Vašingtono politiniame lauke laukia kova be taisyklių?

100 valandų programa

Kongreso daugumą kontroliuojanti partija turi esminę įtaką teisėkūrai, gali nustatyti komitetų darbotvarkę, inicijuoti tyrimus, rengti klausymus. Senato kontrolę užsitikrinę demokratai galėtų blokuoti kabineto narių, federalinių institucijų vadovų, teisėjų, ambasadorių skyrimą.

Potencialus Atstovų Rūmų pirmininkas demokratas Hakeemas Jeffriesas yra paskelbęs 100 valandų planą, kurį ketinama pradėti įgyvendinti, kai 2027 m. sausio 3-iąją bus prisaikdinti naujieji parlamentarai.

Iš pradžių daugiausia dėmesio būtų skiriama populiarioms iniciatyvoms, kurios veikiausiai sulauktų ir respublikonų senatorių palaikymo. Tarp jų – subsidijos programai „Obamacare“, teisės aktų, saugančių pacientus nuo agresyvaus medicininių skolų išieškojimo, priėmimas.

Ambicingame demokratų darbų sąraše – planai atšaukti D. Trumpo įvestus muitus; steigti specialias darbo grupes, kurios skubiai spręstų maisto produktų, degalų ir būsto brangimo problemas; garantuoti, kad gyventojams be papildomo mokesčio būtų prieinamos visos federaliniu lygmeniu rekomenduojamos vakcinos ir kt.

Dauguma balsų ir veto

Tačiau laimėti rinkimus ir įgyvendinti rinkėjams duotus pažadus – skirtingos veiklos. Pagal JAV Konstituciją prezidentas turi didelę veiksmų laisvę užsienio politikos, diplomatijos, nacionalinio saugumo ir prekybos srityse. Praeityje D. Trumpas jau buvo išplėtęs savo įgaliojimus: valdė dekretais ir ieškojo naujų būdų apeiti Kongresą.

„Trumpas vadovauja ginkluotosioms pajėgoms. Jis kontroliuoja muitus ir prekybos susitarimus. Jis disponuoja prezidento institucijos viešąja tribūna. Nors demokratai įgyja daugumą abiejuose Kongreso rūmuose, jis gali vetuoti įstatymus“, – naujienų portalui „Politico“ sakė Philas Gordonas, buvęs buvusios viceprezidentės Kamalos Harris nacionalinio saugumo patarėjas.

Prezidento veto teisę įmanoma panaikinti, tačiau kaina – sunkiai įkandama: tam turėtų pritarti du trečdaliai balsavime dalyvaujančių senatorių ir Atstovų Rūmų narių. 100 vietų Senate demokratai turės 54 mandatus, Atstovų Rūmuose – bent 240 iš 435. Daug, tačiau toli iki dviejų trečdalių daugumos.

Šiandien dažnai prisimenama, kad respublikonas George’as Bushas 1989–1993 m. vetavo 44 įstatymų projektus, demokratų kontroliuotas Kongresas įveikė tik vieną jo veto.

Viena universaliausių priemonių, kurios nuolat griebiasi JAV partijos, – priešinimasis tvirtinant federalinio biudžeto projektą. Kitais metais Kongresas turės patvirtinti Vyriausybės biudžetą ir padidinti valstybės skolinimosi ribą. Priešingu atveju gali būti sustabdytas Vyriausybės darbas, valstybė gali neįvykdyti savo finansinių įsipareigojimų. Kompromisas galiausiai visada pasiekiamas, tačiau kaina priklauso ne nuo oponentų geranoriškumo, bet nuo abipusių nuolaidų.

Vienas svarbiausių pažadų, kuriuos demokratai nori įgyvendinti, – užbaigti karą su Iranu, jei jis dar tęstųsi ir 2027 m. Vis dėlto ir šioje srityje jų galimybės ribotos. Kongresas iš tiesų gali priimti vadinamąją Karo įgaliojimų rezoliuciją, kuria prezidentas būtų raginamas atitraukti kariuomenę. Tačiau tokia rezoliucija jau buvo priimta birželį, bet D. Trumpas iki šiol ją ignoruoja. Vyriausybė remiasi 1983 m. Aukščiausiojo Teismo sprendimu, pagal kurį Kongreso nutarimai, nepasirašyti prezidento, neturi teisinės galios.

