Nors 2023 metais vykusiose COP28 klimato derybose beveik 200 šalių įsipareigojo atsisakyti iškastinio kuro, tik nedaugelis pateikė konkrečius planus, pažymėjo Vokietijos aplinkos ministerija.
Vokietijos priemonės apima atsinaujinančiosios energijos plėtrą, didesnį elektromobilių naudojimą ir Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų sistemos taikymą siekiant priversti pramonės teršėjus atsisakyti iškastinio kuro, pridūrė ministerija savo pareiškime.
Vokietijos aplinkos ministras Carstenas Schneideris Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje pareiškė, kad karas Artimuosiuose Rytuose parodė, kodėl reikia atsisakyti iškastinio kuro.
„Ne tik ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai visame pasaulyje rodo, kaip skubiai turime daryti daugiau, kad apsaugotume klimatą, – sakė jis. – Jei padėtis Hormuzo sąsiauryje lemia, ar žmonės vis dar gali sau leisti kasdien važinėti į darbą, tai nėra gera padėtis.“
Tuo metu Pasaulinio gamtos fondo (WWF) klimato politikos patarėja Fentjė Jacobsen teigė, kad Vokietijos veiksmų plane iš esmės pakartotos esamos iniciatyvos, nepateikiant „naujų idėjų ar papildomų siekių“.
„Tuo tarpu dabartinė vyriausybė planuoja mažiau pasikliauti atsinaujinančiais energijos šaltiniais ir daugiau – dujomis“, – pridūrė ji.
Vokietijos energetikos ministrė Katherina Reiche pasisako už naujų dujomis kūrenamų elektrinių statybą siekiant stabilizuoti elektros tinklą ir kompensuoti atsinaujinančių energijos šaltinių, pavyzdžiui, vėjo ir saulės, nepastovumą.
(be temos)