Turkija vaizduoja save potencialia taikdare tarp Maskvos ir Kyjivo, bandydama užbaigti jau daugiau kaip ketverius metus trunkantį karą, nusinešusį šimtus tūkstančių gyvybių.
„Pastaroji karo Ukrainoje eskalacija ir jo geografinio išsiplėtimo pavojus kelia rimtą susirūpinimą“, – per spaudos konferenciją kartu su Rusijos diplomatijos vadovu Sergejumi Lavrovu sakė H. Fidanas.
„Visų pirma, išaugęs išpuolių skaičius prieš taikinius už fronto linijos bei atakos, keliančios grėsmę laivybos saugumui Juodojoje jūroje, daro poveikį, kuris kenkia trečiųjų šalių interesams. Todėl būtinos tam tikros deeskalacijos priemonės“, – tvirtino jis.
H. Fidanas kalbėjo praėjus dienai po to, kai Rusijos raketų ir dronų ataka visoje Ukrainoje nusinešė 11 gyvybių ir apgadino UNESCO saugomą šventovę Kyjivo centre.
Ukraina atsakė smūgiu naftos perdirbimo gamyklai Maskvos pakraštyje – tai buvo ataka, kuria siekiama pakenkti gyvybiškai svarbioms Rusijos pajamoms iš naftos, kuriomis, Kyjivo teigimu, finansuojamas karas.
Turkija yra surengusi ne vieną derybų raundą tarp Rusijos ir Ukrainos delegacijų, siekiant karo pabaigos, tačiau nė viename iš jų joks proveržis nebuvo padarytas.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas laikosi griežtų teritorinių ir politinių reikalavimų, kuriuos Kyjivas atmeta kaip prilygstančius kapituliacijai.
Rusijos lyderis taip pat atmetė daugybę prašymų surengti tiesioginį susitikimą su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Kyjivo sąjungininkai antradienį susitiko Prancūzijoje vykstančiame Didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikime, kuriame JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) paragino Maskvą sudaryti sandorį karui užbaigti.
Rusijos sprendimas 2022 metų vasarį pradėti plataus masto puolimą prieš Ukrainą sukėlė didžiausią konfliktą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, per kurį buvo sugriauti dideli Rytų ir Pietų Ukrainos plotai, milijonai žmonių buvo priversti palikti savo namus, žuvo dešimtys tūkstančių civilių.
Naujausi komentarai