Lenkija nori, kad taikdariai Irake veiktų su JT vėliava, o tai nepatinka JAV  

Lenkija entuziastingai parėmė JAV vadovaujamos koalicijos invaziją į Iraką ir pagal išgales dalyvavo kare. Tačiau praėjusią savaitę Varšuva pateikė Vašingtonui nemalonų siurprizą, kai Lenkijos užsienio reikalų ministras Vlodzimežas Cimoševičius pareiškė, jog lenkų taikdariai vyks į Iraką tik su sąlyga, jeigu ši operacija bus surengta su Jungtinių Tautų (JT) vėliava.  

Demaršas  

Anot radijo stoties “Svoboda”, toks Lenkijos demaršas tapo nemaloniu siurprizu Jungtinėms Valstijoms, kurios tikėjosi, kad Lenkija kartu su kitomis Amerikai draugiškomis šalimis garantuos saugumą viename iš trijų ar keturių sektorių, į kuriuos JAV ketina laikinai padalyti Iraką.

Kaip pasikeitusi Lenkijos pozicija gali atsiliepti tolesniems Vašingtono planams? Tokį klausimą “Svobodos” korespondentas Niujorke Jurijus Žigalkinas pateikė žinomam JAV politologui, Leksingstono instituto ekspertui Denieliui Hurui.

Tokia Varšuvos pozicija gali sukelti nemažų problemų, nes ji kertasi su Jungtinių Valstijų strategija, pagal kurią kaip tik numatoma iki minimumo apriboti JT įtaką pokarinio Irako valdyme, teigė ekspertas.

Prieškarinė epopėja JT Saugumo taryboje akivaizdžiai parodė, kad, šią instituciją įtraukus į sudėtingų problemų sprendimą, suteikiama galimybė kiekvienai jos narei, pavyzdžiui, Sirijai, daryti įtaką situacijai Irake. Su tuo Vašingtonas, suprantama, sutikti negali, sakė politologas.  

Galvosūkis  

Dabar Jungtinės Valstijos turi nutarti: ar, sprendžiant pokario Irako valdymo problemas, verta turėti reikalų su Lenkija, reikalaujančia, kad taikdarišką misiją palaimintų JT? O gal čia bus tik daugiau terlionės negu naudos?

Jeigu Baltieji rūmai nutars, kad rizikuoti verta, jiems teks aiškiai nustatyti, koks vaidmuo pokariniame Irake gali būti suteiktas JT, taip pat kokias dar šalis įtraukti į taikdarišką misiją. Kai kurie JAV politikai tikina, kad Amerika gali apsieiti ir be tokių kaprizingų padėjėjų, kurie nenori veikti be JT palaiminimo. Bet oficialusis Vašingtonas mano kitaip.

D.Huras “Svobodai” teigė, kad Amerikai talkininkų reikia dėl dviejų priežasčių. Pirmiausia, kitų šalių kariškiai, įskaitant ir lenkus, turi unikalią patirtį, kuri labai praverstų Irake. Lenkai patys prieš keliolika metų išgyveno diktatūros žlugimą. Šie kariškiai Irake nebūtų tokie nepageidaujami, kaip amerikiečiai ir britai. Antra, Vašingtonas nenori Irake ilgai laikyti šimtą tūkstančių savo kareivių, kurių gali greitai prireikti kituose neramiuose regionuose, sakė politologas.  

Aistros atlėgo  

Jungtinės Valstijos tikriausiai susidūrė su rimta problema, nes beveik neišvengiamai teks kreiptis pagalbos į JT Saugumo tarybą? Į šį “Svobodos” korespondento klausimą politologas D.Huras atsakė taip:

“Ši problema nėra tokia sunki, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Aistros atlėgo - didžiausi karo Irake priešininkai jau aprimo ir ketina bendradarbiauti su Jungtinėmis Valstijomis. Dabar iškilo kitas klausimas - kiek užtruktų kokio nors projekto parengimas Saugumo taryboje. Jeigu tam užtektų kelių dienų, Vašingtonas su tokiu terminu sutiktų. Tačiau jei prireiktų savaičių, Jungtinės Valstijos Irake gali pradėti veikti vienos. Taigi yra apie ką pamąstyti visiems Amerikos padėjėjams, įskaitant ir lenkus”.

Bet lenkai sunkiai susikalba ir su vokiečiais bei danais, kuriems pasiūlė partnerystę. Berlynas ir Kopenhaga, atrodo, pasijuto įžeisti, kai NATO naujokė - Lenkija paragino senbuvius tapti Vašingtono ir Varšuvos padėjėjais.  

Manevrai  

Varšuva priversta manevruoti. Lenkija, kuri kitų metų gegužę turi būti priimta į Europos Sąjungą (ES), labai stengiasi nuslopinti Prancūzijos ir Vokietijos, kurios griežtai kritikavo prie JAV vadovaujamos koalicijos prisidėjusią Varšuvą, nepasitenkinimą.

Tuo tarpu Vašingtonas už maždaug 200 į Irako karą nusiųstų lenkų kareivių Lenkijai žadėjo leisti administruoti vieną Irako sektorių ir ketino tam tikslui suteikti finansinę paramą.

Tuo tikslu Vašingtone jau lankėsi keli Lenkijos pareigūnai, kurie su amerikiečiais tarėsi dėl būsimosios Irako administracijos. Vienas šių pareigūnų, lenkų gynybos ministras Ježis Šmaidzinskis pakvietė Vokietiją prisidėti formuojant Irako “stabilizavimo pajėgas”.  

Dvigubas žaidimas  

Vokietijos gynybos ministras Pėteris Štrukas, pats neseniai sugrįžęs iš Vašingtono, kur stengėsi atkurti gerus dviejų šalių santykius ir ragino Irake pagrindinį vaidmenį suteikti JT, pareiškė, kad apie vokiečių karių dislokavimą Irake negali būti nė kalbos.

Po šio pareiškimo nuskambėjo V.Cimoševičiaus žodžiai apie Varšuvos norą Irake veikti su JT vėliava. Tokia nuostata - labai artima Rusijos ir Prancūzijos pozicijai. Atrodo, kad Varšuva imasi žaisti kažkokį dvigubą žaidimą. Ji galbūt mano, kad su savo simpatijomis Amerikai nuėjo pernelyg toli.

Lenkija taip pat norėtų, kad Vokietijai, Prancūzijai ir Rusijai būtų skirtas tam tikras vaidmuo, atstatant ir administruojant pokarinį Iraką, sakė užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Boguslavas Majevskis.

“Prancūzija, Vokietija ir Rusija yra reikšmingi partneriai ir į jų nuomonę turi būti atsižvelgiama, priimant kiekvieną sprendimą, susijusį su tarptautinės bendrijos ateitimi”, - sakė B.Majevskis, cituodamas V.Cimoševičių.

Tai viena iš priežasčių, kodėl Lenkija deda tokias viltis, kad Irako stabilizavimas susilauks daugiašalės paramos, sakė jis ir pabrėžė, kad būtų labai pozityvu tam užsitikrinti JT mandatą.