Naujienų agentūros pastarosiomis dienomis skelbia opozicijos lyderiui Peteriui Magyarui ir jo partijai „Tisza“ labai palankius apklausų rezultatus, tačiau su kauno.diena.lt kalbėjęs Kyjivo vengrų bendruomenės vadovas, visuomenininkas Tiboras Tompa ragino nepulti į nepamatuotą optimizmą. Net jei V. Orbanas pralaimės, naujosios vyriausybės darbas bus labai sunkus – dabartinio premjero pusėje liks galinga valdininkų ir pareigūnų armija, įtakingiausi šalies oligarchai ir stiprios žiniasklaidos pajėgos.
– Jūsų prognozė: laimės V. Orbanas ar opozicija?
– Kaip ir dauguma vengrų Vengrijoje ir užsienyje, manau, kad laimės P. Magyaras. Atėjo laikas pakeisti ne tik premjerą, bet ir nušluoti visą jo korumpuotą sistemą.
– Kai kurios apklausos opozicijai prognozuoja net du trečdalius vietų parlamente. Jūs tuo tikite?
– Tikrai ne. Vengrijos rinkimų sistema yra labai sudėtinga, o išteklių ir patirties nestokojantis V. Orbanas tikrai moka joje veikti. Jo rinkimų kampanija labai agresyvi, nesibodima atvirai pirkti balsus – rinkėjams dalinami „Orbano krepšeliai“ su vengrišku vynu, alumi ir maisto produktais.
Ir pralaimėjęs rinkimus jis suformuos parlamente stiprų opozicinį bloką, tačiau didžiausia problema yra net ne tai, o tai, kad V. Orbano naudai veikia didžiulis administracinis mechanizmas – visa sistema. Maža to, jo pusėje stovi trylika didžiausių šalies oligarchų, kurių rankose 95 proc. Vengrijos ekonomikos.
Šiandien Rusiją didžiausia grėsme laiko 65 proc. vengrų, kurie taip pat neigiamai vertina V. Orbano politiką Rusijos atžvilgiu.
– Taigi, net ir suformavusi naują vyriausybę, dabartinė opozicija gali nepajėgti įgyvendinti savo tikslų ir pažadų?
– Iš dalies sutinku. Sakykime taip: tai nėra neįmanoma, bet bus labai sudėtinga. Ilgalaikėje perspektyvoje, P. Magyaras nugalės ir pasieks savo tikslus, kurie yra pilietinės visuomenės kūrimas, nes jo pusėje stovi jaunoji vengrų karta, kuri nuoširdžiai nekenčia V. Orbano.
– V. Orbanas labai didžiavosi JAV viceprezidento J. D. Vance’o vizitu, o kaip į tai reaguoja rinkėjai? Donaldo Trumpo parama kelia V. Orbano reitingus, ar atvirkščiai – kenkia?
– V. Orbanui tai greičiau žalinga ir tai teigia ne tik opozicijos šalininkai, bet ir dalis V. Orbano rinkėjų. Iš dalies dėl to kaltas pats J. D. Vance’as, vizito metu kalbėjęs tik apie tokius dalykus kaip lyčių politika, krikščioniškos vertybės, imigrantai ir taip toliau. Vengrams seniai nusibodo apie tai klausytis. Vengrams rūpi socioekonominiai dalykai – apie 40 proc. gyvena ant arba žemiau skurdo ribos. Štai kas rūpi vengrams, o ne „krikščioniška tapatybė“ ar ta pati užsienio politika.
– Kiek V. Orbano pozicijas paveikė skandalai, susiję su nutekintais pokalbiais, kuriuose V. Orbanas ir užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto padlaižiauja Vladimirui Putinui ir Sergejui Lavrovui?
– Tai buvo rimtas smūgis V. Orbanui ir „Fidesz“. Tai patvirtina ir apklausos: praėjusių metų pabaigoje tik apie 35 proc. vengrų Rusiją laikė grėsme, o beveik 40 proc. respondentų grėsme vadino Ukrainą. Šiandien Rusiją didžiausia grėsme laiko 65 proc. vengrų, kurie taip pat neigiamai vertina V. Orbano politiką Rusijos atžvilgiu. Net ir „Fidesz“ rinkėjai Rusiją laiko didesne grėsme nei Ukrainą.
– Įdomu: antiukrainietiškos nuotaikos visada buvo būdingos daliai Vengrijos visuomenės, bet net jei Ukraina „bloga“, Rusija jiems „dar blogesnė“?
– Jūs visiškai teisus. Kaip ir lietuvių, taip ir vengrų istorinė atmintis yra tokia pati. Mano tautiečiai nepamiršo, kas paskandino kraujyje 1956 m. sukilimą, kaip ir 1848 m. vengrų revoliuciją. Nepamiršo sovietinės okupacijos. Tuo pat metu reikia pripažinti, kad iki penktadalio vengrų laikosi antiukrainietiškų nuostatų.
Vengrija labai priklausoma nuo ES paramos ir ta diena, kai jis paskelbtų pasitraukimo iš bendrijos planus, būtų jo paskutinė diena valdžioje.
– Jūs sakote, kad opozicija siekia ne tik nuversti V. Orbaną, bet ir apsukti visą jo politiką. Net ir tą, kurią nemaža dalis visuomenės palaiko? Pavyzdžiui, demografijos ir šeimų politiką bei LGBT politiką, kurią neslėpkime, remia nemažai vengrų?
– Manau, kad kalbame apie tiesiogine žodžio prasme visą V. Orbano politiką. Jaunesnės kartos jai prieštarauja. Jūsų minėtus politikos pavyzdžius palaiko praktiškai tik vyresni nei 65 metų žmonės ir labiausiai neišsilavinusios, pagrindinės mokyklos nebaigusios visuomenės grupės. Svarbiau net ne politika, o V. Orbano sukurtas valdymo aparatas. Būtent jį reikia valyti, taisyti ir perduoti į jaunų lyderių rankas.
– Senjorai yra aktyvūs rinkėjai, o jaunimas tuo nepasižymi jokioje Europos šalyje. Ar tai V. Orbano pranašumas?
– Taip buvo ankstesniuose rinkimuose. Šiandien jaunimas rodo itin aukštą sąmoningumo ir aktyvumo lygį. Daug bendrauju su žmonėmis Vengrijoje ir jie man pasakoja, kad specialiai šiems rinkimams ketina grįžti 300 – 400 tūkstančių užsienyje dirbančių ir gyvenančių jaunų vengrų.
– Sakykime, V. Orbanas vėl laimės rinkimus. Ar jo rinkėjai nebijo, kad šitaip suteiktų jam mandatą dar tvirčiau laikytis dabartinio užsienio politikos kurso, kuris ilgainiui gali perpildyti ES ir NATO partnerių kantrybės taurę ir vengrams bus pasakyta „sudie“?
– Manau, kad V. Orbano pergalės atveju ES nesiims veiksmų pašalinti Vengriją, nes tokio mechanizmo kaip ir nėra, bet greičiausiai bus sugalvotas būdas, kaip atmesti V. Orbano veto ir apskritai pilnai izoliuoti Vengriją, ir V. Orbanas pats tai puikiai supranta. Ar V. Orbanas gali ryžtis išėjimo iš ES ir NATO avantiūrai? Man sunku patikėti, nes tam aiškiai pasipriešintų daugiau nei 80 proc. vengrų. Vengrija labai priklausoma nuo ES paramos ir ta diena, kai jis paskelbtų pasitraukimo iš bendrijos planus, būtų jo paskutinė diena valdžioje.
(be temos)
(be temos)
(be temos)