JK streikuoja slaugytojai ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojai

Per Jungtinę Karalystę pastaruosius kelis mėnesius nuvilnijo streikų banga, nes darbuotojai, ypač viešojo sektoriaus, reikalauja didinti atlyginimus tokiu greičiu, kad jie neatsiliktų nuo dviženklės infliacijos.

Mokytojai, traukinių mašinistai, oro uostų bagažo tvarkytojai, pasieniečiai, vairavimo instruktoriai, autobusų vairuotojai ir pašto darbuotojai taip pat streikavo pastaraisiais mėnesiais, reikalaudami didesnio darbo užmokesčio.

Sveikatos priežiūros sektoriaus darbuotojai ir daugelis kitų teigia, kad jų realusis darbo užmokestis per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo, o dėl pragyvenimo krizės, kurią paskatino smarkiai augančios maisto ir energijos kainos, daugelis susiduria su sunkumais apmokant sąskaitas.

JK metų infliacija gruodį siekė 10,5 proc. – aukščiausią lygį per 41 metus.

Konservatorių vyriausybė laikosi nuomonės, jog viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų padidinimas dešimčia ar daugiau procentų padidintų infliaciją.

Streikas kelia didesnį spaudimą valstybės finansuojamai Nacionalinei sveikatos priežiūros tarnybai (NHS), kuri jau dabar susiduria su sunkumais, keliamais tokių problemų, kaip žiemos sezono virusai, darbuotojų trūkumas ir per COVID-19 pandemiją susikaupę trikdžiai.

Slaugytojus vienijančios profsąjungos teigia, kad per 48 valandų trukmės streiką bus teikiama skubioji pagalba bei teikiamas gydymas onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams, tačiau tikėtina, kad tūkstančiai vizitų pas gydytojus ir procedūrų bus atidėti.

Tuo metu greitosios medicinos pagalbos tarnyba teigia ketinanti reaguoti į skubiausius iškvietimus per vienos dienos trukmės streiką.

Visgi verslo sekretorius Grantas Shappsas (Grantas Šapsas) pareiškė, jog dėl streiko kai kurie žmonės gali būti priversti dalyvauti „išgyvenimo loterijoje“, ypač tie, kuriuos ištiks širdies smūgis ar insultas.

Profsąjungos „Unite“, atstovaujančios daliai greitosios medicinos pagalbos darbuotojų, generalinė sekretorė Sharon Graham (Šeron Graham) sekmadienį sakė, kad „jokiu lygiu nebuvo kalbama su vyriausybe“ dėl atlyginimų.“

Ji paragino ministrą pirmininką Rishi Sunaką (Rišį Sunaką) „sėsti už stalo stalo ir derėtis – pasiraitoti rankoves ir derėtis dėl atlyginimų NHS – būtent to ir reikia“.

Karališkosios slaugytojų profsąjungos vadovė Pat Cullen (Pet Kalen) pažymėjo, jog „prasmingas“ vyriausybės pasiūlymas streiką gali „greitai užbaigti“.

Profsąjungos siekia didesnių atlyginimų einamaisiais metais, tačiau vyriausybė teigia, kad kalbės tik apie ateinančius metus.

Sveikatos apsaugos sekretorius Steve'as Barclay (Stivas Barklis) paragino profsąjungas nutraukti streikus, „žiūrėti į priekį ir užmegzti konstruktyvų dialogą“ dėl atlyginimų 2023–2024 metais.

Pirmadienį vykstantis slaugytojų streikas paveiks Angliją.

Škotijoje ir Velse, kuriuose veikia pusiau autonominės vyriausybės, atsakingos už sveikatos politiką, profsąjungos sustabdė streikus, kol tęsiasi derybos.

R. Sunako vyriausybė taip pat supykdė profsąjungas, pateikdama įstatymo projektą, kuris apsunkins darbuotojų streikus, nes bus nustatyti „minimalūs saugos lygiai“ ugniagesiams, greitosios pagalbos tarnybai ir geležinkelių operatorėms, kuriuos bus būtina išlaikyti streikų atveju.