Kam naudingi žaidimai agentais?

Agentėmis taptų ir mokyklos

Panaši griežtos informacinės erdvės cenzūros ir pilietinės visuomenės valymo priemonė jau seniai taikoma Rusijoje. Represinio valdžios aparato paskelbti užsienio agentais fiziniai ir juridiniai asmenys ne tik apkraunami biurokratinių procedūrų našta, bet ir stigmatizuojami, todėl praranda verslo ir visuomeninius ryšius.

Rusijai įsiveržus į Ukrainą, naudojantis šiomis teisinėmis priemonėmis buvo uždarytos žmogaus teisių ir žiniasklaidos organizacijos, pradėta persekioti atskirus žurnalistus, visuomenininkus ir aktyvistus.

Priėmus analogišką įstatymą Sakartvele, būtų registruojami visi (ne tik pelno nesiekiantys) juridiniai ir fiziniai asmenys, gaunantys finansavimą iš užsienio. Registrą tvarkytų ne valstybinė registrų tarnyba, o prokuratūra. Tuo pat metu už vengimą registruotis fiziniams asmenims grėstų iki penkerių metų laisvės atėmimo bausmė, o juridiniams asmenims – baudos.

Tačiau Sakartvele toks įstatymas ne tik stigmatizuotų pilietinius aktyvistus, žiniasklaidą – jis paliestų daugybę gyventojų, mat paramą iš įvairių nevyriausybinių organizacijų per socialinius projektus gauna labai skirtingos žmonių grupės, pradedant ūkininkais, kaimo mokyklomis, privačiais turizmo paslaugų teikėjais, vyndariais, baigiant kovos su hepatitu ar aprūpinimo geriamuoju vandeniu programomis, sulaukiančiomis milijoninės paramos iš JAV ir kitų Vakarų valstybių.

Paradoksas, tačiau formalius užsienio agentų kriterijus atitiktų ir daugelis dabartinio politinio elito, įskaitant ir pilkuoju kardinolu vadinamą verslininką Bidziną Ivanišvilį.

Tikrieji tikslai

Įstatymo projektą pristatė valdančiajai partijai artimas judėjimas „Liaudies valia“, atsiradęs po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą. Judėjimas Sakartvelo nevyriausybines organizacijas vadina JAV agentėmis ir propaguoja kitus Rusijos propagandos naratyvus. Vienu savo tikslų judėjimas vadina priešinimąsi „liberalios ideologijos propagandai“ ir neva „Vakarų siekiui įtraukti Sakartvelą į karą“.

Partija „Gruzijos svajonė“ palaikė pasiūlymus, esą naujovės reikalingos skaidrumui didinti.

Prezidentė Salomė Zurabišvili stojo protestuotojų pusėn. Nors Sakartvelo prezidento pareigos labiau simbolinės, Prancūzijoje užaugusi patyrusi diplomatė ne kartą išreiškė paramą Ukrainai, atvirai kritikavo, jos nuomone, nesuprantamą vyriausybės poziciją, dėl kurios Tbilisis pats save įstūmęs į tarptautinę izoliaciją. Pareiškusi, kad užsienio agentų įstatymas „priartina mus ne prie Europos, o prie ydingo Rusijos modelio“, prezidentė žadėjo vetuoti naująjį įstatymą, nors užsienio agentų registravimo idėjos šalininkai grasina atmesią šį veto, kaip per pastaruosius metus darė jau ne kartą.

Dabartinė vyriausybė valdo beprecedentę trečiąją kadenciją. Ir ji siekia laimėti kitus rinkimus marginalizuodama pilietinę visuomenę ir nepriklausomą žiniasklaidą.

 

Tačiau kodėl valdantieji pritaria tokiam jiems patiems nenaudingam įstatymui?

