Vienoje uždariausių valstybių pasaulyje grįžtantiesiems namo reikia vizos

Milžiniškos galimybės, nuoširdūs, draugiški žmonės ir miglota ateitis. Taip vieną uždariausių pasaulio valstybių apibūdino neseniai iš Turkmėnijos grįžęs verslininkas Giedrius Lubas.

Viešbutis tviskėjo auksu

"Mačiau tiek, kiek leido galimybės", – teigė G.Lubas, kuris lankėsi Turkmėnijos sostinėje Ašchabade vykusiame šios šalies ir Lietuvos verslo forume, kuriame dalyvavo daugiau nei 20 lietuvių.

Važiuojant mūsų šalies delegacijai net eismas buvo uždarytas, budėjo daug milicininkų.

"Tu – nacionalinis didvyris", – kitą dieną juokavo Tranzito paslaugų centro savininko ir vadovo G.Lubo verslo partneriai, kai baltu kostiumu vilkinčio lietuvio nuotraukos puikavosi vietos spaudoje, o kaunietį išskyrė vietos televizija, kuri įprastai transliuoja prezidento Gurbangulio Berdimuhamedovo kalbas bei oficialius pranešimus.

Turkmėnai mato Rusijos televizijos kanalus, o palydovines TV lėkštes stengiamasi pakeisti kabeline televizija.

Giedrius su kitais lietuviais gyveno įspūdingame, vietinių šešiomis žvaigždutėmis vertinamame "Sofitel" tinklo viešbutyje. Televizija  rodė įvairius TV kanalus, neribotai veikė internetas, nors mieste jis pasiekiamas nelengvai.

"Sofitel" viešbutis – 15 aukštų su 299 kambariais, iš jų 14 prezidentinių apartamentų. Visur tviska prabanga: paauksuotos rankenos, čiaupai, daug tikro, kokybiško marmuro, 7–8 m dydžio durys.

"Viskas tarsi iš senovės arabų pasakų", – pakomentavo Giedrius.

Tiesa, dideliame viešbutyje gyveno tik apie 30–40 žmonių ir buvo galima pamatyti "darbininkus" – juodais kostiumais vilkinčius jaunus vyrus.

"Vienoje uždariausių pasaulio šalių turbūt buvo viską matančių ir girdinčių akių bei ausų", – pastebėjo verslininkas.

Už rūkymą automobilyje – bauda

Ašchabadas – tai du miestai: senasis ir naujasis, augantis dykumoje. "Sofitel" viešbutis yra pastarajame.

Nauji namai, daugybė dangoraižių pastatyti iš stiklo, marmuro, tviska auksu. Šniokščia fontanai, žaliuoja medžiai, kiekvienas atskirai drėkinamas – turi žarnelę su vandeniu.

Šioje miesto dalyje itin švaru. Ne tik už šiukšlinimą, bet ir už rūkymą gatvėje, net ir važiuojančiame automobilyje – didelės baudos.

"Automobilių nedaug, tačiau šioje Ašchabado dalyje vien nauji, daugiausia japoniški baltos spalvos "Lexus", "Toyota". Turtingi žmonės važinėja naujausiais "Mercedes" ir BMW markės automobiliais. Juoda spalva – valstybinių institucijų darbuotojų", – pastebėjo Giedrius ir sužinojo, kad už nenuplautus automobilius taip pat baudžiama.

Kiekvienas gyventojas per metus nemokamai gauna 700 litrų benzino, pirkdami jį už litrą moka po 55 centus. Neseniai benzinas kainavo perpus pigiau.

"Naujojo miesto gatvėse eismas viena kryptimi – po keturias eiles, tačiau pėsčiųjų nėra, nes kas gi vaikščios, kai oro temperatūra siekia 30 laipsnių karščio šešėlyje, – juokėsi Giedrius. – Tiesa, po 22 val. miestas tarsi miręs, vakarais daugiaaukščių languose šviesų nematėme, tad gal jie neapgyvendinti, nors namai kyla vienas po kito."

Butų nuoma nebrangi

Ašchabade buvo keli prabangūs naktiniai klubai, bet po vieno konflikto, kai buvo sumuštas prezidento giminaitis, klubai uždaryti.

"Nemokate linksmintis – nereikia", – buvo paaiškinta.

Dabar veikia nelegalūs klubai užmiestyje, kur suvažiuoja daug turkmėnų prabangiais automobiliais.

Standartinis 120 kv. m butas su dviem sanitariniais mazgais Ašchabade kainuoja 150–200 tūkst. JAV dolerių. Valstybė  suteikia kreditą 30 metų su 1–5 proc. metinių palūkanų.

Dujos, elektra gyventojams beveik nekainuoja, todėl išgirdęs, kad  mokesčiai sudaro 30 dolerių, G.Lubas nusprendė, kad tai nėra pigu.

"30 dolerių mes mokame už metus", – patikslino vietiniai.

Uoste stovi vos keli nauji sunkvežimiai ir konteineriai. Tuščia ir Kaspijos jūroje įrengtame įspūdingame kurortiniame Avazos rajone, kurio atidaryme netrukus dalyvavaus vokiečių ir belgų delegacijos, dainuos Jennifer Lopez.