Prezidento veto teisę įmanoma panaikinti, tačiau kaina – sunkiai įkandama.

Dauguma įtakingiausių demokratų visada pasisakė už pagalbą Ukrainai, kurią vadina ir JAV nacionalinio saugumo klausimu. Tik „greito Volodymyro Zelenskio išgelbėjimo“, anot britų analitinio centro „Chatham House“ direktorės Bronwen Maddox, nereikia tikėtis. „Net jeigu demokratai nuspręstų suteikti Kyjivui daugiau paramos, taip pat ir finansinės, praeis mėnesiai, o galbūt net metai, kol šis sprendimas iš tikrųjų bus įgyvendintas“, – sakė ji.

Laisvė veikti – tik teorinė

Dar vienas demokratų ginklas – nepasitikėjimas prezidentu. „Jeigu prezidentas vetuos mūsų iniciatyvas, mes pasirūpinsime jo korupcijos reikalais“, – spalio pabaigoje „New York Times“ sakė demokratas Jamie Raskinas. Tikėtina, kad jis perims Atstovų Rūmų Teisės komiteto pirmininko pareigas.

„Ieškokitės advokatų“, – jau kitą rytą po rinkimų pareiškė Kalifornijos kongresmenas Robertas Garcia, kuris, kaip tikimasi, taps naujuoju Atstovų Rūmų Priežiūros komiteto pirmininku.

Tokios kalbos paskatino svarstymus, esą dabar demokratai dės visas pastangas, kad išsiaiškintų tai, kas pastaruosius dvejus metus vyko Baltųjų rūmų užkulisiuose.

Demokratai kaltina D. Trumpą neteisėtu asmeniniu praturtėjimu einant valstybines pareigas. Pagal privalomą finansinės padėties deklaraciją, per praėjusius metus prezidento turtas išaugo 2,2 mlrd. dolerių. 1,4 mlrd. dolerių iš šios sumos gauta vien iš sandorių, susijusių su kriptovaliutomis. Tarp jų – ir JAE investicinės bendrovės įsigyta dalis Trumpo šeimos kriptovaliutų įmonėje „World Liberty Financial“. Demokratai įtaria, kad asmeninis D. Trumpo pelnas yra priežastis, dėl kurios jo administracija taiko šiai pramonės šakai pernelyg švelnų reguliavimą, ir ketina pradėti šio klausimo tyrimą.

Tyrėjų dėmesio gali sulaukti ir Jaredo Kushnerio verslas. D. Trumpo žentas vadovauja investicijų bendrovei „Affinity Partners“. Kritikai teigia, kad šią įmonę jis sukūrė pasinaudodamas per pirmąją D. Trumpo kadenciją užmegztais politiniais ryšiais, pvz., su Persijos įlankos monarchijomis. Tuo pat metu J. Kushneris dalyvauja JAV diplomatinėse derybose dėl Vidurio Rytų, karo Ukrainoje – demokratai įžvelgia galimą interesų konfliktą.

Daugiau dėmesio naujos kadencijos Kongresas gali skirti ir numanomiems interesų konfliktams skirstant valstybinius užsakymus ir paramą. „The Washington Post“ teigimu, prezidento sūnūs Donaldas ir Ericas sukūrė investicijų į gynybos technologijų startuolius portfelį. Liepą paskelbtame tyrime teigta, kad nuo tada, kai D. Trumpo sūnūs investavo į šias įmones, jos iš viso gavo ne mažiau kaip 3,2 mlrd. dolerių tiesioginių valstybės užsakymų ir užsitikrino dar 3,1 mlrd. dolerių iš būsimų sutarčių.

J. Raskino iniciatyva pradėtas tyrimas dėl investicijų bendrovės „1789 Capital“, kurios partneris yra Donaldas Trumpas jaunesnysis. Demokrato teigimu, fondas naudojasi jam palankia federalinės valdžios politika.

