Mergina studijavo antrame Teisės fakulteto kurse Milano Šventosios Širdies universitete (Università del Sacro Cuore). Ji buvo uoli studentė, aktyviai dalyvavo parapijos ir bendruomenės veiklose.
Merginos dingimas
Dingimo dieną Lidija nuvyko aplankyti draugės, paguldytos į Čitiljo ligoninę Varezės provincijoje. Būtent draugė – paskutinė, mačiusi Lidiją gyvą. Mergina ligoninėje praleido maždaug pusvalandį, o apie 20.10 val. savo automobiliu „Fiat Panda“ išvyko namo. Nuo to momento apie ją nebuvo jokių žinių.
Praėjus dviem dienoms po dingimo, merginos kūnas buvo rastas giraitėje netoli Varezės miesto. Skrodimas atskleidė, kad ji buvo 29 kartus subadyta peiliu. Teismo medicinos ekspertai taip pat nustatė, kad prieš nužudymą mergina turėjo pirmuosius lytinius santykius.
Šeima sulaukė anoniminio laiško
Laidotuvių dieną Lidijos šeimą pasiekė anoniminis laiškas „In morte di un’amica“ („Mirusiai draugei“). Tai – eilėraštis, kuriame, be kita ko, auka pavadinama „aukojamuoju ėriuku“. Buvo manoma, kad laišką parašė Stefano Binda – buvęs narkomanas ir artimas Lidijos bičiulis, kartu su ja lankęs parapiją.
Tarp religinių citatų ir kliedesių išryškėjo konkretūs užuominų į Lidijos nužudymo būdą bruožai – detalės, kurių tyrėjai ir žiniasklaida nebuvo atskleidę. Tai aiškiai rodė, kad laiško autorius buvo susijęs su nusikaltimu.
Įtariamasis – merginos bičiulis
Tyrėjai tuo metu įsitikino, kad žiaurus nusikaltimo pobūdis ir durtinės žaizdos buvo padarytos kliedesio būsenoje, kuriai, kaip manoma, turėjo įtakos idėja nubausti merginą už tai, kad ji prarado nekaltybę – nors ir prieš savo valią. Pirminiai tyrimai nukrypo į Šiaurės Lombardiją. Pareigūnai apklausė seminaristus ir kunigus, tarp jų – ir kelis įtariamuosius, turinčius painius ir abejotinus alibi. Tą dieną, kai buvo nužudyta Lidija, didelė kunigų ir seminaristų grupė buvo išvykusi į kalnus, tačiau nebuvo jokio dalyvių sąrašo. Kartu autobusu keliavusių liudininkų pasakojimai smarkiai prieštaravo vieni kitiems.
19-metis S. Binda buvo apklaustas kaip liudytojas – jam teko patvirtinti vieno seminaristo alibi.
Tyrimas tuomet nukrypo į laiško autorių. Advokatų teigimu, išsiaiškinus, kas jis, būtų nustatytas ir žudikas. Buvo pradėtas tyrimas dėl 38 metų kunigo Don Antonio Costabile, labai artimo aukai. Po kelerius metus trukusio tyrimo jis buvo visiškai išteisintas.
2015 m. tyrimo istorijoje įvyko pirmasis lūžis: liudytoja, žiūrėdama televizijos laidą, atpažino laiško „In morte di un’amica“ rašyseną – ji priklausė buvusiam jos mokyklos draugui, tuomet jau 47 metų S. Bindai. Iki tol Binda buvo apklaustas tik kaip liudytojas. Jis neturėjo įrodymų tai nakčiai, ir to pakako, kad įtarimai kristų jam.
Jo bute atliktų kratų metu rasti sąsiuviniai su frazėmis, primenančiomis laiško turinį. Vyras visada mėgo poeziją, buvo laikomas kultūringu žmogumi.
Taip buvo pareikšti kaltinimai, dėl kurių S. Binda atsidūrė kalėjime. Jis buvo nuteistas iki gyvos galvos. Už grotų vyras praleido beveik ketverius metus, kol apeliacinis teismas jį išteisino, o aukščiausiasis teismas galutinai panaikino visus kaltinimus dėl įrodymų stokos.
Žudikas iki šiol nežinomas
2017 m. iškastas Lidijos kūnas galutinai patvirtino S. Bindos nekaltumą: keturi jos gaktos srityje rasti plaukai jam nepriklausė, kaip ir jokios nukentėjusiosios kūne ar ant daiktinių įrodymų aptiktos biologinės medžiagos neatitiko vyro DNR.
Tuo tarpu tikrasis „In morte di un’amica“ autorius buvo nustatytas ir paaiškėjo, kad su žiauriu nužudymu neturi nieko bendra. Pasak jo, tuos eilėraščio posmus parašė tik kaip pagarbos ženklą mirusiajai.
(be temos)
(be temos)