarų saugumu.

Antradienį portalas „aktuality.sk“ pranešė, kad Ukrainos karinė technika bus remontuojama ir modernizuojama Slovakijoje.

J. Bidenas sako su G7 aptarsiąs „papildomas“ sankcijas Rusijai

JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį pareiškė esąs „atviras“ įvesti daugiau sankcijų Rusijai ir artimiausiomis dienomis aptars priemones su Didžiojo septyneto (G7) sąjungininkėmis.

„Mes visada esame atviri papildomoms sankcijoms“, – sakė J. Bidenas netrukus, kai Europos Sąjunga paskelbė apie planus uždrausti Rusijos naftos importą ir kitas naujas priemones, kuriomis Maskva baudžiama už kruviną invaziją į Ukrainą.

„Šią savaitę kalbėsiu su G7 narėmis apie tai, ką darysime arba ne“, – žurnalistams sakė J. Bidenas.

Karas Ukrainoje jau pareikalavo mažiausiai 3 238 civilių gyvybių

Nuo Rusijos įsiveržimo pradžios Ukrainoje jau žuvo mažiausiai 3 238 civiliai, o dar 3 397 buvo sužeisti. Tai trečiadienį pranešė Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (OHCHR).

Patvirtintais JT duomenimis, tarp žuvusiųjų – 1 162 vyrai, 738 moterys, 84 berniukai ir 71 mergaitė, dar 72 vaikų ir 1 111 suaugusiųjų lyties kol kas nepavyko nustatyti.

OHCHR pažymi, kad daugumos mirčių ir sužeidimų priežastis buvo didelio naikinamojo ploto šaudmenų ir sprogmenų naudojimas, įskaitant apšaudymą sunkiosios artilerijos pabūklais ir reaktyvinėmis salvinės ugnies sistemomis, taip pat raketų ir aviacijos smūgius.

OHCHR nuomone, tikrieji skaičiai yra kur kas didesni, kadangi informacija iš vietų, kur tęsiasi intensyvūs karo veiksmai, vėluoja, o daugelį ataskaitų vis dar reikia patvirtinti.

Jekaterinburge per antikarinį piketą sulaikyta aktyvistė užsiūta burna

Trečiadienį Rusijos Jekaterinburgo mieste policija per antikarinį piketą sulaikė aktyvistę užsiūta burna. Tai pranešė portalas „Meduza“.

Gautomis žiniomis, sulaikytosios vardas – Nadežda Saifutdinova. Pasak jos, į policijos skyrių buvo iškviesti medikai, kurie turėjo „apžiūrėti sužalojimus ir pašalinti siūlus“.

Ant piketuotojos plakato, be kita ko, buvo parašyta: „Negalima tylėti“.

Rusijos vidaus reikalų ministerija apie aktyvistės sulaikymą kol kas nepranešė.

Rusija žada nutraukti ugnį, kad iš Mariupolio „Azovstal“ galėtų būti evakuoti civiliai

Rusija pranešė, kad jos pajėgos, atakuojančios metalurgijos įmonės „Azovstal“ kompleksą Ukrainos pietrytiniame Mariupolio mieste, nuo ketvirtadienio trims dienoms nutrauks ugnį ir atvers humanitarinį koridorių civiliams evakuoti.

„Rusijos ginkluotosios pajėgos nuo 8 iki 18 val. (Maskvos laiku) atvers humanitarinį koridorių iš „Azovstal“ metalurgijos gamyklos teritorijos civiliams evakuoti“, – sakome trečiadienį paskelbtame Gynybos ministerijos pranešime.

Mariupolis yra vienas labiausiai per šią invaziją sugriautų Ukrainos miestų. Grupė ukrainiečių gynėjų vis dar laikosi neužleisdama pozicijų didžiuliame „Azovstal“ komplekse, paskutinėje jų tvirtovėje šiame uostamiestyje.

Trečiadienį Kremlius paneigė, kad Rusijos pajėgos šturmavo gamyklos teritoriją, bet Mariupolio meras Vadymas Boičenka sakė, kad vykstant „įnirtingoms kovoms“ su rusais „Azovstal“ komplekse, prarastas ryšys su ten esančiais Ukrainos kariais.

Meras sakė, kad neįmanoma sužinoti, „kas vyksta, ar jie saugūs, ar ne“.

Tuo metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį paprašė JT vadovo padėti „išgelbėti“ sužeistų ukrainiečių, įstrigusių „Azovstal“ tuneliuose, gyvybes.

