Japonijoje žemės drebėjimo aukų skaičius išaugo iki 73, gelbėtojams trukdo prastas oras

Tūkstančiai žmonių vis dar neturi elektros, o daugelyje miestų nutrūkęs vandens tiekimas.

Visoje Išikavos prefektūroje, esančioje pagrindinėje Honšiū saloje, kaukė sirenos, o gelbėtojų automobiliams teko kažkokiu būdu pravažiuoti pro kelius, užblokuotus akmenų ir nuvirtusių medžių.

Sausio 1 dieną įvykęs 7,5 balo žemės drebėjimas, sukrėtęs pagrindinėje Honšiū saloje esančią Išikavos prefektūrą, sukėlė daugiau nei metro aukščio cunamio bangas, didelį gaisrą, apgadino daug kelių.

Labiausiai nukentėjo prefektūros Noto pusiasalis, kur gaisras nusiaubė kelis šimtus pastatų, o keliuose miestuose, įskaitant Vadžimą ir Sudzu, daug namų virto griuvėsiais, rodo trečiadienį paskelbtos palydovinės nuotraukos.

„Niekada negalėsiu ten grįžti. Dabar ten neįmanoma gyventi“, – sakė 75-erių Yoko Demura (Joko Demura) iš prieglaudos Nanao mieste, į kurią ji pateko po to, kai jos namai virto griuvėsiais.

„Man liūdna ir man jų trūks“, – pridūrė ji kalbėdama su naujienų agentūra AFP.

Pakrantės Sudzu miesto meras Masuhiro Izumiya (Masuhiras Izumija) teigė, kad beveik neliko neapgadintų namų.

„Apie 90 proc. namų [mieste] yra visiškai arba beveik visiškai sugriauti [...]. Padėtis tikrai katastrofiška“, – sakė jis transliuotojui TBS.

Prefektūros vyriausybė patvirtino, kad žuvo 73 žmonės ir daugiau kaip 400 buvo sužeisti. Manoma, kad aukų skaičius dar didės.

Daugiau nei 33,4 tūkst. žmonių buvo įkurdinti prieglaudose, o mažiausiai 200 pastatų sugriuvo.

Apie 30 tūkst. namų ūkių Išikavos prefektūroje vis dar neturi elektros, o daugelyje miestų nutrūkęs vandens tiekimas, pranešė vietos komunalinių paslaugų bendrovė.

Niekada negalėsiu ten grįžti. Dabar ten neįmanoma gyventi.

„Nuo nelaimės praėjo daugiau nei 40 valandų. Gavome daug informacijos apie žmones, kuriuos reikia gelbėti, ir yra žmonių, laukiančių pagalbos“, – trečiadienį po nepaprastosios padėties darbo grupės posėdžio sakė šalies ministras pirmininkas Fumio Kishida (Fumijas Kišida).

Jis pridūrė, kad į šią teritoriją buvo išsiųsta dvigubai daugiau karinio personalo, taip pat pasitelkta daugiau gelbėjimo šunų.

Vietos pareigūnai teigė, kad į regioną atvežta daug maisto ir atsargų, nepaisant sudėtingų pristatymo sąlygų.

„Mūsų gyvybiniai ryšiai nutrūko“, – sakė 30-metė Yuko Okuda (Juko Okuda) iš evakuacijos centro Anamidzu, esančio netoli nuo Sudzu.

„Elektra, vanduo ir dujos – viskas. O kadangi vis kartojasi požeminiai smūgiai, mūsų namas gali bet kada sugriūti“, – sakė ji AFP.

Nedidelė žala atominėms elektrinėms

Japonijos meteorologijos agentūrai (JMA) nurodė, kad žemės drebėjimo stiprumas siekė 7,6 balo. Iki trečiadienio ryto regioną sukrėtė daugiau nei 400 požeminių smūgių.

Žemės drebėjimas sukėlė mažiausiai 1,2 metro aukščio cunamio bangas Vadžimoje, o kitur buvo pranešta apie keletą mažesnių cunamio bangų.

Japonijoje kasmet įvyksta šimtai žemės drebėjimų, tačiau didžioji dauguma jų nepadaro žalos, nes šalyje daugiau nei keturis dešimtmečius galioja griežtos statybos taisyklės.

Žemės drebėjimų skaičius ir intensyvumas Noto pusiasalio regione nuolat didėja.

Yoshihiro Ito (Jošihiras Itas) iš Kioto universiteto Nelaimių prevencijos mokslinių tyrimų instituto agentūrai AFP teigė, kad didelį pakartotinių smūgių skaičių lemia po pusiasaliu esančios sudėtingos tektoninių lūžių sistemos.

Šalį itin sukrėtė 2011 metais prie šiaurės rytuose esančių krantų įvykęs galingas 9 balų stiprumo povandeninis žemės drebėjimas, sukėlęs cunamį, per kurį žuvo arba dingo apie 18,5 tūkst. žmonių.

Tuomet cunamis taip pat užliejo Fukušimos atominę elektrinę ir sukėlė vieną didžiausių pasaulyje branduolinių katastrofų.

Po pirmadienio žemės drebėjimo ir požeminių smūgių kai kuriose Japonijos jūros pakrantėje esančiose atominėse elektrinėse buvo užfiksuota nedidelė žala, įskaitant vandens, naudojamo branduoliniam kurui aušinti, nutekėjimą ir dalinį elektros energijos tiekimo nutraukimą vienoje elektrinėje.

Elektrinės operatoriai teigė, kad pavojaus aplinkai ar pačioms atominėms elektrinėms nėra.