Mažiausiai pusmetį lenkai kontroliuos šiaurinę Irako dalį  

Lenkijos, vienos aktyviausių antisadamiškosios koalicijos dalyvių, nuopelnai neliko Vašingtone nepastebėti. Ši Rytų Europos šalis dalysis “Irako pyragą” - ji ne tik mažiausiai metus kontroliuos šiaurinę jo dalį, bet ir gaus solidų paketą naudingų užsakymų, kai prasidės Irako atstatymo procesas, kuriam dabar intensyviai rengiamasi.  

Dž.V.Bušas atskris padėkoti  

Nors Baltieji rūmai dar oficialiai nepatvirtino, Lenkijos žiniasklaida jau beveik neabejoja, kad gegužės 30-ąją į Krokuvą atskridęs JAV prezidentas Džordžas V.Bušas padėkos Lenkijai už jos tvirtą paramą Irako kare ir oficialiai paskelbs, kad ji kontroliuos Irako šiaurinę dalį, dominuojamą kurdų.

Pagal Irako laikino padalijimo planą, kuris buvo paskelbtas penktadienį, šalyje mažiausiai metus šeimininkaus kariškiai tų valstybių, kurios aktyviausiai dalyvavo antisadamiškosios koalicijos veiksmuose. Centrinę Irako dalį kontroliuos JAV kariuomenė, pietinę - britų kariškiai, per karą užėmę antrąjį pagal dydį miestą - Basrą.

Jeigu amerikiečių ir britų vaidmuo pokario Irake niekam nekėlė jokių abejonių, tai Lenkijos pakvietimas daryti tvarką okupuotos šalies šiaurėje tapo dideliu netikėtumu. Nors Varšuva besąlygiškai rėmė Sadamo Huseino nuvertimą, ji į konflikto zoną nusiuntė vos du šimtus savo karių, iš kurių tik ketvirtadalis dalyvavo karo veiksmuose. Tuo tarpu Australija buvo pasiuntusi dešimt kartų daugiau kariškių, bet pakvietimo į “Irako pyrago” dalybas negavo.  

Laukia finansinės paramos  

Lenkijos prezidentas savaitgalį sakė, kad jo šalis į Iraką taikos palaikymo operacijoje nusiųs iki 2 tūkst. kariškių. Anot jo, sprendimas dėl konkretaus Lenkijos indėlio bus priimtas netrukus.

Aleksandras Kvasnevskis, sekmadienį kalbėdamas Konstitucijos dienos ceremonijoje, kartu apgailestavo, kad Vakarų sąjungininkes tebeskaldo prieštaravimai. Lenkijos prezidentas, užėmęs santūrią poziciją, ragino karo Irake aršiausias priešininkes - Prancūziją bei Vokietiją - ir JAV išspręsti nesutarimus, siekiant sustiprinti transatlantinius ryšius ir atnaujinti bendradarbiavimą NATO viduje.

Šią savaitę Varšuvos atstovai su JAV pareigūnais derėsis dėl finansinių Lenkijos dalyvavimo Irako operacijoje aspektų. Lenkijos dalyvavimas Irako valdyme priklausys nuo to, ar šalis gaus finansinės paramos šiai misijai.

Tuo tarpu Lenkijos gynybos ministras J.Šmaidzinskis anksčiau kalbėjo net apie 10 tūkst. lenkų karių, kurie galėtų prisijungti prie numatomų Irako saugumo pajėgų. Jo tvirtinimu, iš septynių valstybių kontingentų sudarytos pajėgos į Iraką atvyks jau gegužės pabaigoje.

JAV administracijos atstovai teigia, kad amerikiečių kontroliuojamoje Irako zonoje tarnaus apie 20 tūkst. JAV karių. Tikslios trijų zonų sienos dar nėra nubrėžtos. Oficialiai nepatvirtintais duomenimis, būsimoms taikdariškoms pajėgoms taip pat priklausys Italijos, Ispanijos, Danijos, Olandijos kariškiai. Bet visi jie įsilies arba į britų, arba į lenkų kontingentus.

Galimas dalykas, kad į Iraką taip pat vyks Ukrainos, Bulgarijos, Slovakijos, Rumunijos, Albanijos ir kitų šalių kariai. Bet jiems bus patikėtos tik pagalbinės funkcijos.  

Trojos arklys  

Varšuva šiuo metu gali džiaugtis puikiais santykiais su JAV. Prezidentas Dž.V.Bušas pernai viešai pavadino Lenkiją “geriausia Amerikos drauge Europoje”. Tačiau tokia bičiulystė patinka ne visiems.

