Popiežiaus Pijaus XII veikla - mįslė istorikams  

Vatikanas ištesėjo duotą pažadą - atvėrė dalį slapto archyvo su dokumentais, kuriuose užfiksuoti Šventojo sosto santykiai su nacių Vokietija. Istorikai Vatikanui turi daug klausimų. Svarbiausias iš jų: ar Šventasis sostas bendradarbiavo su Hitleriu ir Musoliniu?  

Reagavo į kritiką  

Radijo stotis “Svoboda” pranešė, kad Vatikanas išslaptino dalį savo archyvo. Dokumentai, nuo kurių nuimtas grifas “Slaptai”, turėtų atskleisti popiežiaus Pijaus XII požiūrį į masinį žydų naikinimą Antrojo pasaulinio karo metais.

Išslaptinta maždaug 800 dokumentų, apimančių laikotarpį nuo 1922 iki 1939 metų. Istorikai galės skaityti ir dienoraštį, kurį rašė popiežiaus nuncijus (ambasadorius) Berlyne Eudženijus Pačelis, 1939-aisiais tapęs Pijumi XII.

Žydų atstovai ir holokausto tyrinėtojai jau seniai reikalavo, kad Vatikanas išslaptintų tą savo archyvo dalį, kuri susijusi su itin tragišku laikotarpiu. Egzistuoja plačiai paplitusi nuomonė, jog Pijus XII nesiėmė ryžtingų veiksmų, kad nutrauktų žydų žudynes.

Kai kurie istorikai teigia, kad tuometinis popiežius visiškai tylėjo, nors gerai žinojo, kad naciai konclageriuose žydus žudo masiškai.

Žibalo papylė Vatikano neseniai priimtas nutarimas paskelbti Pijų XII palaimintuoju. Tai - pirmas žingsnis į velionio pontifiko paskelbimą šventuoju.

Pastarasis Šventojo sosto nutarimas sukėlė protestų audrą ne tik Izraelyje, bet ir Italijoje, taip pat kitose šalyse. Vatikanas buvo priverstas į kritiką reaguoti.  

Padaryta išimtis  

Šventasis sostas iš karto pažymėjo, kad, atverdamas dalį slaptojo archyvo, padarė išimtį. Mat Vatikanas paprastai viešumai slaptus dokumentus pateikia, kai praeina 70 metų.

Vatikano oficialus atstovas pripažino, kad išslaptinti dalį dokumentų asmeniškai liepė popiežius Jonas Paulius II.

Pasak “Svobodos”, Šventojo sosto slaptojo archyvo direktorius Serdžijus Paganas žurnalistams aiškino, jog dalis dokumentų nebuvo prieinami visuomenei ne todėl, kad norėta ką nors nuslėpti, o todėl, kad stigo specialistų, kurie turėjo visą dokumentaciją sutvarkyti ir susisteminti.

Archyvo direktorius iš karto įspėjo, kad dalies geidžiamų dokumentų istorikai neras. Mat dalis Vatikano atstovybės, veikusios Vokietijos sostinėje, dokumentų, apimančių laikotarpį nuo 1931 iki 1934 metų, visiškai sudegė per Berlyno bombardavimą.  

Ieškoma kelio į tiesą  

Manoma, kad Vatikano nutarimas išslaptinti dalį savo archyvo padės nustatyti istorinę tiesą, paliečiant svarbiausią aspektą: ar popiežius Pijus XII nebuvo tylus tragedijos stebėtojas ir tokiu elgesiu nesukompromitavo Katalikų bažnyčios?

Kaip minėta, išslaptinti dokumentai apima laikotarpį, kuris baigiasi 1939 metais. Tuomet prie Vatikano vairo stojo Pijus XII. Būtent jis paskelbė encikliką “Deginantis rūpestis”. Joje, kaip pažymėjo “Svobodos” apžvalgininkas Džovanis Bensis, nacizmas buvo pasmerktas, tačiau nepakankamai kategoriškai.

Apžvalgininkas pažymėjo, kad istorikus labiausiai domina Vatikano dokumentai, sukaupti ir įslaptinti po 1939 metų. Specialistai norėtų galutinai išsiaiškinti, koks tuomet buvo Šventojo sosto požiūris į masines žydų žudynes - holokaustą. Tačiau Vatikanas pranešė, kad tą laikotarpį liečiantys dokumentai bus išslaptinti po trejų metų.  

Siurprizų galima tikėtis  

Jau dabar istorikai spėlioja, ar jie išslaptintuose dokumentuose ras siurprizų, kurie Vatikanui būtų nemalonūs. Kai kurie specialistai mano, kad staigmenų tikrai bus.

Didžiausias kaltinimas Pijui XII yra toks: jis tylėjo, nors gerai žinojo, kad naciai masiškai žudo žydus. Tačiau istorikams gerai žinoma, jog per 1942 metų Kalėdas popiežius pasakė pamokslą, kuriame pažymėjo, kad “daug žmonių patiria baisius persekiojimus vien todėl, kad yra kitos tautybės”. Tačiau jis pamoksle konkrečiai nepaminėjo nei kančių kaltininko - Hitlerio, nei kankinių - žydų.

Dž.Bensis priminė, jog jau anksčiau Vatikanas paskelbė vieną dokumentų, kuriame Pijus XII rašo, kad jis norėtų aiškiai ir nedviprasmiškai pasmerkti holokaustą, bet esą jam daromas spaudimas, kad jis apie žudynes nekalbėtų viešai.

Kas popiežiui darė spaudimą? Atsakymą į šį klausimą bandys surasti istorikai.

Patį Pijų XII ilgai kamavo mintis, ar Katalikų bažnyčios vadovybė padarė viską, kad sustabdytų holokaustą. 1952 metais popiežius per vieną pamokslų samprotavo: “Ar padariau viską, kai reikėjo daryti, kad išgelbėčiau pasmerktųjų gyvybes?” Po pauzės ištarė: “Padarėm viską, ką buvo galima padaryti...”

Bet žydus nuo sunaikinimo gelbėjo tik pavieniai kunigai. Jie neretai veikė be savo vadovybės žinios.