Atsiskyrėlių bendruomenė įsikūrė Krasnojarsko krašte

Prasidėjus vadinamajai pertvarkai, kai buvusioje Sovietų Sąjungoje cenzūra šiek tiek sušvelnėjo, Maskvos žiniasklaida pranešė apie Sibiro platybėse gyvenusius atsiskyrėlius, kurių tėvai pabėgo nuo bolševikų represijų. Dalis tų žmonių tada sugrįžo į miestus, kai valdžia pažadėjo jiems suteikti labiau civilizuotas gyvenimo sąlygas.

Tačiau ir dabar Sibiras traukia atsiskyrėlius. Apie vieną tokią jų bendruomenę, įsikūrusią Krasnojarsko krašte, šiomis dienomis pranešė Maskvos savaitraštis “Argumenty i fakty”.

“Dievo sūnus”

Buvusį milicijos seržantą ir savamokslį dailininką 1991 metais tariamai aplankė Apvaizda. Krasnojarsko krašto Minusinsko miesto gyventojas Sergejus Toropas pasiskelbė Dievo sūnumi ir, pasivadinęs Visarionu, ėmė keliauti po milžinišką regioną bei sakyti pamokslus.

Šiandien vien Krasnojarsko krašte jis turi penkis tūkstančius pasekėjų. Dar keli tūkstančiai Visariono vienminčių gyvena kituose Rusijos miestuose, taip pat užsienyje. Dauguma jų pasiryžę įvykdyti bet kokį savo dievaičio nurodymą.

“Dievo sūnaus” įkurta bendruomenė pasivadino Paskutiniojo testamento bažnyčia (PTB). Visarionas “Argumenty i fakty” korespondentui teigė, kad kiekvienas, paklydęs gyvenimo vingiuose, joje gali surasti tikrąją tiesą.

Savaitraštis nurodo, kad atsiskyrėlių dievaičio propaguojamas mokymas grindžiamas krikščionybės dogmomis, bet gerokai iškraipytomis. Visarionas jas išradingai papildė reinkarnacija ir nežemiškųjų civilizacijų “signalais”, taip pat samprotavimais apie žmogaus minčių energetikos galią bei kitais dalykais. Nuo viso to, pasak savaitraščio, paprastam mirtingajam ima suktis galva. Tiems, kuriems gyvenime nepasisekė, tokia bendruomenė, esanti toli nuo civilizacijos, pasirodė pažadėtoji žemė.

Kartais badauja

Tuo, kad Visarionas - Dievas, taip pat rojumi Žemėje ir artėjančia pasaulio pabaiga bendruomenės nariai tiki lygiai taip pat, kaip ir savo egzistavimu, rašo “Argumenty i fakty”.

Iš karto pareiškęs, kad bendruomenė išsilaikys iš savo ūkio, Visarionas savo aveles pasmerkė gyvenimui pusbadžiu. Tiesa, dabar formaliai leidžiama valgyti pieną, baltymus ir riebalus. Bet tokį leidimą turi ne visi.

Dalis jo pasekėjų yra prisiekę vegetarai. Bet žinant, kad 80 proc. jų sudaro inteligentai, turintys tik labai menką supratimą, kaip dirbti žemę, maisto atsargų pakanka tik iki ilgos žiemos vidurio. Tada kiekvienas sukasi kaip išmano, bet bado neišvengia, nors žemė aplinkui - labai derlinga.

Vargo neturi tik bendruomenės viršūnė, taip pat tie, kurie įsigudrina kur nors įsidarbinti. Pastarųjų elgesys nėra skatinamas, bet toleruojamas.

Kelias atgal - sunkus

Tiems, kurie bendruomenės gyvenimu nusivylė, iš jos pasitraukti nėra lengva. Norintysis išeiti galėtų parduoti, pavyzdžiui, savo namą, kad turėtų pinigų nors kelionei. Bet jo niekas nepirks, kol Visarionas neduos leidimo. Taip atsitinka labai retai, todėl žmonės priversti pasilikti, nurodo savaitraštis.

“Dievo sūnus” leidžia arba neleidžia jo valdose apsigyventi atvykėliams. Laimingieji gali būti apgyvendinti vadinamojoje zonoje - keliuose kaimuose, esančiuose prie pat Visariono rezidencijos. Savaitraščio duomenimis, tokia laimė gali aplankyti iš karto, jeigu atvykėlis įneš nemažą sumą į bendruomenės kasą arba įrodys, jog turi svarbių pažinčių valdžios sluoksniuose.

Vaikai mokomi namuose

Bendruomenėje - keli šimtai vaikų, mokyklinio ir ikimokyklinio amžiaus. Kai kam iš jų pasiseks, ir jie ištrūks iš PTB. Kitiems teks pasilikti, jeigu ne visam laikui, tai bent ilgam.

Dauguma vaikų mokosi namuose arba vadinamojoje parapijos mokykloje, kur dėstymo lygis - žemas. Visarionas dabar mėgina jai gauti licenciją, bet šansų nėra daug.

Tuo tarpu parapijos mokyklos mokytojai teigia, kad mokinius esą reikia saugoti nuo blogos įtakos ir nuo jiems kenksmingos informacijos. “Vaikai turi gyventi pasakoje”, - savaitraščio korespondentui sakė vienas iš jų, pabrėžęs, jog “visi blogi personažai ir negatyvūs reiškiniai iš mokymo programų buvo išmesti”.

Įtarimai be įrodymų

Kasdien dešimtys žmonių pluša statybose - jie stato Visariono sumanytą “Saulės miestą”. Dirba, žinoma, veltui. Gyvena, skirtingai nuo “Dievo sūnaus” ir jo išrinktųjų, palapinėse.

Milicijos darbuotojai įtaria, kad bendruomenės nariai nelegaliai išgauna auksą. Taip pat manoma, kad per PTB “išplaunami” nusikaltėlių pasaulio pinigai. Bet niekas nieko negali įrodyti.

Valdžios atstovai mano, kad Visarionas turi grandiozinį planą. Jo realizavimui dabar tik rengiamasi. Dievaitis tikisi pritraukti daug turistų iš užsienio, kad jie savo akimis įsitikintų, kaip gyvena jo ganomieji. Bendruomenės vadovas taip pat tikriausiai ketina čia gaminti ekologiškai švarius maisto produktus. Sąlygos tam yra geros.

Nustojo konfliktuoti

Dar prieš kelerius metus PTB su vietos valdžia konfliktavo, rajono prokurorą vadino Pontijumi Pilotu. Bet po kurio laiko Visarionas apsigalvojo ir pakeitė taktiką gerai suprasdamas, jog bendruomenę gali ištikti kai kurių sektų likimas. Kelios sektos Krasnojarsko krašte buvo paskelbtos už įstatymo ribų.

Dabar kas dveji metai Kuragino rajono valdžios atstovai rengia susitikimus su bendruomenės nariais. Krašto valdžia irgi mano, kad PTB veikla kol kas kontroliuojama.

Tuo tarpu pačioje bendruomenėje neslepiama, jog kuriama valstybė valstybėje. Mini valstybės gyventojai jau turi gyvąjį dievą ir gyvena pagal savo įstatymus.