Irako krizė tarptautinę bendruomenę padalijo į kelias stovyklas  

Po to, kai Rusija, Vokietija ir Prancūzija paskelbė bendrą pareiškimą dėl Irako, kuriame sakoma, jog alternatyva karui vis dar yra, tapo visiškai akivaizdu, kad tarptautinė bendruomenė, tebeketinanti nuginkluoti Bagdado režimą, galutinai susiskaldė. Šia aplinkybe sumaniai naudojasi Sadamas Huseinas.  

Siurprizas Paryžiuje  

Nors pastarasis Rusijos prezidento vizitas Paryžiuje buvo numatytas prieš kelis mėnesius, bendras trijų valstybių pareiškimas tapo dideliu siurprizu, labiausiai nemaloniu Vašingtonui, pasiryžusiam bet kokia kaina ne tik nuginkluoti Iraką, bet ir pakeisti šioje šalyje valdžią.

Trijulės pareiškimas dar prieš savaitę nebuvo minimas tarp dokumentų, kuriuos Paryžiuje turėjo pasirašyti Rusijos ir Prancūzijos lyderiai - Vladimiras Putinas ir Žakas Širakas. Radijo stotis “Prancūzijos radijas” teigė, kad dokumentas buvo dar tobulinamas, kai iki jo numatyto oficialaus paskelbimo buvo likę 15 minučių.

Nors V.Putinas ir Ž.Širakas po pareiškimo paskelbimo tvirtino, jog jiedu palaiko glaudžius kontaktus su Jungtinėmis Valstijomis ir analizuoja informaciją, gaunamą iš Vašingtono, tapo aišku, kad padarytas principinis sprendimas - suformuotas antikarinis blokas (dar viena ašis).  

Ašis sutrikdė NATO  

Paryžiuje nuskambėjo tik skaldymosi uvertiūra. Skandalas pirmadienį kilo Briuselyje, kai Vokietija, Prancūzija ir Belgija vetavo aljanso nutarimą, pagal kurį turėjo būti pradėta planuoti karinė pagalba Turkijai konflikto Irake atveju. Šios trijulės motyvas buvo taikdariškas: jeigu vis dar ieškom diplomatinių ir politinių krizės sprendimo būdų, neplanuokim karo veiksmų.

Tačiau Vašingtonas ir jo sąjungininkai tebemano, jog vienos priemonės neprieštarauja kitoms, o kariniai pasirengimai gali būti panaudoti kaip papildomas svertas Irako režimui paspausti.

JAV žiniasklaidoje nestinga teiginių, kad krizė NATO kilo ne be Rusijos “pagalbos”. “Amerikos balsas” priminė, kad Maskva ne kartą bandė suskaldyti aljansą. Ši radijo stotis teigė, kad Vašingtonui dabar kyla vis didesnių abejonių, ar garsiai skelbta draugystė tarp V.Putino ir Baltųjų rūmų šeimininko nebuvo tik skambūs žodžiai. 

Užkliuvo viena frazė

Maskvos, Berlyno ir Paryžiaus bendrame pareiškime yra frazė apie tai, jog Sadamo Huseino režimą galima nuginkluoti nenaudojant jėgos. Radijo stotis “Svoboda” iš karto pastebėjo, jog ši frazė “skamba keistai”.

Ką nors nuginkluoti nenaudojant jėgos ar nepagrasinus jėga neįmanoma, konstatavo ši radijo stotis. Ji kartu pažymėjo, kad jeigu Vokietija ir Prancūzija turi savų priežasčių, dėl kurių jos nenori sekti Vašingtono pėdomis, tai “Putino pozicija Irako klausimu gali atrodyti kaip mįslė, apgaubta paslapties”.

“Svoboda” čia pat pažymi, kad iš tikrųjų didelės paslapties nėra. V.Putinas paprasčiausiai mėgina suteikti savo kursui tam tikrą lygsvarą, kad jis neatrodytų kaip pernelyg orientuotas į Jungtines Valstijas.

