Tai pranešta po to, kai gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas pareiškė, kad egzekucija bus vieša.
JAV kariuomenės psichiatras N. Hasanas 2009 metais Fort Hudo bazėje nušovė 13 žmonių. Jo mirties bausmė bus pirmoji, kurią JAV kariuomenė įvykdys nuo 1961 metų.
„Tai bus transliuojama tiesiogiai. Išsamesnė informacija bus pateikta vėliau“, – su anonimiškumo sąlyga naujienų agentūrai AFP sakė Pentagono pareigūnas.
P. Hegsethas ketvirtadienį oficialiose Pentagono paskyrose socialiniame tinkle „X“ paskelbtame vaizdo įraše teigė, kad N. Hasanui „bus paskirtas karių būrys sušaudymui, kaip ir turėtų būti, ir mes užtikrinsime, kad žmonės galėtų tai stebėti, kad tai būtų vieša“.
„Žmonės turi suprasti, kad (...) tokie veiksmai turi rimtų pasekmių“, – lėktuvnešyje „USS Abraham Lincoln“ dešiniojo sparno nuomonės formuotojui Jackui Posobiecui sakė P. Hegsethas.
P. Hegsethas pažymėjo, kad tai bus pirmoji kariuomenės įvykdyta sušaudymo egzekucija nuo Antrojo pasaulinio karo – turėdamas omenyje Eddie Sloviko atvejį, kuriam mirties bausmė už dezertyravimą buvo įvykdyta 1945 metais.
„Man tam tikra prasme patinka Antrojo pasaulinio karo laikų mentalitetas – nugalėti ir suprasti, kad priešui užpuolus privalai atsilaikyti“, – sakė P. Hegsethas.
Kitame vaizdo įraše J. Posobiecas paklausė Pentagono vadovo, ar N. Hasanas išreiškė kokį nors paskutinį norą.
„Man nerūpi. Pasimatysime gruodžio 3-iąją“, – atsakė P. Hegsethas, paminėdamas dieną, kada numatyta įvykdyti egzekuciją N. Hasanui.
Vėliausią sykį JAV kariuomenė mirties bausmę įvykdė 1961 metais, kai už išžaginimą ir pasikėsinimą nužudyti buvo pakartas Johnas Bennettas.
Afganistanas ir Iranas
Žmogaus teisių grupės „Amnesty International“ duomenimis, žinoma, kad 2025 metais buvo įvykdyta mažiausiai 17 viešų mirties bausmių – šešios Afganistane ir 11 Irane.
Mirties bausmės informacijos centro teigimu, nuo 1916 metų JAV kariuomenė mirties bausmę įvykdė 135 kariams.
Kiek anksčiau šią savaitę Pentagonas paskelbė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas patvirtino mirties bausmės įvykdymą N. Hasanui už „al Qaeda“ įkvėpto išpuolio surengimą.
12 jo nužudytų asmenų ir 30 sužeistųjų buvo kariai. Į išpuolį reagavęs civilinės policijos pareigūnas pašovė N. Hasaną, dėl to šis buvo iš dalies paralyžiuotas.
Karo tribunolo prisiekusieji 2013 metais jam skyrė mirties bausmę.
N. Hasanas teismo proceso metu nusprendė gintis pats, tačiau neiškvietė jokių liudytojų, nedavė jokių parodymų ir nebandė neigti kaltinimų. Teismo paskirti gynėjai išreiškė susirūpinimą, kad jis pats norėjo mirties bausmės.
N. Hasaną nuteisusiam teismui buvo pranešta, kad jis nepritarė JAV kariuomenės vykdytai Irako ir Afganistano okupacijai bei internetu bendravo su įtariamu „al Qaeda“ veikėju, radikaliu dvasininku Anwaru al Awlakiu – JAV piliečiu, vėliau nukautu per amerikiečių drono smūgį Jemene.
Nors masinės šaudynės JAV yra dažnas reiškinys, kariniuose objektuose jos pasitaiko palyginti retai.
2025 metais karys atidengė ugnį JAV karinėje bazėje Džordžijos valstijoje ir sužeidė penkis bendražygius, kol buvo parblokštas ir sulaikytas.
2019 metais JAV jūreivis bazėje Havajuose nušovė du žmones ir sužeidė trečią, o tais pačiais metais Saudo Arabijos kariūnas Floridos kariniame objekte nušovė tris žmones.
Kuveite gimęs JAV pilietis 2015 metais Tenesyje užpuolė du karinius objektus, nužudydamas keturis jūrų pėstininkus ir jūreivį. FTB padarė išvadą, kad šį smurtą įkvėpė „užsienio teroristinė grupuotė“.
Naujausi komentarai