Atvykėliai stumia vietos gyventojus ieškotis darbo svetur  

Vokietija kaip magnetas traukia gero gyvenimo ieškotojus iš įvairių šalių. Šią šalį prieš tris dešimtmečius “atrado” turkai, kai vokiečiai ėmė vengti nekvalifikuoto darbo. Dabar Vokietijoje gyvena beveik septyni milijonai turkų, ir jų srautas nesibaigia.

Vokietijos ir kitų kraštų žiniasklaida jau anksčiau pastebėjo, kad vis dažniau vokiečiai nori išvykti į užsienį, pavyzdžiui, į Norvegiją, kur gyvenimo lygis dar aukštesnis.

Apsigyveno Norvegijoje

Andreasui Reksui - 39 metai, jis dirba virėju. Bet savo gabumus šis profesionalas demonstruoja ne Brandenburge, kur gimė ir dar prieš trejus metus gyveno, bet užsienyje, rašo italų laikraštis “Corriere della Sera”.

Kad gautų darbą pagal specialybę, Andreasui teko išvykti iš Vokietijos, kurioje dabar yra beveik 5 milijonai bedarbių. Jis pasirinko Norvegijos vakarinę pakrantę.

Andreasas - ne viengungis, jis išvyko į užsienį su šeima - žmona Juta ir dviem paaugliais sūnumis.  

Mokosi švedų kalbos

Tuo tarpu Gerhardas ir Andrea Koderlerai dar tik ruošiasi į užsienį. Jis - geležinkelio darbininkas, jam - 44-eri, ji - sodininkė, jai - 43 metai. Jiedu kol kas gyvena Brandenburgo priemiestyje su trimis vaikais.

Ši šeima trejus metus važinėjo po Vokietiją, kad gautų nuolatinį darbą, tačiau nesėkmingai. Gerhardas ir Andrea įsidarbindavo tik keliems mėnesiams: įmonės arba užsidaro, arba mažina darbuotojų skaičių.

“Jeigu artimiausiu metu neišvažiuosim, bus vėlu, nes pasensim”, - “Corriere della Sera” korespondentui sakė Gerhardas.

Jis su žmona lanko švedų kalbos kursus, net po 8 valandas kasdien. Už kursus apmokėjo Darbo ministerija. Po to jiedu mokysis naujų profesijų. Jas įgiję vyks kur nors “prie Baltijos”, tikriausiai į Švediją.

“Corriere della Sera” primena, kad terminą “prie Baltijos” prieš maždaug 50 metų į apyvartą paleido Sicilijos žmonės, sumanę emigruoti. Jie tada svajojo apsigyventi Belgijoje ar Vokietijoje. Baltija jiems buvo įsivaizduojamas tikslas.

Po 50 metų Baltija nustojo būti metafora. Istorija kartojasi šalyje, kurioje imigrantų priėmimui buvo sugalvotas specialus terminas - gastarbaiteriai. Tai - “į svečius” pakviesti darbininkai.

Palieka tėvynę

Kasmet iš Vokietijos gyventi kitur išvyksta apie 120 tūkstančių žmonių. Maždaug pusę jų sudaro pagyvenusieji - dažniausiai turtingi pensininkai. Jie nori savo saulėlydį sutikti kur nors ramioje vietelėje.

Bet neseniai iš Vokietijos pradėjo važiuoti ir kitų visuomenės sluoksnių atstovai. Tai tie, kurie, būdami 40-50 metų, prarado galimybę patekti į stebuklingą vadinamųjų aktyvių gyventojų ratą. Aktyviais gyventojais Vokietijoje vadinami pasiturintys, stabilų darbą turintys žmonės.

Praėjusiais metais tėvynę paliko 30 proc. vokiečių daugiau nei 2000-aisiais. Ši tendencija ryškėja ir šiais metais. Vis dažniau vokiečiai lankosi darbo jėgos mugėse. Jose užsienio verslininkai praneša, kur yra darbo jėgos stygius.

Siūlo darbą užsienyje

Vien Berlyne, kur 40 proc. statybininkų liko be darbo, organizacija “Europa Job Center”, kurią valdžia įkūrė, kad patenkintų vis gausėjančius prašymus surasti darbą užsienyje, nuo balandžio pradžios gavo 9 tūkstančius paraiškų. Tai - 2 tūkstančiais daugiau, palyginti su analogišku praėjusių metų laikotarpiu.