Bet, prisijungęs prie Ž.Širako ir G.Šrioderio, V.Putinas tuo pat metu nori būti tarp tų, kurie kritikuoja JAV politiką Irako atžvilgiu. Todėl savaitraštis “Nuvel observatior” Rusijos prezidentą pavadino “ekvilibristu”, kuris “galiausiai paliks savo sąjungininkus - vokiečius bei prancūzus - ir lemiamu momentu susidės su amerikiečiais, su kuriais Kremliaus šeimininką sieja strateginė partnerystė”.  

Totali nesantaika  

Vidaus prieštaravimai NATO negalėjo nepaliesti Europos Sąjungos (ES). Jai šį pusmetį pirmininkaujanti Graikija paskubomis kviečia skubų viršūnių susitikimą, kuriame bus mėginta suderinti bendrą poziciją Irako atžvilgiu.

Tebėra susiskaldžiusi Jungtinių Tautų (JT) Saugumo taryba, kuri rytoj turėtų išklausyti dar vieną ginkluotės inspektorių ataskaitą. Britų BBC ją jau pavadino “neišvengiamu posūkiu, sprendžiant Irako krizę”.

Maždaug pusė Saugumo tarybos narių stoja už jėgos panaudojimą, kita pusė - už aktyvesnius politinius ir diplomatinius veiksmus. Iškilo grėsmė svarbiausios tarptautinės organizacijos autoritetui, nes, jeigu Saugumo taryba nepajėgs susitarti dėl priemonių, įgalinančių nuginkluoti Iraką, Jungtinės Valstijos su artimiausiomis sąjungininkėmis neabejotinai imsis šios misijos. Kas tuomet liks iš JT?

Aštrūs nesutarimai įvarė pleištą tarp tų Vakarų Europos valstybių, kurias priimta vadinti ES varomąja jėga, ir buvusių pokomunistinių šalių.

Iš JAV ateina įspėjimo signalai: jeigu Maskva ir toliau laikysis Paryžiuje paskelbto kurso, jos deklaruotą strateginę partnerystę su Vašingtonu teks atidėti ateičiai.

Žodžiu, susidarė situacija, apie kurią sakoma: visi prieš visus. Trina rankas tik Sadamas Huseinas, paskubėjęs pasveikinti Berlyno, Paryžiaus ir Maskvos iniciatyvą.  

Graikija įspėjo  

Graikijos atstovai įspėjo apie pavojus, kurie iškils ES planams, įskaitant ir artėjančią plėtrą, jeigu per pirmadienio viršūnių neeilinį susitikimą Briuselyje nebus susitarta dėl bendros pozicijos Irako atžvilgiu.

Svajonės sukurti naująją Europą - be skiriamųjų linijų ir kitų praeities atributų - dūžta. Vakarų Europoje vis tvirtesnes pozicijas išsikovoja antiamerikanizmas. Tuo tarpu pokomunistinės Europos šalys pasiryžę už Jungtines Valstijas guldyti galvą. Kaip ateityje sugyvens šalys, kurias skiria tokie aštrūs prieštaravimai?

Tokie patys klausimai gali iškilti ir NATO viduje, kai artėja jo plėtra. Jeigu Berlynas ir Paryžius veto teisės griebėsi dabar, kas gali garantuoti, kad taip neatsitiks tuomet, kai parlamentuose reikės ratifikuoti stojimo į aljansą sutartis? Ar nekils pagunda balsuoti prieš, taip keršijant šalims, kurias keli Vokietijos laikraščiai nesidrovėdami pakrikštijo Vašingtono marionetėmis? Čia tikriausiai turimos galvoje Baltijos šalys, inicijavusios “Vilniaus dešimtuko” pareiškimą, kuriame buvo aiškiai išreikšta parama Jungtinėms Valstijoms, pasiryžusioms nuginkluoti Iraką. 

Gausėja sąjungininkių  

Pasak “Amerikos balso”, vakar Baltieji rūmai paskelbė, jog jie laimėjo nedidelę pergalę: prezidentas Džordžas V.Bušas paskelbė, kad dar viena Saugumo tarybos narė - Angola prisijungė prie tų šalių, kurios nusiteikusios su Sadamu Huseinu ilgai nesiterlioti.

