Pastaraisiais metais Armėnija savo užsienio politikos srityje ėmė gręžtis nuo Rusijos, iš dalies dėl to, kad Maskva nesiėmė karinių veiksmų, kai Azerbaidžanas 2023 metų rugsėjį pradėjo puolimą prieš armėnų separatistus.
Buvusi Sovietų Sąjungos respublika 2024 metais įšaldė savo narystę Rusijos vadovaujamame saugumo aljanse ir tais pačiais metais išreiškė susidomėjimą įstojimu į Europos Sąjungą, vis labiau toldama nuo Maskvos orbitos.
„Matome, kad Armėnija svarsto santykių su Europos Sąjunga vystymą, ir mes į tai žiūrime visiškai ramiai“, – sakė V. Putinas.
„Tačiau turėtų būti akivaizdu (...) Būti muitų sąjungoje su Europos Sąjunga ir Eurazijos ekonomine sąjunga yra neįmanoma. Tai tiesiog neįmanoma pagal apibrėžimą“, – pridūrė jis.
Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas sakė suprantąs, kad narystė abiejose sąjungose yra nesuderinama, tačiau „kol kas“ įmanoma eiti abiem keliais.
„Kai procesai pasieks tokį tašką, kai reikės priimti sprendimą, esu įsitikinęs, kad mes, turiu omenyje Armėnijos Respublikos piliečius, žinoma, tą sprendimą priimsime“, – sakė jis.
Maskva ir Jerevanas oficialiai yra sąjungininkai, tačiau, prie Armėnijos valdžios vairo stojus N. Pašinianui, įtampa jųdviejų santykiuose vis didėjo.
Armėnijos užsienio žvalgybos tarnyba anksčiau šiais metais įspėjo, kad „išorės veikėjai“ bando kištis į Armėnijos politiką, o analitikai mano, kad tai buvo užuomina į Rusiją.
(be temos)
(be temos)