Sakoma, kad dviračių Danijoje – daugiau nei žmonių. Bet ne tik tai traukia akį apsilankius Kopenhagoje. Šio miesto viešojo transporto sistema – pavyzdinė.

Dviratininkų rojus

Remiantis oficialia statistika, maždaug pusės Danijos sostinės gyventojų pagrindinė susisiekimo priemonė – dviratis. Skaičiuojama, kad Kopenhagos gyventojai kasdien numina po 1,1 mln. km. Ir nesvarbu, koks oras. O jis Danijoje neretai būna nekoks: tai lyja, tai sninga, tai pučia beveik uraganinis vėjas.

Kopenhaga – išraižyta dviračių takų. Jie driekiasi palei kiekvieną gatvę, per parkus ir net kapines.

Dėl saugumo takai pagrindinėse gatvėse yra atitverti tiek nuo važiuojamosios dalies, tiek nuo pėsčiųjų takų. Kai kuriose sankryžose yra įrengti ir specialūs šviesoforai, skirti dviratininkams, o automobilių vairuotojus apie dviračių taką įspėja sankryžoje nubraižytos mėlynos juostos.

Tiesa, dviratininkai laikosi įprastų eismo taisyklių, tad jie negali nei kirsti gatvių, kai dega raudonas šviesoforo signalas, nei važiuoti, kur papuola.

Vis dėlto, dviratininkas Danijos sostinėje – svarbiausias eismo dalyvis. Tuo galima įsitikinti plika akimi. Pavyzdžiui, automobilių vairuotojai, jeigu jų kelias kertasi su dviratininkų keliu, privalo palaukti, kol visi su dviračiais pervažiuos sankryžą, ir tik įsitikinę, kad visi jau pervažiavo, jie gali sukti į dešinę. Dėl to neretai net susidaro transporto spūstys. Mat kai kurie itin atsargūs vairuotojai, sutelkę dėmesį į dviratininkus, tiesiog pražiopso žalią signalą, tad jiems tenka laukti kito.

Kita vertus, pėstieji – taip pat nepamiršti.

Kopenhagos centrinėje dalyje kai kuriose gatvėse šeimininkauja tik jie. Čia nėra nei automobilių, nei dviratininkų. Tiesa, netoli šių pėsčiųjų zonų plyti didelės dviračiams palikti skirtos aikštelės. Ten – šimtai dviračių – nuo mažų iki didelių – ir su priekabomis, ir be jų.

Brangūs projektai

Metro – vienas brangiausių, bet kartu ir įspūdingiausių Kopenhagos infrastruktūros projektų.

Metro sistema, kainavusi daugiau nei 20 mlrd. Danijos kronų, oficialiai duris atvėrė 2002 m., nors dar iki 2007 m. buvo laipsniškai plėtojama. Šiuo metu veikia dvi metro linijos – pirmoji (M1) bei antroji (M2), kurių viena jungia centrinę miesto dalį su tarptautiniu Kopenhagos oro uostu, o kita – miesto centrą su gyvenamaisiais rajonais.

Bendras abiejų metro trasų ilgis – 20,5 km. Dalis linijų yra po žeme, dalis – virš. 2011 m. metro Kopenhagoje pervežė iš viso apie 54,3 mln. žmonių. Kadangi keleivių skaičius sparčiai augo, buvo suplanuota iki 2019 m. pastatyti trečiąją bei ketvirtąją metro linijas su stotimis. Ketvirtoji linija turėtų driektis jūrų uosto link, o  trečioji linija – tai žiedinė linija aplinkui Kopenhagos centrą.

Kopenhagos valdžia planuoja, kad nutiesus papildomas metro linijas galima bus atsisakyti autobusų eismo centrinėje miesto dalyje.

Tiesa, trečioji ir ketvirtoji linijos – dar ne pabaiga. Planuojamos ir penktoji bei šeštoji. Šie projektai turėtų būti pradėti įgyvendinti po 2019 m.

