Vienišių Kalėdos Briuselyje, arba „Įsivaikink mane Kalėdoms“

Patyrė savo kailiu

30-metis M.A.Levy studijavo ir gyveno skirtingose Europos šalyse: Vokietijoje, Nyderlanduose, Lenkijoje. Verslo administravimo magistro laipsnį turintis belgas vėliau daug kur lankėsi ir darbo kelionių tikslais – būtent dėl šios priežasties šiandien vadybos konsultavimo srityje dirbantis jaunas vyras ne kartą viešėjo ir Lietuvoje. Jis tikina šalį pažįstąs gana gerai, nes skaičiuoja, kad Kaune ir Vilniuje pabuvo gal aštuonis ar devynis kartus.

"Kadangi mokiausi Europoje, skirtingose šalyse, visada buvau emigrantas. Žinau, ką tai reiškia. Briuselis yra pirmasis tarptautinis Europos miestas, tai reiškia, kad trečdalį miesto populiacijos sudaro atvykėliai iš įvairių Europos šalių, nes čia yra daug ES institucijų: Europos Komisija, Europos Parlamentas, yra ir NATO. Grįžęs į Belgijos sostinę norėjau pradėti įvairias iniciatyvas, jomis padėti čia gyvenantiems žmonėms iš užsienio, todėl organizuodavau daug socialinių įvykių, visą laiką sujungdavau žmones", – pasakoja M.A.Levy.

Pandemijos metu daugybė žmonių įstrigo Briuselyje. Dėl skirtingų kovos su pandemija priemonių ir privalomos atvykėlių saviizoliacijos taisyklių jie negali grįžti į savo šalis paminėti šv.Kalėdų. Belgijos sostinėje įstrigo ir pats M.A.Levy.

Aš padedu tiems, kurie negali grįžti į savo šalis.

"Mano tėvai gyvena Monrealyje, Kanadoje. Aš planavau Kalėdas praleisti su savo dėde, kuris gyvena Paryžiuje, bet dėl Belgijos karantino taisyklių negaliu ten vykti, per Kalėdas esu tarsi užblokuotas čia. Šiek tiek jaudinausi, kad Kalėdas praleisiu vienas. Pagalvojau, kad yra daugybė žmonių, kurie yra tokioje pačioje situacijoje. Būtent todėl pradėjau iniciatyvą, kuri vadinasi "Įsivaikink mane Kalėdoms" (angl. "Adopt me for Christmas")", – dalijasi jis.

Ši metaforiško pavadinimo, tačiau su įprastu įvaikinimu nieko bendro neturinti, iniciatyva iš karto sulaukė pozityvios reakcijos, idėja pasklido po visą Briuselį ir mirgėjo Europos žiniasklaidoje. Nors Belgijos sostinėje galioja daug apribojimų, kaip sako pats M.A.Levy, viskas yra kiek paprasčiau, nei atrodo.

"Šiandien Briuselyje viena šeima, vienas namų ūkis Kalėdų vakarienei gali pasikviesti vieną žmogų. Yra daug šeimų, kurios iš tikrųjų nori priimti svečią ir taip praskaidrinti jo Kalėdas. Aš padedu tiems, kurie negali grįžti į savo šalis", – aiškina idėjos iniciatorius.

Maxime'as Adamas Levy

Efektyvus mechanizmas

Vos per kelias pirmąsias dienas nuo projekto inicijavimo M.A.Levy sulaukė 116 jo sukurto plano pretendentų: 44 iš jų buvo pasiruošę savo namuose priimti svečią, o likę 72 norėjo tapti tuo svečiu. Šiandien jau daugiau nei 200 Briuselio šeimų ruošiasi Kalėdų vakarienei savo namuose priimti bet kokios tautybės atvykėlį. Kad iniciatyva tikrai veiktų ir dalyvauti ar prisidėti prie projekto būtų iš tiesų paprasta, idėjos autorius sukūrė veikimo mechanizmą.

"Sukūriau "Google" formą "Facebook" grupėje, kurią aš administruoju. Ji vadinasi "Expats in Brussels". Ši grupė turi daugiau nei 30 tūkst. narių. Logiška, kad šioje socialinės medijos grupėje iniciatyva išplito labai greitai. O norint prisijungti prie projekto, mano sukurtoje "Google" formoje tereikia atsakyti į kelis klausimus: koks tavo vardas, ar esi šeimos, kuri nori ką nors priimti Kalėdoms, narys, ar nori būti pakviestas Kalėdų vakarienei kaip svečias. Yra klausimas ir apie tavo tautybę, prašoma mažo prisistatymo, klausiama kuo užsiimi ir apie alergijas, jeigu tokių turi, – kad būtų galima išvengti nesusipratimų dėl tam tikrų maisto produktų, kurie bus naudojami ruošiant vakarienę. Formoje taip pat klausiama, ar esi vegetaras. Žinoma, kad nebūtų bendravimo barjero, svarbu ir kokia kalba kalbi", – detalizuoja M.A.Levy.

Jis sako, kad šia iniciatyva pasinaudos mažiausiai viena Briuselyje gyvenanti lietuvė, kurią viena šeima jau pasikvietė Kalėdų vakarienės. Tačiau tautybės klausimas čia nėra svarbus – žmonės tiesiog nori ką nors priimti šventėms, jie tiesiog nori padėti kitiems.

"Emigrantų šeimos daugiausia yra iš Europos, 10 proc. yra iš kitų šalių: tai yra žmonės iš Šiaurės Amerikos, Australijos, šiek tiek žmonių iš Azijos. Aš pats iš šeimų sulaukiau daug žinučių su kvietimais", – šypsosi idėjos autorius.