"Jie daugiausia verda savo sultyse ir yra itin uždari. Turi milžiniškų galimybių, bet neturi kur išleisti pinigų, – teigia Giedrius. – Verslo forume irgi skambėjo įspūdingi skaičiai: Turkmėnijos pajamos – milijardai dolerių, o išlaidos – tik šimtais milijonų."

Melionai ir moterys

Vis dėlto apie politiką ir uždarą savo šalį, į kurią kasdien nusileidžia tik keli lėktuvai iš Maskvos, Stambulo ir dar kelių miestų, turkmėnai nekalba.

"Neetiška klausinėti, ypač svečiuose, – pripažino G.Lubas. – Juolab ten daug ko negalima kalbėti. Netgi autobuso vairuotojas, paklaustas, kokia lauke temperatūra, apsimetė neišgirdęs klausimo. Ir taip – tris kartus."

Kitoks senasis Ašchabadas, tipinis Vidurinės Azijos miestas. Žmonės draugiški, bendrauja nuoširdžiai, moka rusiškai.

"Jie mėgsta derėtis, tačiau nėra įkyrūs. Turistai Turkmėnijoje yra retenybė, todėl kiekvienas atvykėlis sulaukia labai daug dėmesio", – patyrė Giedrius ir pridūrė, kad melionai Turkmėnijoje – pasakiško skonio, o moterys – didžiaakės, lieknos – labai išvaizdžios, tačiau 95 proc. vilki nacionaline apranga.

Pasakojimai apie tėvą

Kainos panašios kaip ir Lietuvoje, tik labai brangi juoda duona. Virtuvė – kaip ir daugumos Vidurinės Azijos šalių, nors uzbekų plovo nepralenkia. Vis dėlto aviena nuostabi.

"Negirdėjau, kad muiziedinai kviestų maldoms", – sakė Giedrius ir stebėjosi, kad verslo partneriai dažnai valgė kiaulieną.

Turkmėnai taip pat vartoja alkoholį ir juokauja, kad tai daro bene daugiausia iš Vidurinės Azijos šalių. Valkataujančiųjų ir išmaldos prašančiųjų Ašchabade vienetai, beveik sunaikinta prieš kelias dešimtis metų klestėjusi narkomanija.

"Kalbėta, kad jau miręs prezidentas Saparmuradas Nijazovas (Turkmėnbaši) susitiko su Afganistano narkobaronais, tarp kurių yra ir turkmėnų, ir sutarė, kad į jų šalį narkotikai nebūtų gabenami", – pasakojo Giedrius.

Dar ir dabar labai daug kalbama apie juodai dažytus plaukus panašiai kaip Elvis Presley šukavusį, Turkmėnbaši (visų turkmėnų tėvu) pasivadinusį ir iki gyvos galvos prezidentu pasiskelbusį, 67-erių mirusį S.Nijazovą. Jo portretai puikavosi ir ant arbatos pakelių, konjako butelių, lėktuvų.

"Kur matėte, kad turkmėnas kilnotų kojas ir šoktų baletą?!" – kartą apsilankęs Operos ir baleto teatre pasakė Turkmėnbaši ir baletą uždraudė.

Dabartinis prezidentas jį atgaivino.

Kaip ir chanai, kadaise valdę ilgai klajoklių gyventas Turkmėnistano dykumas, Turkmėnbaši valdė iš biuro, dekoruoto kilimais lyg kokia klajoklių palapinė. Jis nusprendė, kad užteks  devynių klasių išsilavinimo, todėl dabar kai kurie turkmėnai priversti mokytis.

Buvęs prezidentas uždraudė ir dantų protezus iš aukso, muzikos įrašus, savo balandį pavadino motinos vardu. Jo vardu buvo pavadintas krateris Mėnulyje, planeta Tauro žvaigždyne, daug laivų, ūkių, gatvių, ilgiausias pasaulyje kanalas, miestas, vaikų, viršukalnė ir arklių veislė.

Pasididžiavimas – arkliai

"Jei nori įtikti turkmėnui, pasakyk, kad myli arklius, – Giedrius sužinojo, kad apie seniausių pasaulyje achaltekų (auksinius) veislės arklius – nacionalinį pasididžiavimą jie gali kalbėtis valandų valandas. – Turkmėnai arklius lepina ir prižiūri kaip mes šunis, labai juos myli, tačiau negali parduoti į kitas šalis. Jų kaina – nuo 50 tūkstančių dolerių."

Dabartinis prezidentas Gurbangulis Berdymuchamedovas labiau demokratiškas. Sakoma, kad jis – didžiausias miesto architektas, pasiūlęs Akių klinikos pastatą sukurti akies formos,  Odontologijos – danties.

Į Turkmėniją patekti itin sunku ir neatsitiktinai ji vadinama viena uždariausių pasaulio valstybių. Tiesa, vietos gyventojai gali išvykti mokytis į užsienį, tačiau baigę mokslus grįždami į savo tėvynę turi gauti vizą.

"Verslas ten įmanomas, mokesčių politika labai gera – reikia mokėti 2 proc. nuo apyvartos, tačiau kol kas viskas miglota, – pripažino G.Lubas. – Mūsų kaimynai latviai jiems labiau žinomi. Gatvėse netgi latviška gira pardavinėjama."

O lietuviai verslo forume ne kartą buvo pristatyti kaip latviai iš Rygos.