Taip Amerika iš esmės pakeistų savo dalyvavimo NATO modelį.

D. Trumpas su padėjėjais aptarė galimybę transformuoti Jungtinių Valstijų dalyvavimą NATO taip, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos Aljanso narėms, kurios gynybai skiria tam tikrą dalį savo bendrojo vidaus produkto (BVP), sakė pareigūnai.

Jų teigimu, pagal galimą politikos pokytį JAV gali neginti užpultos kitos NATO narės, jei toji šalis nesilaikys nustatyto gynybos išlaidų „slenksčio“.

Jei D. Trumpas iš tiesų žengs tokį žingsnį, tai būtų reikšmingas atsitraukimas nuo pagrindinio Aljanso principo, vadinamo 5-uoju straipsniu, pagal kurį bet kurios NATO šalies užpuolimas laikomas visų NATO šalių užpuolimu.

Tačiau po pastarųjų savaičių nerimo dėl JAV įsipareigojimų ginti sąjungininkes lengviau atsikvėpti galėtų valstybės, po Rusijos invazijos Ukrainoje smarkiai padidinusios gynybos finansavimą.

„Jo administracija jau davė suprasti sąjungininkėms Europoje, kad JAV gali sumažinti savo karinį buvimą Europoje, o viena iš dabar svarstomų galimybių – perskirstyti JAV karines pajėgas regione taip, kad jos būtų sutelktos NATO šalyse, kurios padidino savo išlaidas gynybai iki tam tikros BVP dalies“, – teigia NBC.

Visgi vienas Nacionalinio saugumo tarybos pareigūnas NBC patikino, kad „D. Trumpas yra įsipareigojęs NATO ir 5-ajam straipsniui“.

D. Trumpas ne kartą kritikavo NATO šalis už tai, kad jos nesilaiko dabartinio tikslo gynybai skirti bent 2 proc. savo BVP. Jis teigė, kad tai neteisinga ir užkrauna papildomą naštą JAV.

Šiemet jis yra sakęs, kad sąjungininkės Europoje bendrai turėtų skirti gynybai tiek, kiek skiria vienos JAV. Neseniai jis pareiškė, kad NATO narės gynybai turėtų skirti 5 proc. savo BVP.

Padidinusi skolinimosi galimybes, šiemet Lietuva krašto apsaugai ketina skirti 4 proc. BVP, o 2026-2030 metais planuoja gynybai numatyti 5-6 proc. ekonomikos dydžio.

Lietuvoje yra dislokuotas sustiprintas amerikiečių karių batalionas – daugiau nei tūkstantis karių.