„Po pastarųjų oro erdvės pažeidimų Danijoje, Lenkijoje, Rumunijoje ir kitose šalyse, Lietuvoje (...) mums labai svarbu užpildyti pajėgumų spragas“, – žurnalistams kalbėjo šalies vadovas.

„Išskirčiau galimybes aptikti ir sunaikinti. Deja, turiu pasakyti, kad labai gera idėja dėl rotacinės oro gynybos, įtraukta į NATO dokumentus, neveikia“, – pabrėžė šalies vadovas.

Dėl rotacinio oro gynybos modelio sąjungininkės sutarė užpernai Vilniuje vykusiame Aljanso viršūnių susitikime. Juo siekiama, kad Baltijos šalyse praktiškai nuolatos būtų rotuojama sąjungininkų oro gynybos ginkluotė.

Kol kas prie rotacinio oro gynybos modelio Lietuvoje buvo prisidėjusios dvi šalys. Nyderlandai ilgojo nuotolio oro gynybos sistemas „Patriot“ į šalį buvo atsiuntę pernai liepą, o šių metų vasarį Italija pratyboms dislokavo antžemines ilgojo nuotolio oro gynybos sistemas SAMP/T.

Pasak G. Nausėdos, su tokiais pajėgumais neįmanoma užpildyti minėtų spragų.

Dar neveikiant rotaciniam oro gynybos modeliui Lietuva tikisi, jog artimiausiais mėnesiais Baltijos šalyse NATO oro policijos misiją vykdantiems naikintuvams bus suteikta daugiau įgaliojimų.

Oro gynybos klausimas tapo itin aktualus šią vasarą į Lietuvą įskridus dviem rusiškiems dronams „Gerbera“, iš kurių vienas turėjo sprogmenų.

Incidentas rugsėjį fiksuotas ir Lenkijoje, kaimyninės šalies oro erdvę pažeidė apie 20 Rusijos dronų.

Po šio įvykio NATO pranešė, kad sustiprins savo rytinio flango gynybą, siekiant padėti atremti Maskvos keliamą grėsmę bei paskelbė apie operaciją „Eastern Sentry“ („Rytų sargyba“).

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) neseniai pasiūlė iniciatyvą „Rytų flango sargyba“ (Eastern Flank Watch), kuria siekiama sustiprinti antžeminius sienos gynybos elementus bei sukurti daugiasluoksnę dronų sieną.

G. Nausėdos teigimu, ši ir kitos oro gynybą regione galinčios sustiprinti inciatyvos yra pozityvios, tačiau „dokumentai negina“.

„Dokumentai neaptinka dronų, skrendančių iš Rusijos ar Baltarusijos. Mums reikia veiksmų. Žinoma, mes vertiname diskusiją, tačiau tos diskusijos turėtų vesti prie pajėgumų, prie finansinių išteklių“, – kalbėjo prezidentas.

Jis tikino, jog Rytų Europos šalių užduotis – įtikinti kolegas, kurie yra toliau nuo priešų, kad tai ne tik nacionalinis, bet ir bendros Europos Sąjungos išorės sienos saugumo klausimas.

EVT taip pat aptars tolesnes spaudimo Rusijai didinimo priemones. Anot G. Nausėdos, glumina tai, jog Europa už rusiškas dujas ir naftą moka daugiau, nei remia Ukrainą.

Prezidentas trečiadienį dalyvauja neformalioje Europos Vadovų Taryboje, dviejų dienų vizito Danijoje metu jis taip pat vyks į Europos politinės bendrijos susitikimą.