Filipinuose tikintieji drastiškai atkartoja Kristaus nukryžiavimą

Tikintieji Šiaurės Filipinų kaimuose Didįjį penktadienį leidosi prikalami prie medinių kryžių, kad tokiomis drastiškomis priemonėmis atkartotų Jėzaus Kristaus nukryžiavimą, o tūkstančiai žiūrovų iš pačių Filipinų ir užsienio stebėjo šias kruvinas apeigas, kurių tradicija gyvuoja nepaisant Katalikų Bažnyčios nepritarimo.

Bažnyčios lyderiai ir sveikatos apsaugos pareigūnai reiškė nepritarimą šiai praktikai, kuri sulieja katalikybę su liaudies tikėjimais, bet kasmet rengiami ritualai toliau pritraukia ir dalyvius, ir didžiules stebėtojų minias, ypač – šiaurinėje Pampangos provincijoje.

53 metų iškabų piešėjas Rubenas Enaje (Rubenas Enachė) jau 28-us metus buvo prikaltas prie kryžiaus ant dulkinos kalvos šios provincijos San Pedro Kutudo kaime.

Jis šiuose kasmetiniuose ritualuose ėmė dalyvauti nukritęs nuo pastato ir likęs gyvas. Romėnų kariais apsirengę vyrai į jo plaštakas ir pėdas sukalė nerūdijančio plieno vinis, stebint miniai su kameromis, pasirengusiai užfiksuoti šio atgailautojo kančias.

48 metų kino kūrėjas iš Danijos Lasse Spangas Olsenas (Lasė Spangas Olsenas) prisidėjo prie R.Enaje ir dar aštuonių filipiniečių, ir taip pat buvo prikaltas prie kryžiaus. Jo veidas persikreipė nuo skausmo, kai į rankas ir kojas smigo vinys.

Jis sakė, kad prieš dvejus metus sukūrė filmą apie R.Enaje kasmetinį prikalimą prie kryžiaus ir, du kartus susirgęs, nusprendė pats dalyvauti šiose apeigose. Prie jo kryžiaus buvo pritaisyta mažytė kamera, jo patirtį filmavo kolega.

„Tai asmeninis mano ir (Dievo) reikalas“, – sakė jis. Po to, kai jam padėjo nulipti nuo kryžiaus, jis pareiškė: „Fantastiška, turėtumėt tai išbandyti“.

Organizatoriai sakė, kad mažiausiai devyni vyrai turėjo būti prikalti prie kryžių 65 km nuo sostinės Manilos esančio San Fernando miesto kaimiškuose rajonuose.

Be to, pagal tradiciją Didįjį penktadienį šimtai „atgailautojų“ su gobtuvais plaka sau nugaras rimbais, kartais krauju taškydami ir žiūrovus.

Organizatoriai šiemet pakeitė programą, kad nesusidarytų pernelyg didelės minios. Tad nukryžiavimai vyks vidurdienį ne viename rajone, bet visą dieną skirtingose San Fernando dalyse.

Pirmuoju etapu Kristumi apsirengę trys vyrai paeiliui buvo prikalti prie kryžių 7,6 cm ilgio nerūdijančio plieno vinimis, stebint romėnų centurionais apsirengusiems kaimiečiams.

Du tų vyrų vėliau buvo nunešti neštuvais, bet Rolly Pantoja (Rolis Pantocha) ėjo pats, iškėlęs rankas į viršų, kad visi matytų jas vis dar kraujuojant.

Nukryžiavimai Filipinuose – didžiausioje katalikiškoje Azijos valstybėje – rengiami ištisus dešimtmečius, nors šalies katalikų vyskupai tokiems ritualams nepritaria.

Arkivyskupas Socratesas Villegasas (Sokratesas Viljegasas), Filipinų vyskupų konferencijos vadovas, taip pat reiškė nepritarimą.

„Jeigu tai, ką darote, didina jūsų meilę kitiems, tada tai patinka Dievui, – sakė jis. – Bet jeigu darote tai dėl nuotraukų, vien tam, kad išgarsėtumėt, tai yra dvasinė tuštybė“.

Vyskupų konferencijos vykdomasis sekretorius tėvas Joselito Jopsonas (Choselitas Chopsonas) pabrėžė, kad „tai yra privati tikėjimo raiška“.

„Tai priklauso nuo tikinčiojo. Negalime jiems drausti, jei jie nori tokiu būdu išreikšti savo tikėjimą“, – sakė jis.

Šalies sveikatos apsaugos departamentas atkreipia dėmesį į šio ritualo pavojų sveikatai. Sveikatos sekretoriaus pavaduotojas Ericas Tayagas (Erikas Tajagas) paragino tuos tikinčiuosius pasiskiepyti nuo stabligės.

Tikintieji nukryžiavimo atkartojimui ryžtasi atgailaudami dėl nuodėmių, melsdami sveikatos ligoniams, prašydami geresnio gyvenimo arba dėkodami Dievui už numanomus stebuklus.

Filipinai yra didžiausia Azijos katalikų citadelė, kurioje gyvena daugiau kaip 80 mln. tikinčiųjų ir kurioje Bažnyčia turi didelę įtaką, lemiančią, kad skyrybos ir abortai iki šiol nėra įteisinti.

Tačiau šalyje katalikišką tikėjimą neretai papildo vietos prietarai – pavyzdžiui, kai kurie žmonės Didįjį penktadienį po 15 val. vengia praustis po dušu ir skalbti, kad neprisišauktų nesėkmės.