Prezidento egzaminas
Data kinta, bet savaitės diena visada ta pati: kas dvejus metus, antradienį po pirmojo lapkričio pirmadienio, JAV – rinkimų diena. Amerikiečiai renka arba prezidentą, Atstovų Rūmus ir trečdalį Senato, arba tik Atstovų Rūmus ir trečdalį Senato.
Šiais metais rinkimai vyksta lapkričio 3 d., juose renkamas ne valstybės vadovas, o visi 435 Atstovų Rūmų nariai bei 33 iš 100 senatorių. Papildomai rengiami dveji specialieji rinkimai (Floridoje ir Ohajuje, kur atsilaisvino vietos į administraciją išėjusi dirbti Marco Rubio ir J. D. Vance'ui), tad iš viso šiemet bus renkama 35.
Kadangi rinkimai vyksta įpusėjus JAV prezidento kadencijai, jie dar vadinami kadencijos vidurio rinkimais ir laikomi viešosios nuomonės išbandymu dabartiniam prezidentui bei jo partijai. Jų svarbą pabrėžė ir pats Donaldas Trumpas. Rugsėjį Dalase surengtame pirmajame respublikonų kadencijos vidurio rinkimų suvažiavime prezidentas ragino rėmėjus balsuoti taip, „tarsi jis pats būtų įrašytas į biuletenį“.
Nuo 1946 m. prezidento partija kadencijos vidurio rinkimuose beveik visada prarasdavo vietų Atstovų Rūmuose. Išimtys tik dvi: 1998 m. (valdant Billui Clintonui) ir 2002 m. (valdant George'ui W. Bushui).
Kadangi rinkimai vyksta įpusėjus JAV prezidento kadencijai, jie dar vadinami kadencijos vidurio rinkimais ir laikomi viešosios nuomonės išbandymu dabartiniam prezidentui ir jo partijai.
Kelių mandatų kaina
Demokratų kongreso kampanijos komiteto politinė direktorė Brooke Butler interviu "Politico" sakė tikinti, kad jos partija laimės iki 240 vietų. 2024 m. rinkimuose demokratai laimėjo 215 vietų, o respublikonai – 220.
Tokiu atveju demokratai ne tik panaikintų dabartinę respublikonų persvarą, bet ir įgytų tvirtą daugumą. Šiandien respublikonai Atstovų Rūmuose turi 218 vietų, demokratai – 214. Nuo 2024 m. rinkimų respublikonai neteko dviejų mandatų (vienas Teksaso atstovas atsistatydino, vienas Kalifornijos atstovas pasitraukė iš partijos), demokratai – vieno (atsistatydino Floridos atstovas).
Jeigu respublikonai prarastų bent vienų iš parlamento rūmų – Atstovų rūmų ar Senato – kontrolę, per paskutinius dvejus D. Trumpo prezidentavimo kadencijos metus jo politinius planus įgyvendinti būtų sunkiau. Be to, demokratai galėtų inicijuoti parlamentinius tyrimus – pvz., dėl D. Trumpo šeimos verslo ryšių, turėtų daugiau įtakos tvirtinant D. Trumpo teikiamus teisėjų ir aukštų vyriausybės pareigūnų kandidatus.
Tiesa, apkaltos prezidentui perspektyva liktų mažai tikėtina. Paprasta Atstovų Rūmų dauguma galėtų pradėti apkaltos procesą, tačiau prezidentui pašalinti reikėtų dviejų trečdalių posėdyje dalyvaujančių senatorių balsų – taigi ir nemažos dalies respublikonų paramos. Tad rinkimai nulems ne D. Trumpo prezidentavimo pabaigą, bet jo veiksmų laisvę likusius dvejus metus.
Demokratų frakcijos Kongrese rinkimų kampanijos padalinys parengė specialią programą, paga kurią parama suteikiama kandidatams, besivaržantiems tose apygardose, kur D. Trumpas prieš dvejus metus Kamalą Harrys nugalėjo vidutiniškai 16 procentinių punktų persvara. Kampanijos metu demokratai stengėsi atsakomybę už nesėkmes priskirti ne tik prezidentui, bet ir visiems respublikonams.