„Ten pasilikusių žmonių gyvybės pavojuje. Mums svarbus kiekvienas. Prašome jūsų pagalbos juos išgelbėti“, – V. Zelenskis telefonu sakė JT generaliniam sekretoriui Antonio Guterresui (Antoniju Guterišui), padėkojęs už šią savaitę surengtą sėkmingą dalies žmonių evakuaciją. Prezidentas kvietė JT „padėti išgabenti visus sužeistuosius iš „Azovstal“.

Sugrįžti siekiantis buvęs Brazilijos prezidentas sako, kad V. Zelenskis irgi kaltas dėl karo Ukrainoje

Brazilijos prezidento rinkimų lyderis Luizas Inacio Lula da Silva pareiškė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir jo kolega iš Rusijos Vladimiras Putinas yra vienodai atsakingi už karą Ukrainoje – šis pasisakymas rodo, kad kairiųjų pažiūrų dievukas aiškiai nesutaria su Vakarų valstybėmis.

„Matau, kaip Ukrainos prezidentas kalba per televiziją, jis sulaukia ovacijų, jam atsistoję ploja visi (Europos) parlamentarai“, – sakė L. I. Lula da Silva, 2003–2010 m. buvęs Brazilijos prezidentas, žurnalui „Time“, trečiadienį paskelbusiam straipsnį apie jo siekį sugrįžti į prezidento postą per rinkimus, kai jis varžysis su kraštutinių dešiniųjų prezidentu Jairu Bolsonaru.

„Šis vaikinas (V. Zelenskis) atsakingas už karą kaip ir V. Putinas“, – pridūrė jis.

Šios pastabos greičiausiai sukels nuostabą JAV ir Europoje, kurios teikia karinę paramą Ukrainai ir smogė Rusijai baudžiamosiomis sankcijomis dėl invazijos, kuri Vakaruose plačiai vertinama kaip neišprovokuota Rusijos agresija.

76 metų L. I. Lula da Silva sakė, kad V. Zelenskis turėjo nusileisti Rusijos pasipriešinimui dėl Ukrainos siekio įstoti į NATO ir derėtis su V. Putinu, kad išvengtų konflikto. Kalbėdamas apie V. Zelenskio, kaip aktoriaus ir komiko, šlovę, jis pridūrė: „Turėtume rimtai pasikalbėti. Gerai, buvai geras komikas. Tačiau nekariauk, kad pasirodytum per televiziją“.

Jis taip pat kritikavo JAV prezidentą Joe Bideną. „J. Bidenas galėjo nuskristi į Maskvą pasikalbėti su V. Putinu. Tokio požiūrio tikimasi iš lyderio“, – sakė jis.

L. I. Lula da Silva, apklausose pirmaujantis prieš J. Bolsonarą prieš spalį vyksiančius rinkimus, per dvi kadencijas prezidento poste buvo svarbus žaidėjas tarptautinėje arenoje, sustiprinęs Brazilijos diplomatinę įtaką. Save pateikdamas kaip tiltų statytoją, jis palaikė draugiškus ryšius su tokiais skirtingais kolegomis kaip JAV prezidentas George'as W. Bushas, Venesuelos lyderis Hugo Chavezas ar Irano vadovas Mahmoudas Ahmadinejadas.

Tarp buvusių „Azovstal“ darbuotojų atsirado išdavikas

Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Geraščenka trečiadienio vakarą išplantintame vaizdo pranešime teigia, kad prie apsuptos Mariupolio „Azovstal“ gamyklos šturmo prisidėjo išdavikas.

Anot jo, buvęs „Azovstal“ gamyklos elektrikas rusų įsibrovėliams parodė požemines perėjas po gamykla, rašo unian.net.

Po tokių išdaviko veiksmų Rusijos kariuomenė šturmavo „Azovstal“.

„Rusai tarp gamyklos darbuotojų rado išdaviką, kažkokį elektriką. Jis ir parodė rusams tunelius, vedančius po žeme į gamyklos teritoriją. Pasinaudoję iš išdaviko gauta informacija, rusai pradėjo šturmą“, – sakė A.Geraščenka.

Patarėjas teigė, kad dėl šios priežasties į Mariupolį atvyko žurnalistas, Rusijos propagandistas Vladimiras Solovjovas.

Pasak Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjo, V.Solovjovui buvo pažadėta, kad jis galės nufilmuoti rusų pergalę prieš „Azovstal“ komplekso gynėjus.

„Tačiau mūsų gynėjai ir toliau gina savo teritoriją“, – pasakojo A.Geraščenka.

Šiame straipsnyje:

karas