Rusijos ir Ukrainos prezidentai antradienį atvyko į derybas Baltarusijos sostinėje, nors mažai tikimasi proveržio kariniame konflikte Ukrainoje.

V. Putinas nenori žalos Rusijai

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pareiškė, kad krizės Ukrainoje neįmanoma išspręsti plečiant karinius veiksmus arba nepradėjus dialogo su rusakalbių Ukrainos rytinių regionų atstovais.

Jis taip pat sakė, kad Rusijos ekonomika gali patirti maždaug 100 mlrd. rublių (7,7 mlrd. litų) nuostolių, jeigu Europos prekės pasieks Rusijos rinką per Ukrainą, Kijevui pasirašius prekybos sutartį su ES. Jeigu taip atsitiktų, Maskva imtųsi atsakomųjų prekybos priemonių, perspėjo V.Putinas ir pareiškė, jog tai paveiks Baltarusiją ir Kazachstaną – Maskvos partneres Muitų sąjungoje.

Pasak V.Putino, Rusija gerbia bet kurios valstybės teisę pačiai pasirinkti savą politinio gyvenimo būdą, taip pat ir stojimą į sąjungas, bet tai neturėtų kenkti Rusijos interesams.

„Rusija gerbia ir gerbs suverenų bet kurios tautos, bet kurios šalies pasirinkimą kaip organizuoti savo politinį gyvenimą, organizuoti sąjungas – karines, ekonomines“, – sakė jis Minske per viršūnių „Muitų sąjunga – Ukraina“ susitikimą.

„Tikimės, kad tai vyks be žalos kitiems tarptautinio bendravimo nariams ir ne mūsų sąskaita“, – pridūrė V.Putinas.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pareiškė laikąs derybas Minske su Rusijos prezidentu ir aukštaisiais ES pareigūnais svarbiomis ir lemsiančiomis Europos ateitį.

„Minske, šiame susirinkime, sprendžiasi pasaulio ir Europos likimas, štai kaip aš tai matau“, – pasakė jis, paspaudęs raką V.Putinui prieš derybų pradžią.

P.Porošenko dar sakė, kad vienintelis efektyvus instrumentas kraujo liejimui sustabdyti Ukrainos rytuose yra efektyvi sienos su Rusija kontrolė, taip pat ir ginklų tiekimo maištininkams nutraukimas bei karo belaisvių paleidimas.

Ukrainos prezidentas pažymėjo, kad visi veikėjai nori iš krizės Ukrainoje išeiti oriai ir kad jis išklausysiąs visus variantus, kurie atneštų taiką.

Lūžio derybose nesitiki

Viršūnių susitikimas tarp Maskvos vadovaujamos Muitų sąjungos šalių, Europos Sąjungos (ES) atstovų ir Ukrainos buvo inicijuotas Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos. Šiame susitikime dalyvauja trys ES  komisarai: Bendrijos išorės politikos vadovė Catherine Ashton (Ketrin Ašton), prekybos komisaras Karelas De Guchtas ir energetikos komisaras Guntheris Oettingeris (Giunteris Ėtingeris).

Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka pareiškė, kad antradienį Minske prasidedančios aukšto lygio derybos dėl Ukrainos krizės neturėtų atnešti didesnio persilaužimo, tačiau turėtų padėti pradėti taikos procesą.

„Greičiausiai sunku šiandien tikėtis kokio nors didžiulio persilaužimo, bet mes turėtumėme pradėti judėti taikos link“, – sakė A.Lukašenka susitikime su Europos Sąjungos diplomatijos vadove Catherine Ashton (Ketrin Ašton), prieš prasidedant pagrindinėms deryboms.

ES sutartį ratifikuos rugsėjį  

Ukrainos prezidentas P. Porošenka pareiškė, kad jo šalis rugsėjį ratifikuos asociacijos su Europos Sąjunga (ES) sutartį ir išsiųs ratifikavimo dokumentus Briuseliui.

„Ukraina rugsėjį ratifikuos asociacijos sutartį su ES ir nedelsdama išsiųs atitinkamus ratifikavimo instrumentus Briuseliui“, – prezidento atstovas Sviatoslavas Ceholka citavo P.Porošenkos žodžius po Ukrainos lyderio susitikimo Minske su ES išorės politikos vadove Catherine Ashton (Ketrin Ašton).

P.Porošenka pažymėjo, kad pirmalaikiai parlamento rinkimai netaps kliūtimi ratidikuoti asociacijos sutartį.

„Mūsų integracija į ES yra mūsų civilizuotas pasirinkimas, kuris jokiu būdu nėra nukreiptas prieš kitas mūsų kaimynes. Priešingai – ji padarys teigiamą poveikį ryšiams su visais mūsų kaimynais, pirmiausiai ekonomikos srityje“, – sakė prezidentas.

Prezidentūros pranešime sakoma, kad P.Porošenka ir C.Ashton per savo pokalbį daugiausiai dėmesio skyrė vėliau antradienį vyksiančioms Ukrainos, ES ir vadinamojo Eurazijos trejeto – Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano – deryboms.

P.Porošenka sakė, kad tų derybų pagrindinis tikslas – pažanga įgyvendinant jo taikos planą, turintį užbaigti konfliktą rytų Ukrainoje su prorusiškais separatistais.

Kalbėdamas apie tą konfliktą, P.Porošenka sakė C.Ashton, jog Ukraina turi įrodymų, kad Rusijos pajėgos prisideda prie padėties destabilizavimo šalies rytuose.

Padidėjusi įtampa

Kijevas padidino įtampą, kai derybų išvakarėse paskelbė, jog jo pajėgos sučiupo 10 Rusijos karių Ukrainos teritorijoje, o Vašingtonas apkaltino Maskvą eskaluojant tą konfliktą besikartojančiais kariniais įsikišimais.

Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) nurodė, kad Rusijos 98-osios oro desantininkų divizijos kariai buvo sučiupti maždaug 50 kilometrų į pietryčius nuo sukilėlių pagrindinės tvirtovės Donecko. Ukrainos žiniasklaida antradienį paskelbė vaizdo įrašus, kuriuose esą matomi sučiupti Rusijos oro desantininkai, prisipažinę, jog įžengė į Ukrainos teritoriją kartu su šarvuotosios technikos kolona.

„Keliavome čionai kolonomis – ne keliais, o tiesiai per laukus“, – sakė vienas slepiamąją uniformą dėvintis vyras.

Maskva jau ne kartą neigė esanti kaip nors susijusi su sukilimu Ukrainoje ir ragino, kad Kijevas nutrauktų savo negailestingą sukilėlių puolimą.

Tuo tarpu rytų Ukrainoje nebuvo jokių ženklų, kada galėtų baigtis jau keturis mėnesius vykstantis konfliktas, pareikalavęs apie 2,2 tūkst. žmonių gyvybių.

Nuo balandžio jau apie 400 tūkst. žmonių buvo priversti palikti savo namus rytų Ukrainoje, o kai kurie apsiausti separatistų kontroliuojami miestai jau kelias savaites neturi vandens ir elektros.