Respublikonai bando mobilizuoti rinkėjus, akcentuoja imigracijos politikos, saugumo klausimus, balsavimą pristato kaip pasirinkimą tarp „sveiko proto“ partijos ir, D. Trumpo žodžiais, „pamišusių bepročių ir radikalų“. Dalase prezidentas taip pat pažadėjo kiekvienam suaugusiam amerikiečiui išmokėti vadinamuosius „Trumpo dividendus“ (agentūros „Reuters“ duomenimis, po 5 tūkst. dolerių), jei respublikonai išsaugos daugumą Kongrese.
Reitingų svarstyklės
Apklausų duomenys demokratams palankūs. Jau kelis mėnesius sociologai jiems prognozuoja pergalę. Esą, net jei ir nelaimėtų nė vienoje iš tų apygardų, kuriose nematyti aiškaus kurios nors partijos pranašumo, jie vis tiek įgytų nedidelę persvarą Atstovų Rūmuose. Naujausios prognozės demokratams žada 220–227 vietas, respublikonams – 182–198.
47 proc. "Reuters"/"Ipsos" apklausoje dalyvavusių registruotų rinkėjų šiandien balsuotų už demokratus, 35 proc. – už respublikonus. Jei įskaičiuojami ir neapsisprendę rinkėjai, demokratų persvara išauga (iki 50 proc. prieš 41 proc.). Panašų vaizdą rodo ir portalo „RealClearPolitics“ apskaičiuotas apklausų vidurkis: už demokratų kandidatus balsuotų daugiau kaip 51 proc., už respublikonų – kiek daugiau nei 43 proc. apklaustųjų.
Vis dėlto visos šalies mastu atlikta apklausa neatskleidžia atskirų valstijų ir rinkimų apygardų ypatumų. Dėl dvipartinės sistemos praktiškai kiekvieni rinkimai virsta dvikova, kurioje tik nugalėtojas užsitikrina trokštamą vietą Atstovų Rūmuose arba Senate.
Rugsėjį „Cook Political Report“ atlikta 37 konkurencingų apygardų rinkėjų apklausa demokratams rodė tik minimalią persvarą (49 proc. prieš 47 proc.), o 2024 m. D. Trumpas šiose apygardose vidutiniškai laimėjo penkių procentinių punktų skirtumu.
Tačiau ankstesniuose rinkimuose apklausos ne kartą nuvertino respublikonus – konservatoriai apklausose pasirodė žymiai prasčiau nei galiausiai surinko balsų.
Galutinis rinkimų rezultatas priklausys ir nuo rinkėjų aktyvumo, kuris kadencijos vidurio rinkimuose svyruoja apie 49 proc., todėl išauga partijų gebėjimo sutelkti savo šalininkus konkrečiose apygardose svarba.
Pvz., 2020 m. prezidento rinkimuose demokratų kandidatui Joe Bidenui reikėjo tik 0,24 procentinio punkto persvaros, kad laimėtų Džordžijos valstijoje. Dauguma šių balsų buvo gauti iš vienos, Fultono apygardos. Tuo tarpu 2016 m. Mičigane respublikonų kandidatas D. Trumpas laimėjo vos 0,23 procentinio punkto persvara kaimiškųjų apygardų dėka, nors didžiausias valstijos miestas Detroitas ir balsavo už Hillary Clinton.
2020 m. Atstovų Rūmų rinkimuose Ajovoje respublikonė Mariannette Miller-Meeks nugalėjo demokratę Ritą Hart vos šešių balsų (0,0015 procentinių punktų) persvara. Tais pačiais metais Niujorko valstijoje respublikonė Claudia Tenney įveikė demokratą Anthony Brindisi 109 balsų persvara.