Virtualusis bendravimas

M.A.Levy tiki, kad niekas nenusipelnė šventes praleisti vieni. Tai yra pagrindinė priežastis, kodėl ši iniciatyva atsirado. Tačiau tai nėra vienintelis jo projektas, kuris pasaulį keičiančiais pandemijos laikais skatina ieškoti būdų džiaugtis alternatyviomis bendravimo dovanomis.

"Anksčiau pradėjau iniciatyvą "Pasiek savo mažą burbulą" (angl. "Reach your little bubble"). Iš pradžių Belgijoje, laikantis atstumo ir higienos reikalavimų, buvo galima susitikti daugiausia su trimis žmonėmis. Daugybė europiečių, kurie atvyko į Briuselį, nieko čia nepažįsta, neturi su kuo susitikti, pabendrauti. Padariau tą patį, kaip ir "Įsivaikink mane Kalėdoms" projekte: sukūriau formą, kurioje klausiama apie jų asmenybę, ko jie ieško, tikisi. Tada į tai atsižvelgęs sukūriau mažus bendravimo burbulus. Ši iniciatyva taip pat tapo labai populiari, bet buvo pakeitimų dėl belgų karantino suvaržymų, todėl nebegalėjome jos tęsti – dabar galima susitikti tik su vienu asmeniu ne iš tavo namų ūkio", – aiškina M.A.Levy.

Tačiau iki šiol jis vis dar organizuoja virtualiojoje "Zoom" vaizdo konferencijų platformoje reguliariai vykstančią vakaronę (angl. "All night drinks"). "Kviečiu daug žmonių susipažinti, išgerti, pasilinksminti virtualiai savo namuose", – sako idėjomis trykštantis vaikinas.

Manau, kad tokių iniciatyvų turėtų būti kuo daugiau, nes daugybė žmonių lieka namuose, jie pasineria į depresiją.

"Yra dar viena nauja iniciatyva, pavadinimu "Šviesiai mėlyna" (angl. "Bright blue"). Tai yra pokalbių šou, kurio metu kalbama apie įvairias temas. Pavyzdžiui, pirma tema buvo apie gyvenimą Briuselyje iš emigrantų perspektyvos. Antras epizodas buvo apie skirtumus tarp Europos kultūrų. Trečia tema buvo apie "Brexit". Šiame pokalbių šou turime moderatorius iš skirtingų Europos šalių, jie diskutuoja apie skirtingas temas, jie yra atviri, atvirai reiškia savo nuomonę, o diskutuodami ir taurelę išlenkia – viskas vyksta labai neformalia forma. Žmonės mėgaujasi šiuo formatu, nes visi yra tikri ir nesuvaidinti", – tikina M.A.Levy.

Jis tiki, kad socialinis gyvenimas nesustoja, net jei negalima fiziškai susitikti. Yra kitų būdų tai padaryti.

"Gali tai daryti virtualiai su savo draugais, gali susipažinti su naujais žmonėmis. Manau, kad tokių iniciatyvų turėtų būti kuo daugiau, nes daugybė žmonių lieka namuose, jie pasineria į depresiją. Tai gali tapti iniciatyvomis, kurios ištraukia iš jų pačio burbulo ir padeda pažinti žmones kitais, neįprastais būdais. Socialinės medijos, technologijos tikrai padeda. Tai nėra visiškai įprastas socialinis gyvenimas, bet tai vis tiek yra socialinis gyvenimas, kad ir internete", – sako pozityvia mąstysena užkrečiantis M.A.Levy.

Maxime'as Adamas Levy

Žodyne – kitokios spalvos

Šie metai ne tik keičia įprastų Kalėdų, įprasto socialinio gyvenimo suvokimą, šiemet žodynuose dominuoja ir nauji, neįprasti terminai bei žodžiai. Metų pabaiga – tai ne tik laikas, kai pasitinkame šventes, sukame galvas, kokios jos bus, revizuojame besibaigiančius metus, bet ir laikas, kai Van Dale – pagrindinio olandų žodyno kūrėjai – renka metų žodį.

Šių metų variantai atspindi minorinių akordų pandemijos nuotaikas. "Kaukės"? "Vakcina"? Tikriausiai jau neabejojama, kad ir žodis "koronavirusas" atsidūrė kasdien ištariamų žodžių gretose. Laimei, žodis nugalėtojas kelia šiek tiek šiltesnes asociacijas, nors iš bendro metų aktualijų konteksto neiškrenta.

"Knuffelcontact" arba "Apsikabinimų kontaktas" (angl. "Cuddle contact") buvo išrinktas metų žodžiu šiauriniame Belgijos Flandrijos regione, kuriame vyrauja olandų kalba. Šis apsikabinimų (arba dar kitaip – glaudus, artimas) kontaktas yra asmuo, su kuriuo leidžiama palaikyti artimą fizinį kontaktą. Pirmą kartą šį žodį pavartojo federalinės Belgijos valdžios sveikatos apsaugos ministras Frankas Vandenbroucke'as Konsultacinio komiteto spaudos konferencijoje. Terminas kaipmat susilaukė ir tarptautinio dėmesio.

Pasakymas laimėjo daugiau nei pusę iš 25 tūkst. balsų, surinkęs 53,2 proc. Antroji ir trečioji vietos atiteko "covidioot" (liet. covidiotas) ir "hoestschaamte" (liet. kosulio gėda) žodžiams, tačiau jie gerokai atsiliko nuo pirmosios vietos, atitinkamai surinkę 8,7 proc. ir 7,3 proc. balsų.