Priemiestinių traukinių ("S-Train"), kurie veža keleivius iš Kopenhagos gyvenamųjų rajonų bei priemiesčių į centrą, tinklas – ypač gerai išplėtotas.

Geležinkeliai yra išsiraizgę skersai ir išilgai Kopenhagos. "S-Train" kursuoja kas kelias minutes. Kai kurios traukinių stotys yra įrengtos po žeme, kitos – virš žemės. O tam tikrose stotyse, pavyzdžiui, vienoje iš svarbiausių Kopenhagos "Nørreport" stotyje, galima persėsti ir į kitas viešojo transporto priemones – metro arba čia pat stojančius tarpmiestinius traukinius, kurių stotys taip pat įkurdintos po žeme. Apie persėdimo galimybę prieš stotį keleiviai danų bei anglų kalbomis informuojami per traukinio garsiakalbį.

Kopenhagos transporto širdis – tai miesto centrinė geležinkelio stotis (dan. Københavns Hovedbanegård). Pirmąsyk toje vietoje stotis buvo pastatyta 1847 m. ir iki šių dienų senovinė pastato išorė nedaug kuo pasikeitė. Tiesa, viduje – vaizdas kitoks.

Stotyje – daug kavinių, įvairių parduotuvių, visur šviečia ekranai su traukinių tvarkaraščiais bei maršrutais. Iš čia traukiniu galima nukakti ne tik į įvairius Kopenhagos rajonus bei sostinės priemiesčius, bet ir kitus Danijos bei Europos miestus: Odensę, Olborgą, Orhusą, taip pat kitoje Oresundo sąsiaurio pusėje esantį Švedijos Malmės miestą, Vokietijos sostinę Berlyną ar Švedijos sostinę Stokholmą.

Stoties pastate – minios žmonių, o tik išėjus akį patraukia kitoje gatvės pusėje esantis Tivoli atrakcionų parkas.

Bilietų sistema

Danijos sostinė suskirstyta į tam tikras zonas – jų iš viso yra 95. Kitaip sakant, transporto bilietas perkamas atsižvelgus į tai, kokias zonas reikia kirsti.

Galima pildyti savo bilieto sąskaitą specialiai tam skirtuose terminaluose, kurie yra kiekvienoje stotyje, galima įsigyti bilietą iš karto tam tikram laikui, pavyzdžiui, vienai, dviem ar trims dienoms. Tiesa, taip perkant būtina aiškiai įvardyti, kuriose zonose važinėsite.

Tarkime, jeigu jums pakanka keliauti tik centrinėje miesto dalyje, bilieto pardavėjui reikia nurodyti, jog būtinos 1, 2 bei 3 zonos. Jos apima centrinę Kopenhagos dalį.

Jeigu dar reikia nuvykti į tarptautinį Kopenhagos (Kastrupo) oro uostą – būtina ir 4 zona. Į oro uostą kursuoja ir traukiniai, ir metro, ir autobusai. Tiesa, patogiausias bei greičiausias būdas pasiekti Danijos sostinės centrą iš oro uosto – tai metro. Stotis yra įrengta pačiame oro uosto pastate. Tereikia sekti nuorodas.

Kelionė iki pagrindinės Kopenhagos "Nørreport" traukinių stoties, netoli kurios – Danijos parlamentas, karališkieji rūmai, katedra, įspūdingiausi muziejai ar kitos įžymios vietos bei architektūros paminklai, netruks net 10 min.

Beje, su tuo pačiu bilietu galima naudotis visose biliete nurodytose zonose kursuojančiomis transporto priemonėmis – tiek autobusais, tiek metro, tiek ir priemiestiniais traukiniais.

Jeigu bilietas – pildomas, o ne terminuotas, reikia nepamiršti po kiekvienos kelionės jo pasižymėti specialiame terminale, antraip laikoma, jog jūs kelionės nebaigėte.