Atstovų Rūmų apygardos yra mažesnės, o Senato rinkimai vyksta visos valstijos mastu. 2008 m. Minesotoje demokratas Alas Frankenas nugalėjo respublikoną Normą Colemaną 0,01 proc. persvara. Galiausiai šis mandatas suteikė demokratams strateginę 60 vietų daugumą JAV Senate, kuri vėliau leido jiems priimti istorinę Obamacare sveikatos apsaugos reformą.
Pakeliui į Senatą
Senato situacija kiek kitokia. Jo nariai renkami šešerių metų kadencijai – po du iš kiekvienos valstijos, nepriklausomai nuo jos gyventojų skaičiaus. Per Kongreso rinkimus niekada nesikeičia visi senatoriai: paprastai perrenkama maždaug trečdalis jų.
Šiemet varžomasi dėl 35 mandatų. Trylika iš jų iki šiol priklausė demokratams, respublikonams – 22. Tad norėdami turėti daugumą (51 mandatą) demokratai turi ne tik apginti esamus, bet ir iš oponentų atimti bent keturis. Šiuo metu Senate respublikonai turi 53 vietas, demokratai kartu su dviem juos remiančiais nepriklausomais senatoriais (Meino senatoriumi Angusu Kingu ir Vermonto senatoriumi Bernie Sandersu) – 47. Jei balsai pasiskirstytų po lygiai, lemiamą balsą turėtų respublikonas viceprezidentas J. D. Vance'as.
Apklausos rodo, kad devyniose valstijose demokratų, o dvylikoje – respublikonų pozicijos labai tvirtos, tad įnirtinga rinkimų kova vyksta dėl likusių vietų, ypač – tose valstijose, kur apklausos prognozuoja beveik lygią kovą.
„Cook Political Report“ duomenimis, septyniose valstijose (Aliaskoje, Ajovoje, Kanzase, Meine, Mičigane, Ohajuje ir Teksase) prognozės neaiškios. Šešias iš šių vietų dabar turi respublikonai, vieną (Mičigane) – demokratai.
Demokratų užduotis nelengva: dalis būtinų valstijų struktūriškai balsuoja respublikoniškiau nei visa šalis, o demokratai turi apginti ir savo laisvas vietas Mičigane bei Naujajame Hampšyre. Apibendrintos prognozės demokratams po rinkimų žada 46–49, respublikonams – 44–46 vietas, o 5–10 lenktynių baigtis lieka neaiški.
Alternatyvi analizė
Ne mažiau dėmesio nei apklausos sulaukia lažybų platformos „Polymarket“ prognozės. Skirtingai nei nemokamose apklausose, čia žmonės rizikuoja tikrais pinigais (kriptovaliuta). Tai verčia dalyvius remtis ne asmeninėmis simpatijomis, bet objektyviausia prieinama informacija ir skatina operatyviai reaguoti. Kai kuriose valstijose apklausos atliekamos retai, o lažybų platformoje naudotojai savo vertinimus pateikia nuolat.
Pvz., 2024 m. JAV prezidento rinkimų naktį platforma D. Trumpo laimėjimo tikimybę padidino iki 95 proc. dar gerokai iki didžiausioms žiniasklaidos priemonių pranešimo apie jo pergalę.
Skeptikai nuogąstauja, kad stambūs lošėjai gali dirbtinai išpūsti vieno kandidato šansus taip sustiprindami „bandos jausmą“ bei darydami įtaką rinkėjų elgesiui. Pvz., 2024 m. spalį analitikai pastebėjo, kad D. Trumpo pergalės tikimybė „Polymarket“ platformoje staiga šoktelėjo net 10–15 procentinių punktų aukščiau nei kitose konkuruojančiose platformose.
Tyrimas atskleidė, kad vienas prancūzų kilmės prekiautojas, valdydamas keliolika anoniminių paskyrų, pastatė už jį kelias dešimtis milijonų dolerių. D. Trumpui laimėjus, lošėjas uždirbo daugiau kaip 85 mln. dolerių grynojo pelno.