Nuo pat karo su Iranu pradžios keliami įtarimai, kad valdžios institucijų viduje esantys asmenys pasipelnymo tikslais naudojasi savo ryšiais ir turima informacija.  Demokratai yra dalijęsi įtarimais dėl prekybos pasinaudojant viešai neatskleista informacija, pvz., kai D. Trumpas netikėtai paskelbdavo apie naujus muitus, o netrukus juos taip pat netikėtai sustabdydavo.

Demokratai taip pat ketina rengti klausymus dėl Imigracijos ir muitinės tarnybos pareigūnų šūvių į civilius, mažųjų laivų atakavimo prie Venesuelos krantų, aiškintis, kodėl Teisingumo departamentas lėtai viešino Jeffrey Epsteino bylos dokumentus.

Anot „FGS Global“ konsultantės Catharinos Ransom, teorinė galimybė, kad Kongresas gali pradėti tyrimą, verčia Vyriausybę elgtis atsargiau. Vis dėlto demokratai neturės visiškos veikimo laisvės: už baudžiamąją atsakomybę užtraukiančius veiksmus turi persekioti Teisingumo departamentas, kurį kontroliuoja prezidentas.

Galiausiai šalies vadovui priklauso teisė tarti lemiamą žodį: suteikti malonę nuteistiems už federalinius nusikaltimus.

Nušalinti nesiryš?

Daugiau kaip 70 Kongreso demokratų yra pareikalavę pradėti dar vieną D. Trumpo apkaltos procesą. Daugumą jų tokiam reikalavimui paskatino balandį išsakyti prezidento grasinimai sunaikinti Irano civilizaciją.

Tačiau pati partija šiuo klausimu yra susiskaldžiusi. Per pirmąją kadenciją jau du kartus mėginta D. Trumpą nušalinti nuo pareigų. Pirmą kartą (2019–2020 m.) tai įvyko po D. Trumpo pokalbio telefonu su V. Zelenskiu, per kurį jis reikalavo pradėti tyrimus prieš Joe Bideną ir jo sūnų. Antrasis bandymas buvo susijęs su 2021 m. sausio 6-osios Kapitolijaus šturmu.

Abiem atvejais Atstovų Rūmai balsavo už apkaltą, tačiau Senatas prezidentą išteisino. Kad prezidentas būtų nušalintas nuo pareigų, tam turi pritarti du trečdaliai senatorių – pakankamai balsų demokratai neturėtų ir dabar.

Vadinasi, prie jų turėtų prisidėti keli respublikonai, tačiau net ir po šio triuškinamo pralaimėjimo rinkimuose abejotina, ar jie taip pasielgtų. Juk didžioji dauguma jų iki šiol visada palaikė savo prezidentą, kuris partijos viduje iki pat paskutinės akimirkos turėjo didžiulę galią.

Buvusi viceprezidentė K. Harris dar spalį perspėjo, kad nereikėtų inicijuoti dar vienos D. Trumpo apkaltos procedūros. Tai esą būtų bloga mintis. Buvęs demokratų politikas, Čikagos meras Rahmas Emanuelis taip pat paragino savo partijos kolegas vengti veiksmų, kuriuos galima traktuoti kaip kerštą oponentams. Esą geriau sutelkti dėmesį į tai, kaip sumažinti gyventojų pragyvenimo išlaidas, padidinti visoje šalyje galiojantį minimalųjį darbo užmokestį ir įvesti naujas etikos taisykles lobizmui.

Tad demokratų stovykloje vis garsiau raginama sutelkti dėmesį į atskirus Vyriausybės kabineto narius. Tokia reakcija primena 2006-uosius, kai, respublikonams pralaimėjus vidurio kadencijos rinkimus, prezidentas George’as W. Bushas, nepaisydamas vykstančio karo Irake, atleido gynybos sekretorių Donaldą Rumsfeldą. Šįkart sąrašo viršuje – karo sekretorius Pete’as Hegsethas, apie apkaltą kuriam kalba ne tik demokratai, bet ir sykį ją inicijavęs respublikonas Thomas Massie.

Paklaustas apie galimybę atsisveikinti su Pentagono vadovu, D. Trumpas teigė neleisiąs jo nušalinti, tačiau palankiai reagavo į galimybę, jei P. Hegsethas užimtų į Senatą išrinktos Tenesio gubernatorės Marshos Blackburn vietą.