Lenkija tikisi gauti daugiau nei 123 mlrd. eurų. Tai būtų gerokai daugiau nei dabartiniame septynerių metų biudžete, pagal kurį Lenkija gavo apie 107 mlrd. eurų.

Europos Komisija (EK) trečiadienį pristatė pasiūlymą dėl plataus užmojo daugiametės finansinės programos.

Vėliau EK paskelbė išsamų planuojamų išlaidų paskirstymą, kuris atskleidė, kad Lenkija būtų vienintelė šalis, kuri gaus daugiau nei 100 mlrd. eurų. Po jos seka Prancūzija su šiek tiek daugiau nei 90 mlrd. eurų ir Ispanija su daugiau nei 88 mlrd. eurų.

EK vadovė Ursula von der Leyen pavadino projektą „ambicingiausiu kada nors pasiūlytu“.

Biudžeto projektą, kuriame išdėstyti ilgalaikiai ES išlaidų prioritetai, dar turi patvirtinti visos 27 valstybės narės. Pranešama, kad derybos užtruks apie dvejus metus.

Pirmosios reakcijos iš kelių sostinių rodo, kad derybos gali būti sunkios, nes tokios šalys kaip Vokietija, Švedija ir Nyderlandai jau pasipriešino siūlomoms bendroms išlaidoms ir paragino jas mažinti.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas penktadienį pareiškė manąs, kad derybos dėl kito ilgamečio Europos Sąjungos (ES) biudžeto bus nepaprastai sunkios, jo vyriausybei atmetus pirminį Europos Komisijos (EK) pasiūlymus.

„Nuo kitų metų mūsų laukia nepaprastai sunkios derybos“, – sakė F. Merzas spaudos konferencijoje Berlyne, atsakydamas į klausimus apie Briuselio pasiūlytą daugiametę 2028–2034 metų finansinę programą.

EK trečiadienį pristatė pasiūlymą dėl plataus užmojo daugiametės finansinės programos, kuria siekiama padidinti bloko konkurencingumą ir gynybos pajėgumus.

„Vokietija jau finansuoja maždaug ketvirtadalį Europos biudžeto, todėl mūsų galimybės padaryti daugiau yra labai ribotos“, – sakė F. Merzas.

Kancleris taip pat atmetė kai kurių valstybių narių iškeltą idėją suteikti ES naujus skolinimosi įgaliojimus kaip kad per koronaviruso pandemiją.

Pasak jo, pandemijos laikų skolinimosi schema buvo „išimtis, kuri neturi tapti taisykle“.

Vokietijos vyriausybės atstovas spaudai Stefanas Kornelius pareiškime teigė, kad „visapusiškas ES biudžeto didinimas yra nepriimtinas tuo metu, kai visos valstybės narės deda dideles pastangas konsoliduoti savo nacionalinius biudžetus“.

Vokietija taip pat prieštaravo EK raginimui, kad įmonės, kurių apyvarta viršija 100 mln. eurų, mokėtų daugiau mokesčių.