Nors žiniasklaida įtarė politinę įtakos kampaniją, vėlesni tyrimai parodė, kad buvęs banko tarnautojas neturėjo politinių tikslų, nebuvo susijęs su jokia užsienio valstybe. "Wall Street Journal" jis vėliau pasakojo pastebėjęs vadinamąjį „drovaus D. Trumpo rinkėjo efektą“: suprato, kad vykdant apklausas, respondentai neretai gėdijosi pripažinti, jog balsuos už D. Trumpą. Todėl jis užsisakė specifines „kaimynų apklausas“ (klausė žmonių: „Kaip manote, už ką balsuos jūsų kaimynas?“), kurios ir parodė realų D. Trumpo pranašumą.
Respublikonams nerimą kelia Kanzasas ir Aliaska, kur senatoriai Rogeris Marshallas ir Danas Sullivanas kovoja apylygėse lenktynėse.
Reikšmingos procentų dalys
Šiuo metu "Polymarket" išvados palankesnės demokratams. Mažiausias atotrūkis tarp demokratų ir respublikonų kandidatų prognozuojamas Meine. Čia demokratų kandidatas Troy'us Jacksonas turi daugiau šansų laimėti, tačiau naujausios apklausos rodo, kad jis pirmauja vos dviem procentiniais punktais prieš respublikonę Susan Collins – t.y., mažiau už leistiną statistinę paklaidą.
Daugiau kaip 68 proc. „Polymarket“ naudotojų mano, kad Ohajuje, kur D. Trumpas nugalėjo 11,2 proc. persvara, šįkart demokratas Sherrodas Brownas nugalės respublikoną Joną Hustedą. Pastarasis į šią vietą buvo paskirtas, kai J. D. Vance'as tapo viceprezidentu.
Teksase tradicinių čia dominuojančių respublikonų kandidatas Kenas Paxtonas yra toks nemėgiamas, kad, nepaisant rekordinės 240 mln. dolerių jo kampanijai išleistos sumos, "Polymarket" favoritu tapo demokratas Jamesas Talarico. Jo pergalės tikimybė vertinama 68 proc. Pastarasis, beje, sulaukė net tradicinių respublikonų Bushų šeimos, dovanojusių šaliai du prezidentus, atstovų palaikymo. Už jį viešai pasisakė balsavęs George'o W. Busho brolis Neilas Bushas.
Įspūdinga 200 mln. dolerių suma nepadeda įgyti didesnės persvaros tradicinės konservatyviosios Ajovos valstijos respublikonei Ashley Hinson, kuri varžosi su demokratu Joshu Tureku. „Polymarket“ skirtumas – keturiolika procentinių punktų, o apklausose – vos 0,4.
Tarp daugiausia dėmesio nacionaliniu mastu sulaukiančių dvikovų – Mičiganas. Valstijoje, kurioje gyvena viena didžiausių JAV arabų bendruomenių, apie 72 proc. "Polymarket" prognozuotojų mano, kad laimės kairiojo demokratų sparno atstovas musulmonas Abdulas El-Sayedas. Jis varžosi su respublikonų kandidatu Mike'u Rogersu dėl vietos, kurią palieka į pensiją išeinantis demokratų senatorius Gary Petersas. Apklausose vaizdas kur kas mažiau aiškus: „RealClearPolling“ vidurkis rodo, kad A. El-Sayedas lenkia M. Rogersą tik 1,9 procentinio punkto.
Mičiganas – klasikinė svyruojanti valstija. 2024 m. joje prezidento rinkimus laimėjo D. Trumpas, tačiau Senato rinkimuose demokratė Elissa Slotkin nedideliu skirtumu nugalėjo tą patį M. Rogersą – buvusį FTB agentą, ilgametį Atstovų Rūmų narį, kuris dabar bando laimę antrą kartą.
A. El-Sayedo kandidatūra – ir strateginis demokratų išbandymas. Išrinktas jis taptų pirmuoju musulmonu JAV Senato istorijoje. Jis atstovauja kairiajam progresyviųjų kraštui: siūlo visuotinį valstybinį sveikatos draudimą, panaikinti imigracijos policiją ICE, nutraukti karinę paramą Izraeliui. Už A. El-Sayedą agitavo K. Harris, o spalio 24 d. Detroite – ir Barackas Obama.
