„Naktį gyvenvietėse, išskyrus Stepanakertą, buvo santykinai ramu. Priešas po vidurnakčio kelis kartus apšaudė Stepanakertą didelio nuotolio kasetinėmis raketomis, nukentėjo civilinė infrastruktūra“, - sakoma pranešime.

Azerbaidžanas apkaltino Armėniją apšaudžius jo dalinius per valstybinę sieną naktį į pirmadienį. Tai pranešė Azerbaidžano gynybos ministerija.

„Armėnija pažeidė ugnies nutraukimo režimą, - sakoma žinybos pranešime. – Armėnijos ginkluotosios pajėgos vėl apšaudė iš minosvaidžių ir šaulių ginklų Azerbaidžano armijos dalinius per valstybinę sieną“.

Pasak pranešimo autorių, Armėnijos pajėgos, patyrusios gyvosios jėgos ir karinės technikos nuostolių kai kuriuose fronto ruožuose, buvo priverstos trauktis. Pirmadienio rytą karo veiksmai tęsiasi, operatyvinę situaciją kontroliuoja Azerbaidžano kariuomenė.

Padėtis Kalnų Karabache susikomplikavo rugsėjo 27 d. Regione prasidėjo Armėnijos ir Azerbaidžano ginkluotųjų pajėgų mūšiai. Azerbaidžane ir Armėnijoje įvesta karinė padėtis, paskelbta mobilizacija. Abi šalys praneša apie žuvusiuosius ir sužeistuosius, tarp kurių yra civilių.

Jau tris kartus buvo susitarta nutraukti ugnį, bet beveik iškart šie susitarimai buvo pažeidžiami.

Armėnijos ir Azerbaidžano konfliktas dėl Kalnų Karabacho prasidėjo 1988 metų vasarį, kai Kalnų Karabacho autonominė sritis, kur gyventojų daugumą sudaro armėnai, pareiškė pasitraukianti iš Azerbaidžano SSR sudėties. 1991 metų rugsėjį autonomijos administraciniame centre Stepanakerte buvo paskelbta, kad įkuriama Kalnų Karabacho Respublika. Kilus kariniam konfliktui, Azerbaidžanas prarado Kalnų Karabacho kontrolę.