Rusija paskubomis koreguoja politiką Irako atžvilgiu

Atrodo, kad Kremlius, stojęs į karo Irake priešininkų gretas, suprato, jog klydo, bet kursas koreguojamas neabejotinai pavėluotai.

Nelinki pralaimėjimo JAV

Pastarosiomis dienomis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas padarė du pareiškimus, kurie iš karto atkreipė politikos apžvalgininkų dėmesį. Pirmiausiai Kremliaus šeimininkas pasakė, kad Irako problemos sprendimo vėl turėtų imtis Jungtinių Tautų Saugumo taryba. Kitą dieną V.Putinas pareiškė, kad Rusija “nelinki Amerikai pralaimėjimo Irake”.

Politologai šią frazę “išvertė” taip: jeigu nelinki pralaimėjimo, linki pergalės. Elektroninis laikraštis “Gazeta.ru” iš V.Putino pastarojo pareiškimo padarė išvadą, kad “Kremlius pagaliau suvokė, kokie nemalonumai jo laukia Irake po karo”.

Politinė birža

Irakas - savotiška politinė birža, kurioje žaidžia daug valstybių. Vienos jau mėgaujasi būsimąja Amerikos pergale. Kitos viliasi, kad įvyks kažkoks stebuklas ir amerikiečiai pralaimės. Tokių valstybių nedaug.

Tas, kuris šioje politinėje biržoje padarys teisingą sprendimą - laimės, kas apsiriks - praloš. O kas šiame žaidime nedalyvaus - irgi patirs pralaimėjimą, ne kare lygiųjų nebus.

“Gazeta.ru” pažymi, kad V.Putinas šiame žaidime norėjo lošti kažkaip gudriai, balansuoti tarp karo Irake šalininkų ir priešininkų. Jis tai sakydavo, kad jokiu būdu negalima leisti karui įsiliepsnoti, tai kalbėdavo, jog, esant tam tikroms aplinkybėms, jėgą prieš Iraką panaudoti galima.

Aštriame konflikte tokia pozicija iš karto stumia į pralaimėjimą, nes, esant bet kokiai karo baigčiai, Rusija atsiduria politikos šalikelėje. Galiausiai V.Putinas prisijungė prie karo priešininkų gretų.

Pristigo ryžto

Tai, kad jis atsidūrė šiose gretose, jam kelia daug pavojų. Po rugsėjo 11-osios V.Putinas be dvejonių stojo į JAV pusę. Jis buvo ne tik pirmasis iš valstybės lyderių, pareiškusių užuojautą dėl ištikusios tragedijos, bet ir vėliau neprieštaravo, kad Amerika įkurtų savo karines bazes Vidurinės Azijos valstybėse, kurios vis dar yra Rusijos įtakos sferoje.

V.Putinas padarė labai daug, kad Rusija ir JAV suartėtų, nors Rusijos elitas, pirmiausiai karinis, tam priešinosi. Tačiau Irako krizė visas V.Putino pastangas “nurašė”. Jam pristigo ryžto tęsti ankstesnį kursą ir paremti Džordžą V.Bušą, pažymi “Gazeta.ru”.

Tuo pat metu Kremliaus šeimininkas nesiryžo stoti į atvirą konfrontaciją su JAV. Spaudžiamas savo elito ir raginamas vadinamosios senosios Europos, jis sumažino partnerystės su Jungtinėmis Valstijomis lygį.

Laikinos sąjungininkės

Užuot parėmęs JAV, V.Putinas mėgino lošti vadinamosios senosios Europos korta. Kaip žinoma, Vokietija, ir ypač Prancūzija, priešinosi jėgos prieš Iraką panaudojimui.

Maskva sudarė “ašį” su Paryžiumi ir Berlynu. Tačiau Prancūzija ir Vokietija nėra Rusijos tikrosios sąjungininkės. Joms Rusijos prireikė tik šiam konkrečiam atvejui.

Ir kai JAV nuvers Sadamą Huseiną, Rusija atsidurs itin sunkioje padėtyje. Naujoji Irako vyriausybė vargu ar norės turėti su Kremliumi kokių nors reikalų. Jos priekaištas - diktatorių rėmėte iki paskutinės minutės - bus labai argumentuotas.

Pralaimėjimas tarptautinėje arenoje, persipynęs su naftos kainos kritimu, gali padaryti didelę įtaką Rusijos prezidento rinkimų kampanijai, kuri vyks po metų.

Visuomenė gali pateikti Kremliaus šeimininkui griežtą sąskaitą už didelę nesėkmę tarptautinėje arenoje ir už neišspręstas vidaus problemas. V.Putinas neabejotinai norės būti perrinktas, tačiau tai pasiekti bus nelengva, konstatuoja “Gazeta.ru”.