Džordžijos demokratas Jonas Ossoffas kaunasi iškart dviejuose mūšiuose: jei apgintų savo mandatą Senate, turėtų realią galimybę tapti kandidatu 2028 m. vyksiančiuose prezidento rinkimuose. „Cook Political Report“ jo pergalę vadina tikėtina.
Demokratų viltys siejamos ir su Šiaurės Karolina, kur iš Senato pasitraukia respublikonas Thomas Tillisas: tai vienintelė respublikonų vieta, kurią, prognozių duomenimis, demokratai greičiausiai perims.
Respublikonams nerimą kelia ir Kanzasas bei Aliaska, kur senatoriai Rogeris Marshallas ir Danas Sullivanas kovoja apylygėse lenktynėse. Kita vertus, Naujajame Hampšyre, kur pasitraukia demokratė Jeanne Shaheen, ir Minesotoje, kur pasitraukia demokratė Tina Smith, demokratų pranašumas nedidelis.
Našta respublikonams
Didelė respublikonų problema – D. Trumpo reitingas. Šiuo metu jis prasčiausias per visą antrąją prezidento kadenciją ir netgi blogesnis nei buvo per pirmąją.
Spalio viduryje paskelbtoje „Reuters“ ir „Ipsos“ apklausoje 31 proc. JAV gyventojų sakė esą patenkinti tuo, kaip prezidentas eina savo pareigas. Tai buvo žemiausias rodiklis per abi jo prezidentavimo kadencijas. Vėliau D. Trumpo populiarumas nežymiai pakilo nuo visų laikų žemumos (31 proc.) iki 32 proc. Neigiamai jį vertina apie 65 proc. amerikiečių.
Džordžijos demokratas Jonas Ossofas kaunasi iškart dviejuose mūšiuose: jei apgintų savo mandatą Senate, turėtų realią galimybę tapti kandidatu 2028 m. vyksiančiuose prezidento rinkimuose.
Rinkimų, kaip referendumo dėl prezidento, pobūdį rodo ir „Pew Research Center“ liepos apklausa: 42 proc. registruotų rinkėjų savo balsą laiko balsu prieš D. Trumpą, 22 proc. – parama jam, o 35 proc. teigė, kad prezidentas jų apsisprendimui didesnės reikšmės neturi.
Pernai balandį nepalankumo rodikliai susilygino su D. Trumpo darbą gerai vertinančių amerikiečių skaičiumi ir nuo to laiko, nors ir trumpam susvyruodama, neigiama kreivė nesiliauja kilusi.
Apžvalgininkams ši situacija primena kito respublikono, G. W. Busho, antrąją kadenciją. 2006 m. JAV vyriausybės populiarumą nusmukdė karas Irake ir nesėkmės valdant krizę po 2005 m. siautėjusio uragano „Katrina“. Tada respublikonai prarado daugumą abiejuose Kongreso rūmuose.
Suklastotos apklausos
Pasitikėjimą apklausomis šiemet sumažino klastotės. Spalį paaiškėjo, kad tariama apklausų bendrovė „Wedgewood Polls“ didžiąją dalį savo duomenų, kuriomis rėmėsi ir partijų štabai bei solidūs leidiniai, išsigalvojo.
Labiausiai nukentėjo demokratai: suklastoti duomenys pagerino kairiojo sparno kandidatų padėtį partijos pirminiuose rinkimuose. Pvz., Mičigano demokratė Mallory McMorrow, pirminiuose rinkimuose pralaimėjusi Abdului El-Sayedui, tvirtina, kad apklausa, rodžiusi jai vos vienaženklį palaikymą, sužlugdė jos lėšų rinkimą.
Rugpjūtį klastojimą pripažino ir kita bendrovė – „Median Strategies“, o apklausų agregatorius „FiftyPlusOne“ nustojo naudoti „SoCal Strategies“ duomenis.
