Vokietijos žvalgyba: Rusija iki 2030 metų gali įgyti pajėgumus atakuoti NATO

Vokietija, kuri po JAV yra svarbiausia Kyjivo karinė rėmėja, ir pati vis dažniau tampa Rusijos šnipinėjimo ir sabotažo taikiniu, nurodo žvalgyba.

„Patinka mums tai ar ne, mes tiesiogiai susiduriame su Rusija“, – parlamento posėdyje sakė užsienio žvalgybos tarnybos BND vadovas Bruno Kahlis.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino ilgalaikis tikslas yra susilpninti Vakarus, o karinis susidūrimas su NATO „Rusijai tampa vienu iš pasirinkimų“, sakė B. Kahlis.

„Kalbant apie karius ir materialines priemones, Rusijos ginkluotosios pajėgos vėliausiai iki šio dešimtmečio pabaigos tikriausiai taps pajėgios įvykdyti ataką prieš NATO“, – pabrėžė jis.

B. Kahlis posėdyje Bundestage kalbėjo drauge su Vokietijos vidaus ir karinės žvalgybos vadovais. Jie paeiliui įspėjo dėl augančios grėsmės iš Rusijos, tęsiantis Maskvos kariuomenės invazijai Ukrainoje.

„Rusijos šnipinėjimas ir sabotažas Vokietijoje auga kiekybiškai ir kokybiškai“, – sakė vidaus žvalgybos vadovas Thomas Haldenwangas.

Jis išvardijo įtariamus sabotažo atvejus, įskaitant atvejį, kai į DHL krovininį lėktuvą vos nepateko sprogmuo.

Liepą Leipcigo oro uoste užsiliepsnojo paketas su sprogmenimis, jo dar nepakrovus į lėktuvą. Th. Haldenwangas tai pavadino laimingai pasibaigusiu atsitikimu.

„Jei jis būtų sprogęs lėktuve skrydžio metu, būtų įvykusi avarija, o nuolaužos būtų galėjusios pataikyti į visus tuos žmones čia, Vokietijoje, kurie atvirai ar slapčiomis prijaučia Putinui“, – sakė jis.

„Tikras uraganas“

Pasak Th. Haldenwango, Rusija taip pat vykdo dezinformacijos kampanijas, dronais šnipinėja ypatingos svarbos infrastruktūros objektus ir bando užverbuoti žmones, taip pat ir iš organizuoto nusikalstamumo pasaulio.

Maskvos vykdoma žlugdymo kampanija iš audros virto tikru į Vakarus slenkančiu uraganu, sakė Th. Haldenwangas. Jis atkreipė dėmesį, kad Vokietijos rytinės kaimynės Lenkija ir Baltijos šalys susiduria su dar brutalesne grėsme.

Nuo 2022-ųjų vasario, kai Maskva pradėjo didelio masto invaziją į Ukrainą, Vokietiją sukrėtė keli įtariamo šnipinėjimo Rusijai ir sabotažo atvejai.

Balandį tyrėjai sulaikė du Vokietijos ir Rusijos pilietybes turinčius vyrus, įtariamus šnipinėjimu Rusijai ir planavus atakas Vokietijoje, taip pat ir prieš JAV kariuomenės objektus, siekiant pakirsti karinę paramą Ukrainai.

Vėliau, aptikus skylę vienos vokiečių karinės bazės tvoroje ir įtariant sabotažą, bazė laikinai buvo uždaryta. Be to, manoma, kad pašaliniai asmenys bandė patekti į NATO stovyklas Vokietijoje.

Vokiečių kariuomenė mato reikšmingą su Rusija susijusios šnipinėjimo ir sabotažo veiklos suintensyvėjimą, parlamente sakė karinės žvalgybos vadovė Martina Rosenberg.

Tarp Rusijos vykdomų dalykų yra „vokiečių ginklų pristatymo Ukrainai žvalgymas“, karinio rengimo ir apginklavimo projektų stebėjimas, sakė ji.

Trys žvalgybos vadovai prašė daugiau įgaliojimų, kad būtų galima atsverti rusų veiklą ir kitas Vokietijoje iškylančias grėsmes.

Žvalgybos tarnyboms tenka „kovoti su gaisrais iš visų pusių“, sakė Th. Haldenwangas, taip pat atkreipdamas dėmesį į galimos kinų veiklos, galimos Irano remiamos veiklos, radikalių islamistų ir Vokietijos kraštutinių dešiniųjų keliamas grėsmes.

Sureagavo L. Kasčiūnas

Reaguodamas į Vokietijos žvalgybos duomenis, jog Rusijos kariuomenė NATO šalis gali pulti iki 2030 m., krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas akcentuoja, jog norint to išvengti – svarbu remti Ukrainą. Pasak jo, sėkminga ukrainiečių gynyba atitolina galimą Baltijos šalių puolimą.

„Tam tikras tvarkaraštis priklauso nuo to, kaip ukrainiečiams seksis kovoti. Kovodami jie laužo Rusijos karinę mašiną, stabdo galios plėtrą ir visus scenarijus atitolina nuo viso Aljanso ir mūsų, Baltijos šalių“, – antradienį žurnalistams Seime teigė L. Kasčiūnas.

„Visokeriopa parama Ukrainai bet kokius (Rusijos puolimo – ELTA) scenarijus atitolina nuo mūsų pačių, tai yra ir mūsų gynyba“, – akcentavo jis.

Svarstydamas apie Rusijos turimus pajėgumus, ministras tikina, jog iššūkių Kremliaus režimui sukels apsirūpinimas ginkluote. Anot jo, galimas puolimas gali būti grindžiamas ekonominiais tikslais.

„Jie gali turėti daugiau iššūkių su ginkluotės techniniu aprūpinimu. Čia yra įvairių momentų, vienur jiems sekasi ir toliau gamintis labai sėkmingai, kitur ne taip gerai. Bet faktas, kad jie savo ekonomiką pastatė ant karo ekonomikos bėgių ir sukasi“, – sakė L. Kasčiūnas.

„Daug ekonomistų svarsto, kad savo valstybę pamovus ant karo ekonomikos adatos, labai sunku nuo jos nulipti. Turi nuolat turėti imperialistines ambicijas, todėl tai užprogramuoja norą kažkur skverbtis“, – pridūrė jis.