U. Kristerssonas: Švedija galbūt galėtų karo metu laikyti šalyje branduolinių ginklų

Birželio mėnesį Švedijos parlamentas turi balsuoti dėl bendradarbiavimo gynybos srityje susitarimo (DCA) su JAV, pagal kurį Vašingtonui bus suteikta prieiga prie Švedijoje esančių karinių bazių ir galimybė šioje Skandinavijos šalyje laikyti karinę įrangą bei ginklus.

Šių metų kovą Švedija oficialiai tapo 32-ąja NATO nare po du šimtmečius trukusio karinio neprisijungimo.

Pastarosiomis savaitėmis Švedijos nevyriausybinė organizacija „Svenska freds- och skiljedomsforeningen“ („Švedijos taikos ir arbitražo asociacija“, SPAS) bei kiti ragina į DCA įtraukti papildomą nuostatą, kad Švedija neleis savo teritorijoje laikyti branduolinių ginklų.

Tačiau vyriausybė ne kartą tvirtino, kad konkrečių draudimų nereikia, motyvuodama „plačiu sutarimu dėl branduolinių ginklų“ Švedijoje ir parlamento sprendimu, draudžiančiu branduolinius ginklus šalyje taikos metu.

Tačiau pirmadienį U. Kristerssonas pabrėžė, kad karo metu situacija būtų visai kitokia.

Švedija sprendžia dėl Švedijos teritorijos.

„Karo atveju tai visiškai kitoks klausimas, jis priklausytų tik nuo to, kas nutiktų“, – teigė jis Švedijos nacionaliniam radijui.

„Absoliučiai blogiausiu atveju demokratinės šalys mūsų pasaulio dalyje galiausiai turi sugebėti apsiginti nuo šalių, galinčių mums grasinti branduoliniais ginklais“, – sakė premjeras.

U. Kristerssonas pridūrė, kad bet kokį sprendimą dėl branduolinių ginklų dislokavimo šalyje priimtų pati Švedija, o ne JAV.

„Švedija sprendžia dėl Švedijos teritorijos“, – teigė jis.

Premjeras pabrėžė, jog pagrindinis Švedijos narystės NATO ir gynybos tikslas – užtikrinti, kad karo situacija nesusidarytų.

Pasak jo, jei Ukraina būtų buvusi NATO narė, 2022-aisiais Rusija nebūtų pasiuntusi savo kariuomenės į Ukrainos teritoriją.

Kai prieš dvejus metus tuometinė valdančioji Švedijos socialdemokratų partija pateikė prašymą įstoti į NATO, ji teigė, kad sieks „vienašališkų išlygų dėl branduolinių ginklų dislokavimo ir nuolatinių bazių Švedijos teritorijoje“.

Kaimyninės Danija ir Norvegija, NATO narės, atsisakė leisti užsienio šalims steigti nuolatines karines bazes ar taikos metu dislokuoti branduolinius ginklus jų teritorijoje.