Tačiau, analitikų teigimu, lapkričio 18–19 d. Šendžene vyksiančio Azijos ir Ramiojo vandenyno ekonominio bendradarbiavimo (APEC) viršūnių susitikimo metu numatytas Kinijos, JAV ir Rusijos prezidentų Xi Jinpingo, Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino susitikimas, be galimybės kartu nusifotografuoti istoriniame kadre, greičiausiai neduos apčiuopiamų rezultatų.
Įtakos sferos
Kai 1945 m. vasarį Jaltoje susitiko tuometis JAV prezidentas Franklinas D. Rooseveltas, Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Winstonas Churchillis ir Sovietų Sąjungos vadovas Josifas Stalinas, jie nustatė pokario tvarką ir naujas teritorijų ribas Europoje.
Jaltoje, kuri tuo metu priklausė Sovietų Sąjungai, o dabar yra Rusijos 2014 m. aneksuotoje Ukrainos teritorijoje, buvo padėti pamatai sovietų dominavimui Rytų Europoje ir Šaltajam karui.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėjo, kad Šendžene gali įvykti savotiškas XXI a. įtakos sferų „perskirstymas“, panašus į Jaltos konferenciją.
Šią savaitę Abu Dabyje vykusiose derybose – pirmosiose nuo vasario mėnesio – Rusijos derybininkai sukėlė nerimą Ukrainai ir jos Europos sąjungininkėms, pareikalavę, kad į bet kokį taikos susitarimą būtų įtrauktas Europos saugumo architektūros peržiūrėjimas. JAV taip pat pasiūlė naują tokios sistemos modelį.
Rusijos delegacijos Abu Dabyje vadovas Vladimiras Medinskis dar labiau sustiprino šiuos nuogąstavimus, suabejojęs Europos dalyvavimo tolesnėse derybose būtinybe.
Toks trišalis formatas kelia nepasitenkinimą, nes sudaro įspūdį, „kad kelios didžiosios valstybės gali spręsti apie kitų šalių saugumą ir ateitį, neatsiklausdamos jų pačių“, – sakė Hadsono instituto ekspertė Tsiporah Fried.
Vien toks susitikimo formatas „jau pasiųstų žinią apie tai, kas laikomas svarbiu ir kieno interesus svarstyti bei derinti gali kiti“, – AFP sakė ji.
Skirtingi interesai
Tačiau, be simbolinės reikšmės, skirtingi trijų valstybių interesai mažina tikimybę, kad Šendžene bus sukurta nauja pasaulio tvarka.
Pranešama, kad net susitikimo darbotvarkė tebėra ginčų objektas: Rusija siūlė daugiausia dėmesio skirti Ukrainai, D. Trumpas ragino aptarti branduolinius ginklus ir karą su Iranu, o Kinija abiem klausimais laikosi tylos.
„Visų trijų šalių reikalavimai labai skiriasi, todėl suderinti lūkesčius bus sudėtinga. Didelė tikimybė, kad derybos baigsis nepasiekus proveržio“, – sakė Pekino liaudies universiteto Čongjango finansinių studijų instituto dekanas Wang Wenas.
Be to, yra nedaug klausimų, kuriuos sprendžiant visų trijų lyderių dalyvavimas galėtų padėti pasiekti pažangos.
Pavyzdžiui, pagrindiniai Pekino ir Vašingtono nesutarimai susiję su prekyba ir konkurencija dėl dirbtinio intelekto technologijų.
Daugiašališkumo šalininke save pristatanti Kinija ne kartą pabrėžė, kad Europa turėtų dalyvauti derybose dėl taikos Ukrainoje.
Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris sakė, kad per neseniai vykusį susitikimą Xi parodė „susierzinimą“, kai buvo iškelta idėja trišalėse derybose aptarti Ukrainą.
„Jis aiškiai pabrėžė, kad tai yra Europos konfliktas, todėl europiečiai taip pat privalo sėdėti prie derybų stalo“, – televizijai ARD sakė F. W. Steinmeieris.
Kalbant apie branduolinį nusiginklavimą, Kinija jau seniai laikosi pozicijos, kad JAV ir Rusija pirmiausia turėtų sumažinti savo milžiniškus branduolinius arsenalus, o tik tada Pekinas sutiktų derėtis dėl savo branduolinių ginklų atsargų.
Todėl, sakė Wangas AFP, viršūnių susitikime labiau tikėtini nedideli susitarimai, pavyzdžiui, dėl tiesioginių ryšio linijų krizių atvejais arba bendradarbiavimo kovojant su terorizmu, sveikatos apsaugos ar klimato kaitos srityse.
„Nėra vieno bendro priešo, kuris suvienytų visas tris didžiąsias valstybes taip, kaip kova su nacistine Vokietija suvienijo Rooseveltą, Churchillį ir Staliną“, – sakė Australijos nacionalinio universiteto politologas Wen-Ti Sungas.
„Todėl galima tikėtis pavienių sandorių, o ne didelio masto susitarimo“, – pridūrė jis.
Vis dėlto, pasak Sungo, susitikimą atidžiai stebės Taivano – į kurį Kinija reiškia pretenzijas – valdžia.
„Jei D. Trumpo administracija sutiktų dėl savo patogumo atsisakyti vienos partnerės (Ukrainos), tai galėtų tą patį padaryti ir su kita“, – sakė jis.
Pasaulis po susitikimo Šendžene
D. Trumpo administracija siekia iš naujo įtvirtinti JAV dominavimą „Vakarų pusrutulyje“ – sausį ji netgi suėmė Venesuelos prezidentą Nicolásą Maduro. Tačiau pasaulio pasidalijimas tarp didžiųjų valstybių, kaip 1945 m., nebūtinai užtikrintų saugumą.
Pasak Pekino liaudies universiteto atstovo Wango, Kinija „nuo pat pradžių“ nepritarė Jaltos logikai – slaptam įtakos sferų pasidalijimui ir didžiųjų valstybių sprendimams dėl kitų šalių likimo.
Wango teigimu, Kinija galėtų išsklaidyti nuogąstavimus dėl antrosios Jaltos, pasinaudodama susitikimu tam, kad „pabrėžtų suvereniteto gynimą bei paramą daugiašalėms organizacijoms“.
Jei Pekinas susitikime pabrėžtų, kad Europa privalo dalyvauti derybose dėl žemyno saugumo, tai „iš tikrųjų galėtų atverti naują galimybę Kinijai ir Europai užmegzti dialogą“, sakė jis.
„Tikroji Jaltos konferencija atvėrė kelią Korėjos ir Indokinijos karams, taip pat įvairiems konfliktams ir sukilimams visoje Azijoje, Afrikoje ir Lotynų Amerikoje“, – sakė Singapūro nacionalinio universiteto atstovas Chong Ja Ianas.
Bet koks „Jalta 2.0“ susitarimas „beveik neabejotinai sukeltų panašių problemų“, – teigė jis.
(be temos)
(be temos)
(be temos)