Baltiesiems rūmams, kuriems labai norėtųsi JT Saugumo tarybos pritarimo panaudoti prieš Iraką jėgą, reikia dar dviejų valstybių palankumo. BBC tvirtina, kad JAV ketinimus parems Pakistanas ir Meksika.

Jeigu taip įvyks, Jungtinės Valstijos turės įveikti dar vieną kliūtį: pasiekti, kad nė viena didžiųjų valstybių nepasinaudotų veto teise. Apžvalgininkai vos ne vienu balsu teigia, kad Prancūzija ja tikrai nepasinaudos. Lieka Kinija ir Rusija.  

Pagrasino blokuoti  

V.Putinas interviu Prancūzijos televizijai, girdamas trijulės pareiškimą, vakar teigė, jog tai pirmasis žingsnis bandant sukurti daugiapolį pasaulį. Į klausimą, ar Rusija pasinaudos veto teise Saugumo taryboje, kad pasipriešintų jėgos panaudojimui, V.Putinas atsakė, jog Rusija kol kas nemato tokios būtinybės.

Tačiau jeigu bus žengti žingsniai, kurie vestų prie nepagrįsto jėgos panaudojimo, pasinaudosime veto teise, su Prancūzija ar be jos, sakė V.Putinas. 

Kongresmenai svarsto bausmes  

DPA-ELTA. Respublikonų vyraujamo JAV Kongreso nariai svarsto baudžiamąsias priemones Prancūzijai ir Vokietijai, kurios “maištauja dėl karo Irake”. Kaip vakar pranešė laikraštis “Washington Post”, įtūžis dėl abiejų šalių pasipriešinimo amerikiečių kursui yra toks didelis, kad respublikonų daugumos vadovas Atstovų rūmuose Denis Hastertas inicijuoja įstatymą dėl vyno ir mineralinio vandens importo apribojimų iš Prancūzijos. Vokietijai siekiama “atkeršyti” mažinant JAV pajėgas šalyje.

D.Hastertas neseniai pasiūlė kolegoms smogti Prancūzijai ten, kur ji labiausiai pajustų: per vyno ir mineralinio vandens pramonę, rašo laikraštis. Prancūzija į JAV eksportuoja daugiausiai mineralinio vandens.

Anot “Washington Post”, smarkiai išaugo gretos tų kongresmenų, kurie yra už Vokietijoje dislokuotų 71 tūkst. amerikiečių kareivių sumažinimą. Už dalinių skaičiaus sumažinimą neseniai pareiškė esąs ir naujasis NATO kariuomenės vadas, JAV generolas Džeimsas Džounsas. Tiesa, jis tai vadina ne bausme, o mažesnių ir lankstesnių dalinių poreikiu ateityje.

“Aš remsiu viską, ką mes darysime, kad vokiečius ir prancūzus nuskriaustume neskriausdami savęs”, - laikraščiui pareiškė respublikonų deputatas Piteris Kingas.

Ir Vokietija, ir Prancūzija vakar patvirtino savo “ne” karui Irake. 

Šaukiami rezervo kariai  

Reuters-ELTA. Vakar JAV kariškiai, besirengiantys galimam karui su Iraku, pareiškė, jog pašaukė į tarnybą beveik 39 tūkst. rezervo karių. Iš viso aktyvioje karinėje tarnyboje JAV turės daugiau nei 150 tūkst. karių.

Antradienį JAV armijos kariai į Persijos įlanką keliauti pradėjo komercinėmis oro linijomis, kurias mobilizavo Pentagonas. Per pirmąją dieną 15 komercinių lėktuvų į regioną nugabeno mažiausiai 3 tūkst. 750 karių. JAV pareigūnai teigia, kad beveik 200 tūkst. amerikiečių karių gali atsidurti Persijos įlankoje iki kovo pradžios. Drauge su jais čia bus ir 42 tūkst. britų karių.