Kiti svarbūs klausimai
Nacionalinio lygio JAV rinkimai sulaukia daugiausia dėmesio pasaulyje, tačiau tuo pat metu balsuojama ir amerikiečių kasdienybę labiau lemiančiais klausimais.
Be Kongreso rinkimų, 36 valstijose bus renkami nauji gubernatoriai. Šiuo metu 26 valstijoms vadovauja respublikonų gubernatoriai, o 24 – demokratų. Įtempta kova prognozuojama tik keliose valstijose: trijose iš jų šiuo metu valdo respublikonai, dviejose – demokratai. Respublikonų viltys ypač siejamos su Kanzasu, kur jie turi realių galimybių iš demokratų perimti gubernatoriaus postą. Demokratai savo ruožtu atidžiai stebi Ohajų. Kai kuriose valstijose renkami merai, šerifai ir teisėjai.
Luizianos piliečiai gali balsuoti dėl penkiolikos skirtingų klausimų: nuo mokesčių lengvatų apleistų pastatų renovacijai iki geriamojo vandens valymo reikalavimų ir skolos sąlygos panaikinimo valstybinėms pensijoms.
Šiaurės Dakotoje rinkėjai spręs, ar visiems mokiniams turėtų būti teikiami nemokami pietūs. Arizonoje iniciatyva siekiama panaikinti automatinį automobilio numerio atpažinimą, o Aidahe anglų kalba turi būti įtvirtinta kaip vienintelė oficiali.
Kalifornijos gyventojai turi apsispręsti, ar valstijoje gali būti įvestas milijardieriaus mokestis – tai pirmasis tokio pobūdžio referendumas pasaulyje. Konkrečiai tai būtų taip: itin turtingi žmonės turėtų mokėti vienkartinį 5 proc. mokestį nuo savo turto.
2022 m. JAV Aukščiausiasis Teismas panaikino federalinę teisę į abortą. Nuo tada atskiros valstijos sprendžia, ar leisti moterims nutraukti nėštumą. Kol Misūris šiuo metu balsuoja dėl abortų draudimo, Nevados ir Virdžinijos piliečiai balsuoja dėl abortų legalizavimo.
Arizonoje, Kolorade, Misūryje, Nebraskoje ir Vašingtone balsavimo biuleteniuose yra klausimų apie tai, kaip su translyčiais mokiniais turėtų būti elgiamasi mokyklų sporto varžybose. Be to, bus priimtas sprendimas, ar translyčiams vaikams ir paaugliams bus leidžiama atlikti su lytimi susijusias operacijas.
Proceso subtilumai
Automatiškai paštu (neprarandant teisės balsuoti gyvai) rinkimus organizuoja Kolumbijos apygarda ir aštuonios valstijos: Kalifornija, Koloradas, Havajai, Nevada, Oregonas, Juta, Vermontas ir Vašingtono valstija. Tad čia gyvenantys amerikiečiai savo balsą gali atiduoti nelaukdami lapkričio 3 d.
Rinkimų apylinkės atidaromos tarp 6 ir 8 val. vietos laiku. Skaičiavimas prasideda vakare ir gali užtrukti kelias valandas, priklausomai nuo apylinkės dydžio. Daugumoje valstijų balsavimo paštu ir išankstinio balsavimo biuleteniai skaičiuojami vėliau, tad procesas kartais užtrunka kelias dienas. 2020 m. prezidento rinkimuose Džordžijos valstijoje balsai skaičiuoti beveik savaitę, vėliau dar buvo perskaičiuoti, todėl galutiniai oficialūs rezultatai buvo patvirtinti tik praėjus septyniolikai dienų po rinkimų.
Rezultatai paprastai patvirtinami gruodžio pradžioje. Pagal Konstituciją naujasis Kongresas susirenka sausio 3 d., nebent įstatymu nustatoma kita diena (2027 m. sausio 3-ioji – sekmadienis).
(be temos)
(be temos)
(be temos)