Vadinamosios senosios Europos susierzinimą didėjančia Vašingtono ir Varšuvos draugyste konstatuoja Italijos laikraštis “Corriere della Serra”, kurį vakar citavo “Vokiečių banga”. “Karinis ir politinis Lenkijos buvimas Persijos įlankoje, kurio taip užsigeidė Džordžas Bušas, tapo vienu didžiausių posadamiškosios epochos netikėtumų. Ir net tik todėl, kad pagal “Bušo doktriną” numatoma dosniai pamaloninti bičiules ir griežtai bausti priešininkes bei kritikes, tokias kaip Prancūzija, Vokietija ir Rusija, bet ir todėl, kad JAV prezidentas Lenkiją traktuoja kaip “naujosios Europos” kylančią žvaigždę, savotišką Vokietiją tarp buvusių komunistinių šalių”.

Dž.V.Bušo administracija jau pamalonino Lenkiją, kai jai suteikė 3,5 milijardo dolerių kreditą už tai, kad ji pirko amerikietiškus, o ne prancūzų gamybos naikintuvus. Bet to, primena “Corriere della Serra”, “Vašingtonui pavyko pasiekti, kad trys bene didžiausi JAV koncernai investuos į Lenkijos ekonomiką dar šešis milijardus dolerių. Dėl visų šių susitarimų Prancūzija jau papriekaištavo Lenkijai, kad ji tapo Amerikos Trojos arkliu Europoje”.  

Liko už borto  

Dž.V.Bušas Lenkijoje viešės pakeliui į Sankt Peterburgą, kur miesto 300 metų jubiliejaus iškilmėse susitiks su prezidentu Vladimiru Putinu. Amerikos prezidento stabtelėjimas Krokuvoje bus labai simboliškas Rusijos ir JAV santykių kontekste.

Dž.V.Bušas dėkos lenkams, likus kelioms valandoms iki pasimatymo su V.Putinu. Kadangi Rusija, kaip ir Prancūzija bei Vokietija, stoja už tai, kad pokario Irako valdyme svarbiausią vaidmenį vaidintų Jungtinės Tautos, o ne Vašingtonas, tokį Amerikos prezidento viešnagės laiko parinkimą sunku pavadinti atsitiktiniu, pastebi interneto laikraštis “Gazeta.ru”.

Kaip tik tą dieną, kai buvo viešai paskelbta apie sąlyginį Irako padalijimą, V.Putinas vedė derybas su Ukrainos prezidentu Leonidu Kučma. Kremliaus šeimininkas po derybų įvykusioje spaudos konferencijoje kalbėjo apie tai, kas, sprendžiant iš visko, mažiausiai jaudina Vašingtoną ir Londoną - apie tarptautinės bendruomenės pozicijų suderinimą Irake.

“Rusija nesišliejo nei prie vienos, nei prie kitos konflikto pusės, nebuvome nei su nugalėtojais, nei su pralaimėjusiaisiais - citavo V.Putiną agentūra Interfax.- Svarbiausia yra neparduoti šalies pozicijos už pinigus, mainais į būsimąjį vaidmenį pasaulyje”.

Interfax savo komentare pažymėjo, jog pastarieji žodžiai taikyti ne kam nors kitam, o kaip tik Lenkijai. 

Kandi kritika  

BNS. Vokiečių žiniasklaida skeptiškai vertina Varšuvos siekius išsimušti į Europos lyderes ir teigia, kad jų rytinė kaimynė “dar nėra pajėgi atlikti to vaidmens, kurį jai skiria Jungtinės Valstijos”, rašo Lenkijos dienraštis “Rzeczpospolita”.

Pasak šio laikraščio, jei Vokietijos savaitraštis “Der Spiegel” apsiriboja pastaba, jog “Lenkija pernelyg skubiai imasi JAV pasiūlyto vaidmens”, tai”Suddeutsche Zeitung” stačiai perspėja Varšuvą pagalvoti dėl savo pasiruošimo vykdyti JAV planus, nes tai gali baigtis “Europos padalijimu”.

“Lenkijos stiprinimu siekiama susilpninti Prancūziją ir Vokietiją”, - pažymi šis dienraštis ir įspėja Varšuvą, kad ji nepasiduotų JAV spaudimui tapti Amerikos interesų reiškėja Europoje.

Perfrazuodamas ankstesnius komentarus, kad Lenkija ES gali suvaidinti JAV Trojos arklio vaidmenį, laikraštis kandžiai pažymi, kad Varšuva jau veikiau taps Trojos asilu.

Vokiečių apžvalgininkas teigia, jog “Lenkija gali nesitikėti, jog jai vien su JAV pagalba pavyks suvaidinti svarbų vaidmenį tarptautinėje politikoje”, ir pataria jai nepamiršti savo geografinės padėties.

Jis primena, kad Varšuvos, kuri pasiuntė 200 karių į Iraką, parama amerikiečiams galbūt buvo net mažesnė negu Berlyno, kuris nors ir neprisidėjo prie karinių veiksmų, tačiau įvykdė viską, ko prašė amerikiečiai.