Esama nuomonės, kad Sakartvelo valdančiosios partijos deputatai nusprendė pakartoti rusiškąją praktiką mąstydami apie kitamet šalyje vyksiančius rinkimus. „Dabartinė vyriausybė valdo beprecedentę trečiąją kadenciją, – pažymi Tbilisio valstybinio universiteto politologijos profesorius Kornelijus Kakačija. – Ir ji siekia laimėti kitus rinkimus marginalizuodama pilietinę visuomenę ir nepriklausomą žiniasklaidą.“

Panašios nuomonės laikosi „Transparency International“ Tbilisio biuro vykdomojo direktoriaus pavaduotojas Georgijus Onianis. Šis įstatymo projektas yra valdančiosios partijos gerai apgalvotos kampanijos, kuri prasidėjo pernai, kai visuomenei pavyko susitelkti į dešimttūkstantinius protesto mitingus, tęsinys. „Pagrindinis jo tikslas – nubausti, nutildyti ir dezorganizuoti Sakartvelo pilietinę visuomenę“, – radijui NV sakė ekspertas.

Valerijus Čečelašvilis atkreipė dėmesį, kad Sakartvelo vadinamąja agentų tema neskuba pasisakyti Rusijos propagandininkai. Tai, anot žinomo diplomato, galima laikyti ženklu, kad Maskva nenori diskredituoti šios idėjos, kurią įgyvendinamas Sakartvelas sustiprintų Rusijos politinės kultūros įtaką.

Publicistas Bačia Korčilava mano, kad scenarijus kitoks. Pasak jo, vyriausybė dirbtinai kuria šią krizę, kad paskui padarytų nuolaidų. Viskas tik tam, kad nukreiptų dėmesį nuo kalinamo buvusio prezidento Michailo Saakašvilio, kurio sveikatos problemos kelia didelį įtakingų Vakarų valstybių susirūpinimą, temos. Tai, anot B. Korčilavos, būtų B. Ivanišvilio stiliaus žaidimas.

Narystė ES – prioritetas

Susirūpinimą dėl vadinamojo užsienio agentų įstatymo yra išreiškusios ir JAV, ir ES. Anot ES užsienio politikos vadovo Josepo Borrellio,  projektas nesuderinamas su ES vertybėmis ir standartais.

Sakartvelas niekada nebus prorusiška valstybė. Kartvelai niekada nepakeis savo pasirinkimo – tai civilizacinis pasirinkimas.

 

Prieš šį įstatymą protestuojantys kartvelai ir opozicija baiminasi, kad įstatymo priėmimas reikštų Gruzijos ilgalaikio siekio įstoti į ES pabaigą. Daugiau kaip 80 proc. gyventojų pritaria Gruzijos europinei perspektyvai, kuri įtvirtinta ir šalies konstitucijoje.

Anot B. Korčilavos, Sakartvelo europinė integracija rūpi ne tik M. Saakašvilio šalininkams, bet ir valdančiajai partijai. „Nežinau nė vieno kartvelo, kuris sakytų, kad reikia kurti valstybę, analogišką Rusijos Federacijai. Net valdančioji partija visada akcentavo Gruzijos stojimą į ES ir NATO“, – radijui NV sakė ekspertas.

Karas Ukrainoje ir stojimas į ES – šios dvi temos iki šiol sieja skirtingų opozicinių partijų ir net valdančiosios „Gruzijos svajonės“ šalininkus. Didžiausias praėjusių metų mitingas Tbilisyje įvyko vasario 26 d., prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, ir birželio 20 d., kai Sakartvelui buvo atsisakyta suteikti šalies kandidatės į ES statusą.

Tiesa, per metus situacija abiem klausimais kiek pakito: tiek Gruzijos valdžios reakcija į karą Ukrainoje, tiek šalies perspektyvos tapti ES nare. Tačiau, kaip primena B. Korčilava, Sakartvelas savo kelią  pasirinko prieš 30 metų, per tą laiką su Rusija kariavo keturis karus, prarado šimtus tūkstančių žmonių ir 20 proc. šalies teritorijos.

„Sakartvelas niekada nebus prorusiška valstybė, – sakė B. Korčilava. – Tai, kad šiandien valdžioje tokia partija, lėmė M.Sakašvilio padarytos klaidos. Kartvelai niekada nepakeis savo pasirinkimo – tai civilizacinis pasirinkimas.“

B. Korčilava pabrėžia takoskyrą, kuri kartvelus skyrė nuo sovietinės ideologijos ir Sakartvelas – panašiai kaip Baltijos šalių tautos – niekada nesijautė sovietine respublika.