Rusija iki 2020 metų papildys savo Juodosios jūros karinį laivyną daugiau nei 80 naujų karo laivų, o iki 2016-ųjų užbaigs antrą karinio jūrų laivyno bazę prie Novorosijsko, antradienį pranešė Juodosios jūros karinio laivyno vadas.

Kalbėdamas su uostamiestyje besilankančiu prezidentu Vladimiru Putinu viceadmirolas Aleksandras Vitko sakė, kad antrosios bazės Juodojoje jūroje būtinybė šalia pagrindinės Krymo pusiasalyje iškyla dėl NATO plėtros.

„Iki 2020 metų (į Novorosijską) turėtų atplaukti 80 laivų. Juodosios jūros laivynas iki 2020 metų turės 206 laivus“, – cituodama A.Vitko pranešė naujienų agentūra „Interfax“.

„Krymui sugrįžus į Rusijos Federacijos sudėtį šios bazės aktualumas nemažėja, kadangi NATO laivai nuolat dalyvauja Juodojoje jūroje, todėl planuojama sukurti karinio jūrų laivyno bazę Juodojoje jūroje“, – sakė A.Vitko prezidentui.

NATO reguliariai vykdo pratybas Juodojoje jūroje, ypač po to, kai Rusija aneksavo Krymą, kurio gyventojų dauguma yra rusai, iš dalies baimindamasi, kad Ukrainos naujoji provakarietiška vadovybė gali bandyti prisijungti prie Šiaurės Aljanso.

Vienas šaltinis NATO sakė neturintis jokios informacijos apie planuojamą naujos karinio jūrų laivyno bazės statybą regione, bet pridūrė, kad Aljansui priklausanti Bulgarija turi bazę Juodojoje jūroje, kuria galėtų pasinaudoti NATO laivai. Kitos dvi NATO narės, turinčios bazės Juodojoje jūroje, yra Rumunija ir Turkija.

Narystės NATO anksčiau siekė Juodosios jūros rytinėje pakrantėje esanti Gruzija, tačiau vargu ar ji arba Ukraina artimiausiu metu būtų priimtos į Aljansą, kadangi Maskva kategoriškai priešinasi NATO plėtrai į rytus.

Šį mėnesį, kai NATO vykdė pratybas vakarinėje Ukrainos dalyje, Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu pažadėjo padidinti karių skaičių Kryme.

V.Putinas planuoja iki dešimtmečio pabaigos išleisti 545 mlrd. JAV dolerių Rusijos ginkluotųjų pajėgų atnaujinimui. Dalis šių lėšų bus skirta Krymo gynybinės infrastruktūros stiprinimui.