Dalis vokiečių ieško darbo savarankiškai - internete, kiti kreipiasi į užsienio darbdavius tiesiogiai. Pasiūlymų nestinga: Olandijoje reikalingi dažytojai ir lakuotojai, Norvegijoje - automechanikai, Švedijoje - medicinos seserys ir slaugės.

“Vokiečiai mielai dirba viešbučiuose, restoranuose, statybose, sveikatos apsaugos sistemoje. Jiems labiausiai patinka Skandinavija, Britanija ir Olandija. Labai sėkminga buvo programa “Tūkstantis jaunų vokiečių - iš rytinių žemių į Airiją”, - “Corriere della Sera” korespondentui aiškino Karlas Tintemanas. Jis yra Europos Sąjungos specialios organizacijos, koordinuojančios darbo jėgos paieškas visame žemyne, konsultantas.

Tinas Pokora (38 metų) ir dvejais metais jaunesnė jo žmona Heikė irgi atsidūrė “prie Baltijos”. Ši sąvoka dabar išsiplėtė - ji apima visą Skandinaviją

Tinas ir Heikė dirba Norvegijoje. “Visai nesigailiu, kad išvažiavau iš Vokietijos. Pastarieji dveji metai tėvynėje buvo siaubingi, - italų laikraščio žurnalistui sakė Tinas. - Visada liksiu vokiečiu, bet grįžti į tėvynę neketinu”.

Darbo užsienyje ieško itin daug vokiečių iš rytinių žemių. Bet vis dažniau kelia sparnus ir žmonės iš vadinamosios Vakarų Vokietijos.

Dar prieš kelerius metus Vokietija didžiavosi, kad ji - ekonominiu požiūriu galingiausia Senojo žemyno valstybė. Dabar jos žmones skaudina tai, kad jiems savo tėvynėje nelieka vietos ir kad jie priversti laimės ieškotis svetur.

Įstatymą atmetė

Vokietijoje susidarė tikrai paradoksali situacija. Tuo metu, kai šalyje yra milijonai bedarbių, o patys vokiečiai priversti laimės ieškoti svetur, kanclerio Gerhardo Šrioderio vyriausybė siekia privilioti kuo daugiau užsieniečių. Tam tikslui kairiųjų kabinetas parengė naują imigracijos įstatymą, sukėlusį daug ginčų.

Vyriausybę šiomis dienomis ištiko nesėkmė. Šiek tiek anksčiau ji jau buvo apsidžiaugusi, kad naujajam imigracijos įstatymo projektui pritarė parlamento žemieji rūmai - Bundestagas.

Tačiau apsidžiaugta pernelyg anksti - naująjį įstatymą Konstitucinis teismas pripažino negaliojančiu. Tai reiškė mažiausiai laikiną vieno svarbiausių G.Šrioderio ir jo socialdemokratų bei žaliųjų vyriausybės reformų projekto žlugimą.

Konstitucinio teismo atstovas, aiškindamas sprendimą, pažymėjo, kad teismas buvo prašomas įvertinti ne imigracijos įstatymo esmę, bet jo priėmimo aplinkybes. Opozicijoje esantys krikščionys demokratai teigė, kad balsuojant dėl įstatymo priėmimo buvo grubiai pažeista balsavimo procedūra .

Krikščionys demokratai taip pat rimtai abejoja ir dėl paties imigracijos įstatymo turinio. Jie jau pasiūlė socialdemokratams ir žaliesiems pradėti dialogą dėl naujos įstatymo redakcijos, labiau negu ligi šiol sugriežtinant imigracijos sąlygas.

Konstitucinio teismo atmestas įstatymas turėjo įsigalioti sausio 1 dieną.

Pagal šį įstatymą būtų buvę panaikinti kvalifikuotų ne Europos Sąjungos narių piliečių imigracijos į Vokietiją apribojimai, galiojantys nuo praėjusio amžiaus 8-ojo dešimtmečio, kai Vokietija atsisakė specialių programų, kuriomis pirmiausiai iš Turkijos siekė prisivilioti papildomos darbo jėgos.

Sunku suprasti, ko siekia G.Šrioderio vyriausybė, viliodama turkus, kai vokiečiai turi ieškotis darbo svetur.