Turkmėnija autokratinio lyderio garbei pasodino daugiau nei 470 tūkst. medžių

Pernai Turkmėnijos prezidentu paskirtas Serdaras Berdymuchamedowas (Serdaras Berdimuhamedovas) nuo pat atėjimo į valdžią pradėjo intensyvią savo ir savo tėvo – buvusio prezidento Gurbanguly Berdimuhamedowo (Gurbangulio Berdymuchamedovo) – pagerbimo kampaniją: visoje šalyje buvo pastatyti jų portretai, reklaminiai stendai, statulos ir paminklai.

Pirmadienį oficialus vyriausybės laikraštis „Neutral Turkmenistan“ pranešė apie visoje šalyje vykstančią žaliąją kampaniją, kurios metu Turkmėnijos piliečiai per vieną dieną pasodino daugiau kaip 472 tūkst. medžių, įskaitant spygliuočius, lapuočius ir vaismedžius.

Laikraštis įdėjo žaliai baltą sportinę aprangą vilkinčio ir žemę kasančio S. Berdymuchamedowo nuotrauką.

„Šią rudens dieną visa šalis prisijungė prie žaliosios kampanijos, kad padidintų šalies žaliąjį turtą“, – rašoma laikraštyje.

Turkmėnija yra viena uždariausių visuomenių pasaulyje, kurioje kitokia nuomonė uždrausta, o šią Vidurinės Azijos valstybę jau beveik du dešimtmečius valdo ir griežtai kontroliuoja visas viešojo gyvenimo sritis Berdimuhamedowų šeima.

Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) duomenimis, vandens trūkumas Turkmėnijoje yra labai didelė problema.

Tris ketvirtadalius šalies teritorijos dengia Karakumo dykumos juodasis smėlis, o metinis kritulių kiekis vietomis nesiekia 100 mm.

Didžiuliu 1 400 km ilgio kanalu vanduo teka per dykumą į sostinę Ašchabadą ir aprūpina ekonomiškai svarbius šalies medvilnės laukus.

Šis kanalas – tai vienas didžiausių pasaulyje drėkinimo projektų.

Pareigūnai teigia, kad per pastaruosius kelerius metus Turkmėnijoje pasodinta apie 145 mln. medžių, tačiau informacijos, gaunamos iš šios atsiskyrėliškos valstybės, neįmanoma patikrinti.

Nevyriausybinės organizacijos „Reporteriai be sienų“ (RSF) duomenimis, pagal spaudos laisvės indeksą Turkmėnija užima 176-ajai vietą iš 180, o teisių gynimo organizacija „Freedom House“ šią šalį pavadino „represyvia autoritarine valstybe, kurioje politinės teisės ir pilietinės laisvės beveik visiškai paneigtos“.